Valstybės kontrolė įvertino pasirengimą nuo 2023 m. vykdyti tik žaliuosius viešuosius pirkimus

Siekdama spręsti kasmet vis aktualesnes klimato kaitos problemas, Lietuvos Vyriausybė įsipareigoja palaikyti ambicingiausius ES klimato kaitos suvaldymo tikslus ir siekti, kad nuo 2023 m. visos viešajam sektoriui reikalingos prekės, darbai ir paslaugos būtų įgyjamos tik žaliųjų pirkimų būdu, o valstybinės įstaigos vartotų tik žaliąją elektros ir šilumos energiją bei netaršų transportą. Valstybės kontrolė, įvertinusi pirkimų vykdytojų pasirengimą vykdyti žaliuosius pirkimus, teigia, kad tokio ambicingo tikslo įgyvendinimui dar nėra pasirengta.

Reklama

Vertinimo ataskaitoje pažymima, kad siekiant sukurti 100 proc. žaliąją viešųjų pirkimų sistemą nebuvo įvertinta įtaka šalies finansams ir tvarių produktų įsigijimo galimybės trumpuoju laikotarpiu. Žaliosios prekės yra iki 3,5 karto brangesnės už tokios charakteristikos neturinčius produktus ir jų pasirinkimas daug siauresnis. Analizė parodė, kad daugiau nei penktadalis tiekėjų dėl nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų pirkimuose nedalyvavo, o daugiau nei trečdalis pirkimų vykdytojų pažymėjo, jog pasiūla nepakankama.

„Norint pasiekti, kad visi viešieji pirkimai būtų 100 proc. žalieji, aplinkos apsaugos kriterijai turi būti taikomi net ir toms produktų grupėms, kurių žalumas tik formalus, o pirkimų vykdytojams kelia administracinę naštą. Kai kurių produktų žalinimas įmanomas tik per reikalavimus prekių pakuotėms, transportavimo sąlygoms, sutarčių sudarymui, o ne pačiam produktui, pavyzdžiui: perkant programinę įranga ar ekspertų konsultacijas, šiukšlių rūšiavimo paslaugas, geoterminio šildymo įrengimo darbus, elektromobilius ar perdirbamus produktus“, – teigia audito grupės vadovė Jolanta Indriulienė.

Pastaraisiais metais sparčiai augančios žaliųjų pirkimų apimtys rodo viešųjų pirkimų dalyvių potencialą vis intensyviau vykdyti tokio pobūdžio pirkimus, tačiau dėl nepakankamos specialistų kompetencijos žaliųjų pirkimų srityje, sudėtingo aplinkos apsaugos kriterijų pritaikymo ir ribotų finansinių išteklių 66 proc. pirkimų vykdytojų mano, kad 100 proc. žaliųjų pirkimų 2023 m. pasiekti nepavyks.

Valstybės kontrolės vertinimu, judėjimas tvaraus vartojimo link – sveikintinas ir siektinas, tačiau, atsižvelgiant į geopolitinę padėtį, viešųjų pirkimų sistema neturėtų būti orientuota tik į formalų bandymą pasiekti 100 proc. žaliųjų pirkimų rodiklį 2023 m. Artimiausios geopolitine ir ekonomine padėtimi bei vartojimo kultūra panašiausios regiono kaimynės tokių aukštų tikslų žaliųjų pirkimų srityje nėra išsikėlusios. Pavyzdžiui, Estijos 2023 m. tikslas – 30 proc., Latvija kiekybinio tikslo nenustatė, Lenkija iki 2020 m. siekė 25 proc., o nuo 2022 m. žalieji pirkimai – prioritetiniai.