Ekspertai
Darius Imbrasas: Lietuvos ekonomika pradeda jausti tarptautinės aplinkos negandas
Nors Lietuvos ekonomikos augimas tebėra spartus, 2019 m. trečiąjį ketvirtį jis sulėtėjo ir per metus sudarė 3,6 proc. Tai rodo, kad tarptautinės aplinkos nepalankios tendencijos pradedamos justi ir Lietuvoje – lėtėja prekių eksporto augimas, vangiai investuojama į gamybos įrenginius, lėtėja darbo užmokesčio augimas. Šiuo metu stebimos raidos tendencijos kitų metų ūkio plėtrą verčia vertinti nuosaikiau nei šiųmetę.
Komentuoja Darius Imbrasas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas
Reklama
Trečiąjį ketvirtį šalies ūkio augimas buvo pastebimai lėtesnis nei pirmąjį pusmetį. Tokiai ūkio raidai reikšmingą įtaką darė lėtėjantis pasaulio ir pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų augimo tempas. Šias tarptautinės aplinkos tendencijas lemia gana didelę pasaulio dalį apimantis apdirbamosios gamybos ir tarptautinės prekybos plėtros tempų sulėtėjimas, nulemtas augančių tarptautinės prekybos tarifų ir užsitęsusio neapibrėžtumo dėl prekybos politikos. Jis taip pat mažina ir įmonių paskatas investuoti, pasireiškiančias per sumažėjusią gamybos priemonių paklausą. Reikšmingai pasaulio ekonomikos augimą lėtina ir 2018 m. prasidėjęs ir iki šiol tebesitęsiantis automobilių pramonės nuosmukis. Pagrindinės jo priežastys – Kinijoje baigusi galioti mokesčių lengvata, taikoma įsigyjant naują lengvąjį automobilį bei griežtesnis skolinimo reglamentavimas, taip pat gamybos sutrikimai ES, įvedus naujus emisijos standartus. Visi šie veiksniai daro itin didelį neigiamą poveikį apdirbamajai gamybai Vokietijoje, jį pradeda jausti ir Vokietijos paslaugų sektorius. Didžiausios euro zonos ekonomikos problemos buvo tarp svarbiausių veiksnių, slopinančių visos euro zonos ekonomikos, didžiausios Lietuvos prekybos partnerės, augimą.
Trečiąjį ketvirtį nepalankias tarptautinės aplinkos tendencijas pajuto ir Lietuvos eksportuotojai. Po aktyvaus pirmojo pusmečio prekių eksportas pastaraisiais mėnesiais praktiškai nustojo augti. Paskutinį kartą toks lėtas eksporto augimas buvo stebėtas tik 2016 m., kai Lietuvos eksportuotojai pradėjo atsigauti po Rusijos įvesto embargo. Šis sulėtėjimas, didesniu ar mažesniu mastu, apima bene visas prekių grupes. Neauganti eksporto apimtis veikė ir apdirbamosios gamybos aktyvumą: trečiąjį ketvirtį pagamintos produkcijos apimtis augo lėčiausiai šiais metais. Augimą palaikė tik keletas apdirbamosios gamybos sektorių. Kad apdirbamosios gamybos įmonės susiduria su vis didesne nepakankamos paklausos problema, rodo ir įmonių apklausų rezultatai. Verta pastebėti, kad nors pirmieji rugsėjo mėn. apdirbamosios gamybos duomenys buvo pastebimai geresni nei keleto pastarųjų mėnesių tendencijos, dėl nemažėjančios įtampos tarptautinėje aplinkoje ir negerėjančių augimo prognozių pagrindinėse prekybos partnerėse kol kas sunku vertinti, ar šis atsigavimas bus tvarus.
Lėtėjantis pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos augimo tempas ir neapibrėžtumas dėl tolesnės tarptautinės prekybos politikos mažina įmonių paskatas investuoti į tolesnę plėtrą. Tai itin smarkiai veikia investicijas į gamybos priemones – jos šiais metais auga bene dvigubai lėčiau nei 2018 m. Tiesa, investicijų augimo tempus kol kas palaiko investicijos į pastatus ir statinius. Reikšmingą jų dalį sudaro valdžios sektoriaus ir valstybinių įmonių vykdomi projektai, kurie bent iš dalies finansuojami ES paramos srautais. Išduotų statybos leidimų statistika leidžia tikėtis, kad investicijos į pastatus ir statinius, kartu ir statybos sektoriaus aktyvumas artimiausiais ketvirčiais toliau didės.
Trečiojo ketvirčio mažmeninės prekybos duomenys taip pat rodo lėtėjimo tendenciją, ji turėtų paveikti ir namų ūkių vartojimo raidą. Šio ketvirčio mažmeninės prekybos augimo tempas buvo mažiausias nuo 2018 m. pradžios. Tokioms tendencijoms didžiausią įtaką greičiausiai daro namų ūkių noras ir galimybės sutaupyti. Vartotojų nuomonių tyrimo duomenimis, esamo meto tinkamumą taupyti ir tikimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. namų ūkiai vertina bene geriausiai nuo duomenų skelbimo pradžios 2001 m. Kartu svarbu pastebėti, kad nors namų ūkių nuotaikos vis dar yra pakylėtos, tačiau dalis darbo rinkos rodiklių šiek tiek blogėja. Pavyzdžiui, lėtėja darbo užmokesčio augimo tempas, taip pat, remiantis SODROS duomenimis, ne taip sparčiai didėja užimtųjų skaičius. Visi šie veiksniai artimiausiais ketvirčiais turėtų riboti namų ūkio vartojimo augimą.
Nors šių metų ekonomikos augimo rodikliai nesuteikia pagrindo nerimauti, atsižvelgiant į raidos tendencijos, kitų metų ūkio augimą tenka vertinti nuosaikiau. Lietuvos banko vertinimu, ūkio augimas 2019 m. sudarys 3,7, o 2020 m. – jau tik 2,5 proc. Ekonomikos augimą turėtų slopinti blėstantis namų ūkių pajamų augimas ir dėl ne taip sparčiai gausėsiančių ES paramos srautų nuosaikiau augsiančios investicijos. Be to, šiuo metu stebima nemažai rizikų, kurios gali nulemti ir kitokią, nei prognozuojama, ūkio raidą, pavyzdžiui, JAV ir ES prekybos konflikto tolesnė raida, kitokia, nei šiuo metu tikimasi, Brexito epopėjos pabaiga ar lėtesnis, nei numatoma, pasaulio ekonomikos augimas. Taip pat prognozėms įtakos gali turėti kitokie, nei tikimasi, Lietuvos tarptautinės migracijos balanso pokyčiai ir kitoks investicijoms skirtų ES lėšų panaudojimo intensyvumas.
Autorius:
Darius Imbrasas
Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas
