Viešųjų ryšių tendencijos 2025 metais, kurias turėtum sekti

2025-aisiais metais viešieji ryšiai tampa dar lankstesni ir kūrybiškesni, o kampanijos – dar labiau trumpalaikės, orientuotos į greitesnį ir labiau apčiuopiamą rezultatą. Apžvelkime svarbiausias tendencijas su pasaulinių prekių ženklų pavyzdžiais.

Reklama

Pirmoji tendencija, kurią norėčiau išskirti – dirbtinio intelekto (DI) sukurtų straipsnių ir turinio, kuris apdorojamas pagal žmogaus pasaulio suvokimą, priešprieša.

DI neabejotinai keičia žiniasklaidos kraštovaizdį, leisdamas automatizuoti kasdienes užduotis, tokias kaip pranešimų spaudai rašymas ar žiniasklaidos analizė. Vis dėlto, pernelyg didelis priklausomumas nuo DI gali sukelti nemažai rizikų.

Pavyzdžiui, 2023 metais CNET susidūrė su reputacijos problema, kai jų DI sukurtos medžiagos buvo pilnos faktinių klaidų. Tai sukėlė didelį kritikos ir nepasitikėjimo bangą, kaip rašoma The Verge. Panaši problema kilo ir su Vokietijos prekybos tinklu, kuris pasitelkė DI kurdami reklaminį turinį. Rezultatas buvo mechaninis ir nepatrauklus auditorijai.

Ši situacija aiškiai parodo, kad viešųjų ryšių (PR) specialistams būtina rasti pusiausvyrą tarp automatizacijos ir žmogiškojo kūrybiškumo. Tik gerai apgalvotas ir kultūrinį bei emocinį kontekstą atspindintis turinys gali užsitikrinti auditorijos pasitikėjimą.

Kova tarp laisvai samdomų specialistų ir agentūrų: kas laimės?

Laisvai samdomi specialistai siūlo lankstumą ir ekonomiškumą, tačiau agentūros turi unikalių pranašumų, dėl kurių jos tampa nepakeičiamos tam tikrose situacijose.

Pavyzdžiui, didelės korporacijos, tokios kaip „Unilever“ ar „Coca-Cola“, ir toliau bendradarbiauja su PR agentūromis, kurdamos strategines kampanijas. 2024 metais agentūra „Ogilvy“ sukūrė IKEA kampaniją, skirtą tvarumui, kuri tapo virusine. Kampanija atspindėjo IKEA įsipareigojimą tvariam vystymuisi, kuris yra kertinis šios įmonės strategijos akmuo. IKEA, be kita ko, aktyviai investuoja į ekologinius sprendimus, pavyzdžiui, įsipareigojo atsisakyti iškastinio kuro iki 2030 metų ir investuoja 1,5 mlrd. eurų į šią iniciatyvą. Tai yra tik viena iš daugelio iniciatyvų, kurias IKEA vykdo siekdama sumažinti savo poveikį klimatui ir skatinti tvarų žemės ūkį. Ši kampanija buvo puikus pavyzdys, kaip didelė korporacija gali pasiekti plačią auditoriją ir skirti dėmesį aktualiems socialiniams bei aplinkosauginiams klausimams.

Agentūros taip pat teikia ekspertinę pagalbą krizės valdyme, ko laisvai samdomiems specialistams dažnai trūksta. Augant reputacijos rizikoms, šis faktorius tampa lemiamas.

Šiame tekste susijungia tiek praktiniai pavyzdžiai, tiek teoriniai aspektai, suteikiantys skaitytojui išsamesnį vaizdą apie konkurenciją tarp laisvai samdomų specialistų ir agentūrų PR srityje.

Reputacija ir darbuotojų ambasadorystė (employee advocacy): du sėkmingo PR ramsčiai

Reputacija išlieka pagrindiniu sėkmingo PR elementu, o darbuotojų ambasadorystės programos tampa vis svarbesnės stiprinant įmonės įvaizdį. Microsoft pastaraisiais metais aktyviai vysto darbuotojų ambasadorystės programas, mokydama savo darbuotojus dalintis įmonės pasiekimais socialinėse medijose. Tai padeda ne tik pagerinti įmonės įvaizdį, bet ir didina klientų pasitikėjimą. 2024 m. Microsoft integravo „Sprout Social“ platformą, kad palengvintų patvirtinto turinio dalijimąsi darbuotojams per jų socialinius tinklus.

„Salesforce“, pasaulinė B2B CRM platforma, taip pat naudojo savo darbuotojus kaip ambasadorius, kad paskatintų naujų įrankių ir funkcijų populiarinimą, skatinant diskusijas ir dalijimąsi sėkmės istorijomis socialinėse medijose. Tai padėjo ne tik stiprinti įmonės įvaizdį, bet ir prisidėjo prie naujų verslo klientų pritraukimo.

Kitas pavyzdys – „HubSpot“, B2B marketingo ir pardavimų platforma, aktyviai naudojanti darbuotojų ambasadorystę per savo platformą „HubSpot Academy“, kur ekspertai ir darbuotojai dalijasi žiniomis ir patarimais apie skaitmeninį marketingą. Tai stiprina jų autoritetą ir užtikrina ilgalaikį klientų pasitikėjimą.

Šie pavyzdžiai pabrėžia, kaip svarbu aktyviai įtraukti darbuotojus į PR veiklą ir naudoti modernius stebėjimo įrankius, siekiant efektyviai valdyti įmonės reputaciją B2B sektoriuje.

Kūrybinis PR ir virusinės kampanijos: mažiau išlaidų — daugiau efektingumo

kūrybiškumas tampa pagrindiniu įrankiu, leidžiančiu pasiekti didžiulį poveikį su minimaliais ištekliais. Vienas iš puikių pavyzdžių – tai, kaip sporto renginiuose „stichiškai“ atsirandantys reklaminiai baneriai gali tapti virusinėmis kampanijomis. Pavyzdžiui, kai per 2024 m. Paryžiaus Olimpines žaidynes, kai kurie socialinių tinklų vartotojai pavertė sporto varžybų akimirkas neoficialiais reklaminiais plakatais. Vienas garsiausių buvo su gimnaste Simone Biles, kurios pozos su lanka priminė Mercedes-Benz logotipą. Tai tapo tokiu populiariu įvaizdžiu, kad Mercedes-Benz nusipirko šios nuotraukos teises ir pradėjo ją naudoti savo reklamoje.

Panašiai atsitiko ir su futbolo nuotrauka iš „Copa América“ turnyro, kurioje buvo užfiksuotas žaidėjas Nicolás Gonzáles, laikantis už kojos Mauricio Isla. Šis kadras su šūkiu „Kiekvienam reikia savo poros“ greitai išplito socialiniuose tinkluose, tačiau, kaip paaiškėjo, tai nebuvo oficialus Nike reklaminis šūkis, o kūrybingas čiliečio dizainerio Jaime Muñoz darbas.

Šie pavyzdžiai puikiai parodo, kaip svarbu šiuolaikiniame marketinge turėti kūrybinį požiūrį ir gebėjimą greitai reaguoti į aktualius įvykius.

UGC ir kūrėjų ugdymas: naujas požiūris į turinį

Prekės ženklai vis dažniau įtraukia savo gerbėjus ir klientus į turinio kūrimą, nes tai leidžia ne tik stiprinti ryšį su auditorija, bet ir pasiekti platesnį poveikį. Pavyzdžiui, Adidas savo kampanijoje „Create Positivity“ suteikė galimybę vartotojams dalytis asmeninėmis istorijomis, kuriose buvo išreiškiami teigiami ir įkvepiantys pasakojimai. Tai sukėlė milijonus nemokamų prekių ženklo paminėjimų socialiniuose tinkluose ir prisidėjo prie prekės ženklo žinomumo augimo.

Lush taip pat įrodė, kad gerbėjų sukurtas turinys gali tapti pagrindiniu įrankiu stiprinant prekės ženklo pozicijas. Gerbėjai dalijasi savo patirtimi, apžvalgomis ir vaizdo įrašais apie produktus, kurie padeda pritraukti naujų klientų ir didina pasitikėjimą prekės ženklu.

Tačiau svarbu pažymėti, kad ši tendencija nesibaigia vien tik turinio generavimu. Dabar vis daugiau prekės ženklų taip pat investuoja į kūrėjų ugdymą ir atlyginimų už turinį mokėjimą.

Toks požiūris į kūrėjų bendruomenės ugdymą ir užtikrinimas atlygimo už jų darbą leidžia kurti autentiškus ir ilgalaikius santykius su auditorija. Tuo pačiu, tai padeda prekės ženklams ne tik augti, bet ir išlaikyti tvarią ryšį su savo sekėjais.
Prekės ženklai, kurie sugebės efektyviai pasinaudoti dirbtinio intelekto technologijomis, komuniteto marketingu, kūrybinėmis kampanijomis ir reputacijos valdymu, neabejotinai išliks rinkos lyderiais, kurdami emocinį ir autentišką turinį, kuris rezonuoja su šiandienos auditorija.

Autorė: Maria Abdelhalim, ryšių su visuomene strategė, „COMMA PR“ įkūrėja