Paskelbta
3 metai prieš-
By
Raminta V.Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pasiekė naują sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais ir atsinaujinančių išteklių plėtrai svarbių prietaisų – sinchroninių kompensatorių – įrengimo projekto etapą. Bendrovės specialistai dalyvavo dviejų sinchroninių kompensatorių pagrindinių komponentų gamykliniuose bandymuose, kurių rezultatai rodo, kad pagaminti įrenginiai atitinka numatytus techninius parametrus. Dėl to sinchroninių kompensatorių įrengimo projektas vyksta pagal numatytą grafiką.
„Kritiškai svarbios sinchronizacijai su Europos tinklais infrastruktūros įgyvendinimo darbai vyksta sėkmingai. Pagrindiniai komponentai pirmiesiems dviem iš trijų sinchroninių kompensatorių gaminami ir testuojami laikantis grafiko. Po sinchronizacijos mes Baltijos šalyse patys būsime atsakingi už visus perdavimo tinklo rodiklius, įskaitant ir dažnį. Sinchroniniai kompensatoriai yra reikalingi patikimam šių rodiklių užtikrinimui. Iki sinchronizacijos sinchroniniai kompensatoriai gerokai sustiprins tinklo patikimumą, užtikrins inerciją, kurios reikia Lietuvoje vykstant atsinaujinančių energetinių išteklių plėtrai“, – sako Rokas Masiulis, „Litgrid“ generalinis direktorius.
Sinchroniniai kompensatoriai gaminami „Siemens Energy“ gamykloje, Erfurte, Vokietijoje.
Dviejų sinchroninių kompensatorių pagrindinių komponentų (rotoriaus, statoriaus, smagračio ir t.t.) bandymų ciklas prasidėjo rugpjūčio mėnesį. Planuojama didžiąją dalį bandymų užbaigti iki šių metų pabaigos. Bandymai vyksta sėkmingai ir tiksliai pagal suplanuotą grafiką, juose dalyvaujant specialistams iš „Litgrid“.
Pirmieji du sinchroniniai kompensatoriai bus įrengti Alytaus ir Telšių 330 kV transformatorių pastotėse. Planuojama, kad apie 550 t sveriantys įrenginiai į Lietuvą atvyks 2023 m. balandžio–gegužės mėnesiais ir bus sumontuoti bei paleisti 2023 m. pabaigoje.
Trečioji sinchroninių kompensatorių stotis bus įrengta Neries (Nemenčinė, Vilniaus rajonas) 330 kV transformatorių pastotėje iki 2024 m. pabaigos.
Sinchroninių kompensatorių stotis – tai prie elektros perdavimo tinklo prijungtas galingas, didelės masės besisukantis variklis su smagračiu. Tokia stotis elektros negamina, jos pagrindinė užduotis – užtikrinti reikiamą inercijos kiekį ir palaikyti stabilų dažnį, kuris yra vienas svarbiausių elektros sistemos parametrų.
Sinchroniniai kompensatoriai taip pat užtikrins, kad sistemos inercija išliktų pakankama tuo metu, kai didelė dalis elektros energijos bus importuojama per jungtis ar gaminama vėjo ar saulės jėgainėse. Todėl šie įrenginiai prisidės ne tik prie sinchronizacijos įgyvendinimo, bet ir prie žaliosios energetikos plėtros Lietuvoje.
Sinchroninių kompensatorių įrengimas yra vienas iš pagrindinių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais programos projektų.
Trijose Baltijos šalyse veiks po tris sinchroninių kompensatorių stotis. Sinchroninių kompensatorių įrengimas – vienas iš Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos programos projektų.
Iš viso jau baigta daugiau nei 40 proc. visų sinchronizacijai reikalingų darbų ir įgyvendinti 6 sinchronizacijos projektai. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos
Pagėgiai-Bitėnai statyba, 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija, „LitPol Link“ jungties išplėtimas, avarinio prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų per sinchroninę jungtį
„LitPol Link“ bandymas ir Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimas.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 m.
„Acme Solar Group” atidarė vieną didžiausių saulės parkų Lietuvoje: energija – šaliai, nauda – bendruomenei
Žiema sugrįžo – elektros suvartojimas Lietuvoje šoko į viršų
Tvari energija – dideli pokyčiai: „Litgrid“ diegia inovacijas ir kompensuoja nuostolius
Energetikos ekspertas: pusė žaliosios elektros gamintojų nepasinaudoja galimybe uždirbti iš kilmės garantijų
„Via Lietuva“ komentaras dėl „Teltonikos“ projekto
Energetikos ekspertai vienijasi: tarsis apie elektros energijos pertvarką bei būtinas investicijas Baltijos šalyse
Odeta Zubrienė. Kodėl Lietuvai vis dar trūksta inžinierių, o inžinerijai – moterų?
„Elektrum Lietuva“ į saulės elektrinių parką Šalčininkuose investuos 38 mln. eurų
Apskaičiavo, kad Lietuvoje verslui išmanioji elektros kaupimo baterija gali papildomai uždirbti 163 tūkst. eur
Darbuotojų įsitraukimas ir gerovė šiandien tampa vienais svarbiausių veiksnių, lemiančių organizacijų sėkmę. Kiekvieno žmogaus patiriama prasmė darbe tiesiogiai veikia jo...
Jau 5 kartą organizuotas „Spiečiaus“ verslo bendruomenės renginys „Spiečiamės“ šiemet subūrė rekordinį dalyvių skaičių. Rugsėjo 26 d. vykusiame susitikime iš...
Kelionės į kaimynines šalis bei populiariausius Europos miestus yra dažnas Lietuvos gyventojų pasirinkimas. Naujausiais kelionių technologijų bendrovės „FlixBus“ duomenimis, šią vasarą...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje greitojo aptarnavimo restoranų tinklas „Hesburger“ tęsia plėtrą Lietuvoje ir atidaro naują restoraną Garliavoje, Kauno rajone,...
Pasaulinės korporacijos jau atvirai kalba apie tai, kiek darbo vietų bus panaikinta dėl dirbtinio intelekto (DI). Skaičiuojama, kad jei „Microsoft“...
Prasidėjus mokslo metams daugelis studentų susiduria su klausimu, kaip gyventi turint itin ribotą biudžetą ir nepritrūkti pinigų nei kasdienėms išlaidoms,...
Ruduo – dosniausias metų laikas, kuomet sodus ir daržus užpildo rudens derlius. Natūralu, kad dalis žmonių šiomis gėrybėmis nori pasidalyti...
Saugumo poreikiai nuolat auga – nebeužtenka vien tik stebėti uždarą erdvę ar fiksuoti įėjimus. Dažnas susiduria su iššūkiu: kaip suvaldyti...
Kiekvieną rugsėjį gatvėse išaugantis moksleivių skaičius atneša ir papildomų iššūkių eismo saugumui. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, penktadalis...
Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės Lietuvoje dažnai naudodavo vadinamuosius „majakus“ ar „švyturėlius“ – paskambindavo ir iškart nutraukdavo skambutį, taip perduodami...