Kodėl Lietuvoje daugėja naujų verslų?

Eurostato duomenis, 2025 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su paskutiniu 2024-ųjų ketvirčiu, Lietuvoje naujų verslų steigimas išaugo net 8,9 %. Tai – antras pagal dydį augimas visoje Europos Sąjungoje (ES), nusileidžiantis tik Kiprui (+9,8 %). Trečioje vietoje liko Rumunija (+7,3 %), o ketvirtoje – Slovakija (+3,6 %). 

Reklama

Kol daugelyje ES šalių fiksuotas naujų verslų steigimo sulėtėjimas (bendras ES vidurkis – 5,1 %), Lietuva išsiskyrė augimu. Tai rodo tiek verslo pasitikėjimą ekonomine aplinka, tiek institucijų sudarytas palankias sąlygas pradėti veiklą. 

Verslo steigimo lėtėjimo priežastys 

Vokietijoje, vienoje didžiausių ES ekonomikų, naujų verslų steigimas sumažėjo 8,2 %, Prancūzijoje – 5,7 %. Lenkijoje registracijų mažėjimas dar ryškesnis – 11,7 %. Tuo tarpu artimiausios kaimynės – Latvija (9,6 %) ir Estija (5,6 %) – taip pat fiksavo naujų įmonių sulėtėjimą. Sukčių internete tik daugėja

„Vokietijoje ir Prancūzijoje, kurios pasižymi aukštais darbo kaštais ir biurokratinių reikalavimų gausa, verslininkai 2025 m. pradžioje dažnai atidėliojo naujų veiklų pradžią. Šiose šalyse verslas neretai susiduria su ilgais leidimų išdavimo procesais, besikeičiančia teisine aplinka ir nemažą administracine našta – tai ypač apsunkina smulkiųjų įmonių kūrimą. 

Lenkijoje smulkusis verslas metų pradžioje susidūrė su aukštomis palūkanų normomis (apie 5,75 %) ir 4–5 % siekiančia infliacija. Išaugusios finansavimo išlaidos bei sumažėjusi vartotojų perkamoji galia tiesiogiai lėtino naujų įmonių steigimą“, – teigia „European Merchant Bank | EMBank“ generalinis direktorius Sarp Demiray. 

Ekspertas papildo, kad tuo metu Latvijoje ir Estijoje naujo verslo aktyvumo mažėjimui galėjo turėti įtakos aukštos euro zonos palūkanų normos, sumažėjusi gyventojų perkamoji galia bei geopolitinis neapibrėžtumas. Visa tai stabdė investicinius sprendimus ir skatino verslininkus labiau susitelkti į esamos veiklos stabilizavimą, o ne į naujų įmonių steigimą. 

Kodėl Lietuvoje fiksuotas augimas? 

„Viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje augo naujų verslų skaičius – stabili šalies ekonominė padėtis metų pradžioje. 2025 m. pirmąjį ketvirtį – t. y. sausio, vasario ir kovo mėnesiais – Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) paaugo apie 0,4 %, palyginti su paskutiniu 2024 m. ketvirčiu (spaliu–gruodžiu). Rekordinės investicijos Lietuvos startuoliams, bet mažiesiems verslams – vis dar kliūtys

Tuo tarpu metinis BVP augimas, kuris parodo, kiek ekonomika išaugo per vienerius metus (lyginant 2025 m. I ketvirtį su tuo pačiu laikotarpiu 2024 m.), siekė apie +3,0 %. Tai vienas sparčiausių augimo tempų visoje Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, euro zonos ir visos ES vidurkis tuo pačiu laikotarpiu siekė vos +0,6 % ketvirtinį augimą“, – teigia „EMBank“ vadovas. 

Toks ekonomikos augimas leido išlaikyti optimizmą – daug verslininkų jautėsi pasirengę pradėti naują veiklą. Palanki ekonominė aplinka, mažėjanti infliacija ir stabilios palūkanos prisidėjo prie palankių sąlygų verslui. 

Anot S. Demiray, prie naujų verslų augimo Lietuvoje prisidėjo palanki aplinka tiek įmonės steigimo, tiek verslo pradžios požiūriu. Lietuvoje veikia paprasta ir greita įmonių registravimo sistema, o viena populiariausių formų – mažoji bendrija – leidžia pradėti veiklą be pradinio kapitalo. Įmonę galima įsteigti vos per kelias dienas internetu, todėl tai patrauklu tiek pradedantiesiems, tiek savarankiškai dirbantiems asmenims. Taip pat svarbu ir tai, kad valstybė aktyviai skatina verslumą – veikia įvairios paramos programos, teikiamos subsidijos pirmą kartą besikuriantiems, siūlomos nemokamos konsultacijos bei lengvatiniai finansavimo sprendimai per „ILTE“ ar specializuotus bankus ir pan. Skolinimosi augimas: ką tai sako apie rinką ir Lietuvos verslą?

Be to, kai kuriuose sektoriuose, tokiuose kaip IT, logistika ar gamyba, metų pradžioje fiksuotas aktyvumo atsigavimas. Pagal Jungtinių Tautų pramonės plėtros organizacijos (UNIDO) 2025 m. pirmojo ketvirčio vertinimus, Lietuvos apdirbamosios gamybos sektorius parodė teigiamą atsigavimo tendenciją, ypač eksporto orientuotose srityse. Šis atsigavimas signalizuoja augančią paklausą ir gerėjančias verslo galimybes, o tai taip pat galėjo paskatinti naujų verslų kūrimą. 

Prognozė Lietuvai 2025 m. antrai pusei 

Verslumo augimo Lietuvoje 2025 m. antroje pusėje galima tikėtis, tačiau jis greičiausiai išliks nuosaikus ir priklausys nuo kelių pagrindinių veiksnių. Vienas svarbiausių – palanki makroekonominė aplinka: jei metinis BVP augimas išliks apie 3 %, infliacija toliau mažės, o palūkanų normos išliks stabilios, tai skatins pasitikėjimą ir naujų verslų kūrimą. Nekilnojamojo turto pardavimai Vilniuje lapkritį rodo, kad rinkos atsigavimas tęsiasi – parduota beveik 2,5 karto daugiau

„Tikėtina, kad technologijų ir paslaugų sektoriai – ypač „fintech“ ir informacinės paslaugos – ir toliau išliks verslumo lyderiais, nes būtent šiose srityse telkiasi investicijos ir talentai. Taip pat prognozuojamas spartesnis verslumo augimas ne tik Vilniuje, bet ir regionuose, kur aktyviai veikia Europos Sąjungos remiamos verslumo skatinimo programos. 

Vis dėlto geopolitinė įtampa, ypač Rytų Europoje, bei vangus gyventojų perkamąją galią ribojantis atsigavimas gali išlikti reikšmingais rizikos veiksniais. Bendra tendencija – atsargi, bet pozityvi: verslininkai, matydami stabilumą, drąsiau imsis naujų iniciatyvų, ypač orientuotų į eksportą ar inovacijas“, – tvirtina S. Demiray. Profesijos pasirinkimas dirbtinio intelekto eroje