„Unicorns Lithuania“ įspėja: naujausi valdančiųjų planai – reali žala Lietuvos ekonomikai

Lietuvos gyventojų sumokamų mokesčių dalis nuo atlyginimo jau šiandien yra viena didžiausių Europoje. Norėdami užsitikrinti papildomas pajamas gynybai, privalome skatinti ekonomikos augimą, o ne papildomai apmokestinti aukščiausios kvalifikacijos talentus, sako „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė.

Reklama

Lietuva pagal darbo jėgos bendrą apmokestinimą tarp Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių yra antra po Belgijos. 2024 m. Lietuvoje darbuotojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų dalis bruto atlyginime sudarė 37,8 proc. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos žmonių „į rankas“ gaunama alga siekia 62 proc. atlyginimo „ant popieriaus“. Mažiausiai mokesčių sumoka Šveicarijos gyventojai – jų „į rankas“ gaunamas atlyginimas sudarė 81,4 proc. „ant popieriaus“ nurodytos algos. Tarp ES šalių mažiausias neto ir bruto atlyginimų skirtumas buvo Kipre (85,9 proc.) ir Estijoje (81,1 proc.).

Nepaisant to, kad Lietuva iš GPM jau šiandien surenka daugiau pajamų negu vidutinė EBPO valstybė, antradienį diskutavusi valdančiųjų koalicinė taryba pranešė palaikanti tarpinį GPM tarifo atsiradimą. Jei būtų įgyvendinti pokyčiai, šio mokesčio tarifai atrodytų taip: uždirbant iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) – 20 proc., nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc. GPM, pajamoms virš 60 VDU – 32 proc. Kaip pastebėjo ekonimistas Žygimantas Mauricas, aukštesnes pajamas (nuo 3 iki 5 VDU) uždirbantiems talentams GPM didėtų nuo 20% iki 25%. Tokiu būtų mokesčių našta šiems darbuotojams išaugtų nuo 41.27% iki 46.27%.

Mokesčių našta EBPO šalyse nuo 2000 iki 2023 m. mažėjo nuo 36,2% iki 34,8% (uždirbantiems VDU) ir nuo 40,3% iki 39,1% (uždirbantiems 167% VDU). Kai kitos kitos Europos šalys mažina mokesčių naštą darbuotojams ir turi skatinamąsias priemones, kaip pritraukti aukštos kvalifikacijos talentus bei įmones, kurios kuria tokias darbo vietas, Lietuvoje siūlomas sprendimas eiti kardinaliai priešingu keliu – agresyviai ne kovoti dėl talentų, o juos apmokestinti. Kodėl darbuotojai, gaunantys pajamas natūra, netenka teisės į GPM lengvatas?

Įvairūs tyrimai ir kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad darbo jėgos ir kapitalo mokesčių didinimas stabdo šalies ekonomikos progresą. O būtent ekonomikos augimas yra itin svarbus Lietuvai įtemptame geopolitiniame kontekste, siekiant didinti finansavimą gynybai. Kokie gali būti tokių sprendimų rezultatai?

1. Tolesnis progresyvumo didinimas neigiamai veiks aukščiausios kvalifikacijos talentus – nesugebėsime pritraukti naujų specialistų iš užsienio ir išlaikyti aukštą pridėtinę vertę Lietuvoje jau kuriančių profesionalų, neteksime ir jau gaunamų mokesčių.
2. Be talentų, Lietuvą aplenks ir taip šiame geopolitiniame kontekste sunkiai kelią į Lietuvą randantys užsienio investuotojai – prarasime net ir anksčiau planuotas investicijas. Technologijų verslai gali ganėtinai nesunkiai iškelti savo valdančiąsias bendroves, didžiąją dalį veiklų ar net visą verslą į kitas, verslui palankesnes jurisdikcijas.
3. Jei bus suvienodintas mokestinis režimas visoms pajamų rūšims, tai visiškai nebeskatins talentų investuoti ir patiems rūpintis savo ateitimi, kartu kuriant ekonominę gerovę ir vertę visai šaliai. Tai didins kvalifikuotos darbo jėgos mažėjimo riziką, lėtesnį darbo našumo augimą ir lėčiau augantį darbo užmokestį.

IRT sektorius pastaraisiais metais augo rekordiniu tempu ir 2024 m. I pusmetį lėmė net ketvirtadalį BVP augimo. Ši spartaus augimo tendencija stebima jau kurį laiką ir didele dalimi nulemta startuolių sektoriaus augimo. Pavyzdžiui, per penkerius metus nuo 2019 m. startuolių sumokami GPM ir pelno mokesčiai paaugo daugiau nei 5 kartus – nuo 90,4 mln. eurų iki beveik 473 mln. eurų. Vidutinis atlyginimas per tą patį laikotarpį augo 1,7 karto – nuo 2500 eurų iki 4200 eurų. Šio sektoriaus įmonių vertė augo beveik 7 kartus, iki 16 mlrd. eurų.

Lietuva sukūrė ekonominį stebuklą, kuriuo galime pagrįstai džiaugtis. Net ir esant tokiam globaliam nestabilumui technologijų sektorius turi visas galimybes išlaikyti spurtą bei vesti ekonomikos augimą į priekį, jei nekišime sau pagalių į ratus.

Konkretus pagalių į ratus kaišiojimo pavyzdys – Prancūzijos Vyriausybė 2014 m. padidino pajamų, pelno ir pridėtinės vertės mokesčius ir prognozavo, kad tai atneš papildomai 30 mlrd. eurų pajamų. Deja, šios prognozės buvo pervertintos beveik dvigubai ir rezultatas buvo perpus mažesnis – 14 mlrd. eurų deficitas viešuosiuose finansuose. Kitas atvejis – Estija. Plėsdama viešojo sektoriaus finansavimą, Estija padidino pridėtinės vertės, pelno ir pajamų mokesčius, rezultatai: recesija ir mažėjantis BVP ir verslo investicijų ir vartojimo nuosmukis.

Yra ne vienas alternatyvus būdas skatinti inovacijas ir išlaikyti šalies konkurencingumą – tai ypač svarbu šiandien, kai politikai, verslas ir visuomenė turi didinti ir gynybos pajėgumus.

3 konkretūs pasiūlymai, kuriuos galime įgyvendinti dar šiandien:

1. Suvienodinti GPM tarifą ir jį mažinti iki vieningo mokesčio tarifo (t.y. pajamų apmokestinimo progresyvumo atsisakymas). Tai paskatintų išlaikyti darbo vietas ir investicijas Lietuvoje bei sumažintų šešėlinės ekonomikos dalį.
2. Užtikrinti, kad kuo didesnė dalis ES paskelbtos „ReArm Europe“ programos 800 mlrd. eurų būtų išleista Lietuvoje – turime skubiai imtis veiksmų, kad pritrauktume kuo daugiau investicijų ir stiprintume konkurencingą gynybos pramonę, kurios eksportas papildomai prisidėtų prie ekonomikos augimo.
3. Įgalinti didesnes antros pakopos pensijų fondų investicijas į Lietuvos verslus ir infrastruktūrą. Iki 2028 m. į ekonomiką ir gynybos infrastruktūrą tokiu būdu potencialiai galima investuoti iki 3,6 mlrd. eurų.

Diskutuojant apie įvairius papildomų lėšų biudžetui šaltinius svarbiausia – dėmesys ekonomikos auginimui ir stiprinimui. Negalime leisti, kad politiniai sprendimai, neparemti rimtais ekonominiais vertinimais, sukeltų ilgalaikę žalą Lietuvos ekonomikai. Šiuo metu siūlomi mokestiniai pokyčiai ne tik neišspręs gynybos finansavimo problemų, bet ir dar labiau stabdys skubiai reikalingus priimti sprendimus, užprogramuos papildomas problemas įtemptoje geoekonominėje situacijoje, o ne kurs tvariu ekonominiu augimu grįstą ateitį.

Marketingas VDU: Studijų programos, galimybės ir karjeros perspektyvos