Platinti obligacijas taps lengviau: kokius kelius gali rinktis apie jų emisijas svarstančios įmonės?

Šį gruodį įsigaliojo naujasis Europos Sąjungos reglamentas, kuriuo siekiama supaprastinti viešųjų vertybinių popierių siūlymų dokumentaciją. Šalinant su obligacijų prospekto rengimu susijusias administracines kliūtis norima paskatinti Bendrijos verslus atsigręžti į viešąsias kapitalo rinkas. Lietuvoje išaugęs susidomėjimas obligacijų emisijomis stebimas jau kurį laiką, o naujojo reglamento įsigaliojimas gali dar labiau jį padidinti. Tad ką vertėtų žinoti apie obligacijų emisijų dokumentacijai taikomus reikalavimus, skirtingas informacijos atskleidimo formas ir jų ypatumus? Apie tai kalba teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Lina Aleknaitė-van der Molen.

Reklama

Su vidutinio dydžio emisijomis – paprasčiau

Ekspertė dalijasi, kad dokumentacijos apimtis ir pobūdis platinant obligacijas, visų pirma, priklauso nuo emisijos tipo ir dydžio. Vienos populiariausių yra vidutinio dydžio emisijos. Lietuvoje jomis laikomos tokios emisijos, kurių bendra obligacijų pardavimo vertė per 12 mėnesių laikotarpį siekia nuo 1 mln. iki 8 mln. eurų. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2026 m birželio 5 d. viršutinė šių rėžių riba bus pakelta iki 12 mln. eurų. Tad dar daugiau įmonių turės galimybę obligacijas platinti pagal vidutinio dydžio emisijoms taikomus reikalavimus.

„Vidutinio dydžio emisijos gali būti platinamos pagal Lietuvos banko nustatytus reikalavimus parengus ir viešai paskelbus informacinį dokumentą. Paprastai jo apimtis siekia apie 50 puslapių, o ženklią jo dalį sudaro grafinė informacija – įvairūs grafikai, vizualizacijos ir lentelės. Dėl to toks dokumentas yra patrauklesnis ir lengviau skaitomas investuotojams, o jo parengimas dažniausiai neužtrunka labai ilgai ir nekainuoja labai brangiai. Informacinio dokumento taip pat nereikia teikti tvirtinti Lietuvos bankui – įmonei pakanka jį pasirengti ir viešai paskelbti savo interneto svetainėje“, – sako L.Aleknaitė-van der Molen.

Taigi tai yra vienas paprasčiausių būdų viešai išleisti įmonėms obligacijas. „Sorainen“ ekspertė priduria, kad tokios emisijos turi ir trūkumų – pagal informacinį dokumentą išleistos obligacijos gali būti platinamos tik Lietuvoje. Tiesa, šiuo metu Latvijoje ir Estijoje galiojantys teisės aktai dėl informacinio dokumento sudėties nustato tuos pačius turinio reikalavimus kaip ir Lietuvoje, todėl lietuvišką informacinį dokumentą išvertus į anglų kalbą obligacijas galima platinti ir šiose valstybėse. Tokio dokumento taip pat pakaks norint įtraukti obligacijas į prekybą „Nasdaq First North“ rinkoje.

Siekiant išplaukti į platesnius vandenis reikalingas prospektas

Jei viešai siūlomų obligacijų emisija yra didesnė nei 8 mln. eurų, jei jas norima platinti ir kitose ES valstybėse ar įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, prieš tai reikia parengti prospektu vadinamą dokumentą. Reikalavimai prospekto turiniui visose ES valstybėse yra vienodi, o juos apibrėžia ES teisės aktai.

Prospektas savo apimtimi yra gerokai didesnis, paprastai kelis kartus viršija įprastą informacinio dokumento dydį. Kai verslas apima daugiau sričių ar įmonės struktūra yra sudėtingesnė, tokį dokumentą gali sudaryti ir 300 ar daugiau puslapių. Be to, priešingai nei informacinį dokumentą, prospektą, prieš jį paskelbiant, turi patvirtinti Lietuvos bankas. Pagal galiojančius teisės aktus, pirmą kartą obligacijas platinančios įmonės prospekto tvirtinimas gali užtrukti iki 20 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų ir informacijos Lietuvos bankui pateikimo. Vėlesnėms emisijoms maksimalus terminas sutrumpėja iki 10 darbo dienų. Pagal tokį anglų kalba parengtą prospektą, apie tai pranešus Lietuvos bankui, įmonės obligacijos gali būti siūlomos bet kurioje ES valstybėje. Tam nebereikia ruošti jokių naujų dokumentų, nebent tik išsiversti prospekto santrauką.

Gyvenimą gali palengvinti bazinis prospektas

Tais atvejais, kai didesnės nei 8 mln. eurų vertės obligacijas įmonė planuoja išleisti per keletą kartų, nebūtina kiekvienai emisijai rengti atskiro prospekto. Užtenka pasirengti bazinį prospektą, kuriame pateikiama visa reikiama informacija apie įmonę, o taip pat bendra informacija, galiojanti visoms planuojamoms išleisti obligacijoms. Bazinį, kaip ir įprastą, prospektą turi patvirtinti Lietuvos bankas.

„Pagrindinis bazinio prospekto privalumas yra toks, kad kaskart platinant naujas obligacijas pakanka parengti galutinių sąlygų dokumentą, kuriame nurodomi konkrečios emisijos obligacijų ypatumai. Naujo prospekto rengti nebereikia. Galutinių sąlygų dokumentui taip pat nereikalingas Lietuvos banko tvirtinimas, o norint pradėti viešą obligacijų siūlymą užtenka šį dokumentą viešai paskelbti“ – aiškina L.Aleknaitė-van der Molen.

Kartais pakanka supaprastintų formų

Atskiros supaprastinto prospekto versijos užtenka mažoms bei vidutinėms įmonėms. Tai vadinamasis ES augimo prospektas. Jis taip pat tinka bendrovėms, kurios mažos bei vidutinės įmonės apibrėžimo neatitinka, tačiau kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra mažesnis nei 500, įmonės vertybiniais popieriais nėra prekiaujama „Nasdaq First North“ rinkoje, o siūlomų obligacijų pardavimo vertė neviršija 20 milijonų eurų per 12 mėnesių. Ši riba nuo 2026 m. kovo 5 d. bus padidinta iki 50 milijonų eurų. ES augimo prospekto apimtis yra siauresnė nei įprasto, todėl jo parengimas yra greitesnis ir pigesnis, o jį galinčioms rinktis įmonėms išties verta tai daryti.

Šiuo metu Lietuvos bendrovės taip pat turi galimybę kasmet pasirengti ir Lietuvos banke pasitvirtinti obligacijas leidžiančią įmonę aprašantį registracijos dokumentą. Pagal gruodį įsigaliosiančius pakeitimus po pirmųjų metų toks dokumentas priežiūros institucijos bus tvirtinamas automatiškai. Lietuvos banke užsiregistravusiai įmonei metų eigoje leidžiant įvairias obligacijas užtenka pasitvirtini žymiai siauresnės apimties prospekto dalį. Ši galimybė yra patraukli toms įmonėms, kurios obligacijas leidžia išties dažnai.

Paprastesnės obligacijų platinimo dokumentacijos nuo 2026 metų kovo 5 d. gali tikėtis ir tos įmonės, kurių akcijos ar obligacijos buvo įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje bent praėjusius 18 mėnesių. Prieš viešai siūlydamos naujas obligacijas jos galės rengti supaprastintą prospektą, kuriam taip pat taikomi ženkliai siauresni informacijos atskleidimo reikalavimai. Europos Komisija yra įpareigota parengti standartinę supaprastinto prospekto formą, kuri daugybei įmonių gali gerokai palengvinti pasiruošimo obligacijų platinimui procesą.

„Turint omenyje tokią dokumentacijos formų įvairovę apie obligacijų platinimą svarstančioms įmonėms svarbu įsivertinti, kuris kelias joms galimas, o tuo pačiu yra parankiausias ir efektyviausias. Tai gali padėti sutaupyti nemažai laiko ir lėšų“, – priduria „Sorainen“ ekspertė.