Verslininkai Janita ir Tauras Plungės: mecenatystė ne turčių pramanas, o gėris visuomenei

„Kikos“ įmonių grupės savininkai Janita Januškauskaitė-Plungė ir Tauras Plungė aukoti įvairiausioms organizacijoms pradėjo vos gavę pirmąsias savo verslo pajamas. Ne taip seniai jie tapo ir MO muziejaus mecenatais. Vis tik, pora pastebi, kad Lietuvoje mecenatystės tradicijos dar tik kuriasi, o ir apie pačią mecenatystę dar mažai žinoma. Anot jų, klaidinga manyti, kad tai – tik turtingųjų pramoga.

Reklama

Svarbu edukuoti, kas yra toji mecenatystė

„Dalį pinigų visuomet skirdavome ką nors palaikyti, nuo vaikų namų iki kinologijos klubų – mums tai visiškai normalu. Niekada to nedarėme mainais už didesnį žinomumą. Mano draugės vis skatina dažniau pasakoti apie tai, ką mes darome, o aš dar vis spyriojuosi, kam to reikia? Jos atremia – kad tai taptų kažkieno kito įkvėpimu, parodytų, kad ir taip galima, gal net padėtų pakilti iš pelenų“, – sako J. Januškauskaitė-Plungė.

J. Januškauskaitė-Plungė suprato, kad jos draugės buvo visiškai teisios. Kalbėti ir edukuoti visuomenę apie mecenatystę ir jos prasmę – būtina. Juk kai apie tai nekalbama, neaišku ir kaip tai yra daroma. O juk mecenatystė turi reikšmingą įtaką visuomenės raidos procesuose, tad tai jog tokios tradicijos po truputi kuriasi Lietuvoje – itin svarbu.

„Per trisdešimt metų mūsų šalis daug nuveikė, bet ir daug pražiūrėjome: šokome nuo vienos naujovės prie kitos ir savo jaunimui neįdiegėme pagrindinių pamatinių vertybių, kas yra atsakomybė ar tėvynė. Jeigu šios vertybės dažniau neskambės mūsų žodžiuose, nepasakosime apie jas savo vaikams ir anūkams, po keleto metų jos neskambės visai. Mecenatystė – tai ne turčių pramanas, o gėris visuomenei. Reikia pagaliau pakeisti suvokimą, jog turtingas žmogus yra blogis, o mecenuojame, nes neturime, kur dėti pinigų, ar siekiame garbės“, – teigia moteris.

Mecenatai, anot poros, atlieka labai reikšmingą misiją – jų remiami projektai yra svarbūs visos Lietuvos kultūros ir mokslo vystymuisi. Bendrystė tarp valstybinės reikšmės projektų ir verslininkų, filantropų taip pat yra labai svarbi. Tik surėmus pečius galima pasiekti pačių geriausių rezultatų Lietuvos labui.

Mecenuoti įkvėpė kitų geradarių pavyzdžiai

Pirmas Plungių šeimos prisilietimas prie kultūros mecenavimo – MO muziejaus rėmimas. T. Plungė yra kilęs iš sportininkų šeimos, tad menas, kaip pasakoja jis, jo gyvenime atsirado tik vėliau, palaipsniui. Kartu su Janita jie dar tik mokosi jį atrasti.

„Mums labai svarbu, jog suprastume tai, ką palaikome. MO muziejaus steigėjo Viktoro Butkaus atvejis mums pasirodė ypatingas – žmogus, sėkmingai pardavęs verslą, skyrė lėšas ne savo asmeninei gerovei, bet tam, kas kuria ateitį, kas bus svarbu dešimtmečiais, o gal ir amžiais. Kai sužinojome, jog Lietuvos nacionaliniame muziejuje 2025 m. bus rengiama paroda apie šunis, jų istoriją Lietuvoje, supratome, kad čia tiesiog turime prisidėti – šunys mūsų gyvenime yra ypač svarbūs. Kas dar gali prie tokios parodos prisidėti, jei ne mes“, – šypsosi T. Plungė.

Reklama

Keliaudami skiria laiko kultūrai

Meno bei kultūros pora nepaleidžia ir keliaudami. Nors laisvalaikio, atostogų ir laiko sau rasti vystant verslą – sudėtinga.

„Stengiamės šiuo požiūriu save disciplinuoti – jei, pavyzdžiui, vykstame į Niujorką, būtinai nueiname į Brodvėjaus šou, aplankome muziejus, pasižiūrime, kokie vyksta koncertai. Kai keliaujame su vaikais, stengiamės jiems sudėti tinkamus keliavimo pagrindus, įpratinti pažinti šalį pirmiausia per jos kultūrą“, – pasakoja verslininkas.

Pora vienbalsiai tvirtina, kad meną kuo toliau tuo labiau nori ne tik pamatyti, patirti, mecenuoti, bet ir turėti savo aplinkoje. Pora dar visai neseniai savo biurui ieškojo kelių paveikslų. Nors interjero dizaineris siūlė įvairių variantų, argumentuodamas, jog jų vertės tik augs – nė vienas neprilipo.

„Vienąsyk Janita instagrame pamatė australų kilmės menininkės kūrinį pavadinimu „Big Bang“ ir iškart pasakė „Šitas!“. Tą patį vakarą jai parašiau ir paveikslą nusipirkome. Savo aplinkoje norisi turėti tokius meno kūrinius, kurie kabo ant sienos ne dėl racionalių argumentų, bet dėl to, jog išties kelia džiaugsmą“, – teigia T. Plungė.

Mecenatystės tradicijas pamažu kuriame ir Lietuvoje

Mecenatystę Plungių šeima supranta, kaip žmogaus apsisprendimą paremti meną, kultūrą, turint ir matant didesnę viziją.

Anot T. Plungės, Lietuvoje dažnai lyginamasi su Vakarų pasauliu, ypač Jungtinės Amerikos Valstijomis (JAV), kur menininkai gauna daug palaikymo, tačiau, anot verslininko, tos šalys turi senas mecenatystės tradicijas, todėl ten tai – įprasta.

„Mes esame jauna valstybė, ilgą laiką gyvenome socialistinėje santvarkoje, kurioje svarbiausia buvo pasirūpinti savo poreikiais. Naujas suvokimas neateina per vieną dieną. Mecenatystė turi įsitvirtinti skatinant ir lavinant aktyvius žmones“, – kalba T. Plungė.