Ekspertai
Nuostata „pasirūpins valstybė“ silpnėja, bet nedingsta
Giedrius Rimša, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas
Reklama
Peržiūrint naujausio gyventojų nuomonės tyrimo rezultatus, į akis krito vienas pokytis. Dar prieš trejus metus, atsakydami į klausimą apie pajamų šaltinį ištikus didelei nelaimei, dauguma respondentų pirmoje vietoje nurodydavo valstybės išmokas (62,8 proc.), o dabar tokių liko mažiau nei pusė.
Šįkart 57 proc. respondentų pažymėjo, kad nelaimės atveju gyventų iš asmeninių santaupų (pinigų indėliuose, bankų sąskaitose ir kitų asmeninių lėšų), o gyvenimas pagal principą „pasirūpins valstybė“ („Sodra“, savivaldybė ir kitos institucijos) nusileido į antrą vietą (40 proc.). Džiugu, kad požiūris keičiasi. Ar pokytis galėtų būti spartesnis?
Finansinio raštingumo vidutiniokai
Lietuvių finansinio raštingumo vertinimai įvairuoja, priklausomai nuo metodikos, tačiau nesumeluosime sakydami, kad geriausiu atveju esame tik Europos Sąjungos vidutiniokai.
Štai pernai pristatytas naujausias Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro iniciatyva Lietuvoje atliktas finansinio raštingumo tyrimas pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų parengtą metodiką parodė, kad nuo 2015 metų lietuvių finansinės žinios pablogėjo beveik 20 proc., o skaitmeninio finansinio raštingumo indeksas siekia tik 45 balus (kitų EBPO šalių vidurkis – 53 balai). Saugo širdį, kaulus ir odos būklę
Kalbant apie finansinį užnugarį, dažniausiai omenyje turimas investavimas į vertybinius popierius savarankiškai, per pensijų fondus, taip pat gyvybės draudimas kaip galimybė apsidrausti nuo įvairių rizikų bei ilgalaikio finansinio planavimo priemonė. Šioje srityje, remiantis tyrimo rezultatais, visuomenės finansinis raštingumas kiek stiebiasi, tačiau lėtai.
Tik 24 proc. respondentų mano, kad jiems užtenka žinių apie savarankišką kaupimą, investavimą, įvairius finansinius produktus (2023 m. tokių buvo 21 proc.). Šiek tiek išmano 48 proc. (2023 m. – 42 proc.), visai neišmano 20 proc. (2023 m. tokių buvo net ketvirtadalis). Linksma ir naudinga
Nuo 15,8 proc. iki 21 proc. augo dalis respondentų, kurie nelaimės atveju kliautųsi gyvybės draudimo išmoka. Tarp geriausiai savo finansinį raštingumą vertinančių aukštesnio išsimokslinimo ir didesnių pajamų respondentų ši dalis didesnė ir siekia 30 proc.
Būtina skatinti pasitikėjimą
Žmogiškai suprantama, kad tam tikra dalis žmonių pirmenybę visada teiks šiandienos poreikiams, o ne galvos apie ilgalaikius tikslus. Andrius Šostakas: „Nuo mitų prie faktų – kaip Lietuva sprendžia žaliojo vandenilio saugumo klausimus?“
Žmonės susiduria su brangstančiu pragyvenimu, būsto įperkamumo iššūkiais, pagaliau, nori gyventi „gražų gyvenimą“ čia ir dabar, o nelaimė jų gyvenime gali niekada ir nenutikti. Tačiau auginti gyventojų supratimą, kad ir valstybė niekada neturės galimybių pakankamai paremti visus, kuriuos ištinka nelaimė, vis tiek reikia.
Todėl valstybės institucijoms su verslu tenka svarbi užduotis ne tik įgyvendinti šviečiamuosius projektus finansinio raštingumo klausimais, bet ir skatinti pasitikėti Lietuvos finansų įstaigomis. Konsultavimasis su jose dirbančiais finansų konsultantais taip pat prisideda prie finansinio raštingumo kėlimo, padeda didesnei visuomenės daliai priimti pamatuotus finansinius sprendimus, susidėlioti ilgalaikį finansinį planą per daug nevaržant šios dienos būtinųjų poreikių.
Reklama
