Sarp Demiray. Lietuva – „fintech“ vartai į Europą: kaip pasinaudoti šalies ekosistema verslo plėtrai

Jau eilę metų Lietuvos vardas pasaulyje žinomas, kaip šalies, atveriančios plačias tarptautines galimybes. Remiantis 2025 m. „Henley Passport Index“ duomenimis, Lietuvos pasas užima 10-ąją vietą pasaulyje, suteikdamas galimybę keliauti be vizos arba gauti vizą atvykus į 185 šalis. Tačiau dėmesį į Lietuvą atkreipia ne tik šalies paso galimybės. Lietuva jau kurį laiką įvardijama kaip vienas iš finansinių technologijų (fintech) centrų ir šios srities vartais į Europą.

Reklama

Lietuva 2023 m. užėmė 10-ąją vietą pasauliniame „Global Fintech Index“ reitinge. Šis reitingas vertina šalis pagal jų patrauklumą finansinių technologijų (fintech) įmonėms, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip reguliacinė aplinka, inovacijų lygis ir ekosistemos brandumas. Verta pažymėti, kad 2021 m. Lietuva užėmė net 4-ąją vietą šiame reitinge.

Susumavus visus duomenis, labai realu, kad ir 2024 m. Lietuva pateks į dešimtuką. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva išlaiko pirmaujančią poziciją Europos Sąjungoje pagal išduotų „fintech“ licencijų skaičių, galima tikėtis, jog šalis išlaikys aukštą vietą ir būsimuose reitinguose.

Reikšmingas sektoriaus augimas

2024 m. Lietuvos fintech sektorius demonstravo įspūdingą augimą. Remiantis Lietuvos banko duomenimis, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų (EPĮ ir MĮ) sektoriaus pajamos padidėjo 25% ir pasiekė 622 mln. Eur. Mokėjimo operacijų suma išaugo 33%, iki 152 mlrd. Eur.

Šie rezultatai rodo, kad Lietuvos „fintech“ sektorius ne tik pritraukia reikšmingas investicijas, bet ir generuoja dideles pajamas, stiprindamas šalies pozicijas kaip vieno iš pirmaujančių „fintech“ centrų Europoje.

Be to, 2024 m. Lietuvos „fintech“ startuoliai pritraukė 48,8 mln. Eur investicijų, sudarančių 38% visų startuolių pritrauktų lėšų šalyje. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, didžiausi investuotojai yra iš Jungtinės Karalystės, JAV, taip pat pastebimas augantis susidomėjimas iš Taivano, Pietų Korėjos ir Naujosios Zelandijos.

Tačiau tai nėra tik vienų metų rezultatas. Tai yra nuolatinis ir sisteminis darbas ir tobulėjimas, kuris duoda vaisių, kurie matomi ir vertinami tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Pavyzdžiui, 2023 m. „fintech“ sektoriaus pajamos siekė 375 mln. Eur, o tai buvo 80% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais.

Stipri reguliacinė aplinka

Bet kokios verslo augimui svarbi yra aplinka, kurioje veikia verslas. Tai apima tiek teisinę bazę, tiek valstybės paramą, tiek tinkamą infrastruktūra. Ir visi šie aspektai yra Lietuvos pusėje.

Lietuvos reguliacinė aplinka yra viena iš pažangiausių Europoje. Lietuvos bankas įgyvendino „reguliacinės smėlio dėžės“ iniciatyvą, leidžiančią „fintech“ įmonėms testuoti naujus produktus realioje rinkos aplinkoje su sumažinta reguliacine rizika. Tai skatina inovacijas ir leidžia greičiau įgyvendinti naujas idėjas.

Vienas iš įrodymų, kad Lietuva suteikia palankias sąlygas „fintech“ kurtis ir plėstis, – išduotų licencijų skaičius. Pagal šį rodiklį Lietuva yra didžiausias „fintech“ centras ES. Šalyje veikia daugiau nei 270 „fintech“ įmonių, turinčių elektroninių pinigų įstaigų, mokėjimo įstaigų ar specializuotų bankų licencijas. Tuo metu Lietuvos bankas siūlo vieną greičiausių licencijavimo procesų Europoje – elektroninių pinigų įstaigos licenciją galima gauti per maždaug 3 mėnesius.

Šalyje veikia kompetencijų centras, skirtas kovai su pinigų plovimu, o Lietuva užima 9-ąją vietą pasaulyje pagal mažiausią pinigų plovimo riziką. Toks rezultatas itin vertinamas užsienio investuotojų, ypač, kai kalbama apie finansų sektorių. Vilniaus universiteto Verslo mokykla pradeda bendradarbiavimą su „Fintech Hub LT” asociacija

Verta paminėti, kad kasmet „fintech“ sektorius auga apie 10-13%, o iš minėtų maždaug 270 šios srities įmonių apie 40% sudaro įmonės iš užsienio. Tarp didžiausių vardų, kurie atvyko į Lietuvą pasinaudodami patrauklia „fintech“ ekosistema – britų „Revolut“, lenkų „ZEN.com“, australų „Airwallex“ ir daug kitų.

Svarbu ne tik greita licencijavimo galimybė, bet ir su ja atsiveriantys keliai į kitas ES šalis. Būdama ES nare, Lietuva suteikia „fintech“ įmonėms galimybę pasiekti visą bendrąją Europos rinką, naudodamasi „vieno langelio“ principu. Turėdama Lietuvos Banko išduotą licenciją (pvz., elektroninių pinigų įstaigos arba specializuoto banko), įmonė gali teikti paslaugas visose 27 ES šalyse ir Europos ekonominėje erdvėje be papildomo licencijavimo. Tai reiškia, kad „fintech“ verslas iš Lietuvos gali greitai ir legaliai plėsti paslaugas į Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Skandinaviją ir kt.

Stiprinimo planas

Matydama „fintech“ potencialą valstybės institucijos priėmė sektoriaus plėtros ir stiprinimo planą iki 2028 metų. Plėtros strategija nustato pagrindines šalies finansinių technologijų vystymosi kryptis ir prioritetus. Pagrindinis tikslas – stiprinti Lietuvos, kaip aukštos pridėtinės vertės Europos „fintech“ centro, pozicijas.

Strategijoje numatyti penki pagrindiniai prioritetai. Pirma, skatinama kokybinė sektoriaus plėtra, siekiant ne tik pritraukti naujas įmones, bet ir skatinti jau veikiančių bendrovių augimą bei pasitikėjimą jų paslaugomis. Antra, siekiama pritraukti inovatyvius „fintech“ sprendimus, tokius kaip „blockchain“, dirbtinis intelektas ir mokėjimų inovacijos, pasinaudojant palankia reguliavimo aplinka. Trečia, numatoma kurti stiprią kompetencijų bazę, bendradarbiaujant su universitetais ir mokslinių tyrimų centrais, kad būtų užtikrinta kvalifikuota darbo jėga. Ketvirta, strategijoje akcentuojama saugi ir patikima jurisdikcija, stiprinant kovą su pinigų plovimu ir kibernetinėmis grėsmėmis. Galiausiai, siekiama užtikrinti, kad Lietuva būtų plačiai pripažinta kaip Europos „fintech“ centras, aktyviai dalyvaujant tarptautiniuose renginiuose ir stiprinant šalies įvaizdį.

Matoma ir patogi

Savo, kaip vienos „fintech“ lyderį Lietuva sėkmingai stiprina ir tarptautinėse parodose, tokiose kaip „Money20/20“, pristatydama savo „fintech“ įmones ir ekosistemą. Tai padeda užmegzti tarptautines partnerystes ir pritraukti užsienio investicijas.

Dėl aktyvaus dalyvavimo tarptautinėse parodose ir narystės tarptautinėse asociacijose, Lietuva kuria patikimą šalies kaip „fintech“ bazės įvaizdį. Įmonės, registruotos Lietuvoje, matomos kaip patikimos ir inovatyvios visoje Europoje. Lietuvos startuoliai

Verta paminėti ir šalies geografinę padėtį, kuri taip pat daro svarią įtaką pritraukiant užsienio investicijas. Lietuva gali pasiūlyti patogų susisiekimą su pagrindiniais Europos finansų centrais, skrydžiai į Londoną, Frankfurtą, Amsterdamą trunka 2–3 valandas. Tai patogu tiek operacijoms, tiek investuotojų ir klientų susitikimams. Startuolis Lietuvoje

Taip pat, Lietuvoje darbo užmokestis, biurų nuoma ir paslaugos yra gerokai pigesnės nei Londone, Berlyne ar Paryžiuje. Tai leidžia „fintech“ įmonėms efektyviau naudoti kapitalą augimui.

Aukšta kvalifikacija ir reputacija

Lietuvių darbštumu neabejojame niekur pasaulyje. Natūralu, kad lietuviai specialistai yra masinami į užsienio įmones, tačiau jei užsienio „fintech“ planuoja plėtrą Lietuvoje, tam yra visi reikiami resursai. Lietuvos startuoliai

Lietuva pasižymi aukštu išsilavinimo lygiu ir techninėmis žiniomis, ypač informacinių technologijų ir finansų srityse, o didelė dalis gyventojų laisvai kalba keliomis kalbomis. Atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais augo norinčių studijuoti informacinių technologijų ir srities mokslus, galima teigti, kad kasmet Lietuvoje parengiama keli tūkstančiai specialistų, kurie galės dirbti „fintech“ sektoriuje. Šalyje jau dabar yra stipri informacinių technologijų ir finansų specialistų bazė, o universitetai glaudžiai bendradarbiauja su verslu, siekdami paruošti kvalifikuotus specialistus.

Vertinant stabiliai aukštą Lietuvos „fintech“ sektoriaus augimą, labai realu, kad iki 2030 metų dirbančiųjų šioje srityje bus dvigubai daugiau nei dabar. Skaičiuojama, kad šiuo metu „fintech“ sektoriuje dirba apie 7 tūkst. specialistų, todėl matant augimo tendencijas, jau po 5 metų šis skaičius gali dvigubėti. Tačiau tai nestebina, turint omenyje užsienio investuotojų susidomėjimą ir jaunų talentų kiekį šalyje. Fintech startuolis

Sarp Demiray, „European Merchant Bank | EMBank“ generalinis direktorius