Paskelbta
2 d. prieš-
Energijos efektyvumo klasės dažnai pastebimos tik tada, kai reikia pirkti naują buitinį prietaisą. Ant šaldytuvo, skalbyklės ar televizoriaus – spalvota etiketė, raidės, rodyklės, skaičiai. Viskas atrodo aišku, bet kartu ir ne iki galo. Raidė A lyg ir gera, bet kodėl šalia jos dar yra A+, A++ ar tiesiog A be jokio pliuso?
Kasdienybėje energijos efektyvumo klasės veikia tyliai. Jos nešviečia, neskleidžia garso, bet ilgainiui atsispindi sąskaitose ir įpročiuose.
Pagrindinė idėja paprasta. Padėti palyginti prietaisus ne pagal pažadus, o pagal realų energijos suvartojimą. Ne „galingas“, ne „modernus“, o kiek elektros sunaudoja per metus ar vieną ciklą.
Kai tokios klasės buvo įvestos, skirtumai tarp prietaisų buvo ryškūs. A klasė reiškė didelį žingsnį į priekį, o žemesnės – akivaizdžiai didesnes sąnaudas. Laikui bėgant technologijos pagerėjo, o skalė tapo per ankšta.
Todėl atsirado pliusai. Vėliau – nauja sistema.
Pramonės energijos efektyvumą stabdo finansavimo ir specialistų trūkumas
Ilgą laiką aukščiausia riba buvo A+++. Tai atrodė logiška, kol beveik visi nauji prietaisai pradėjo patekti būtent ten. Etiketė prarado prasmę – nebebuvo su kuo lyginti.
Dėl to energijos efektyvumo klasės buvo peržiūrėtos. Grįžta prie paprastos A–G skalės. Be pliusų. Be vizualinio triukšmo.
Svarbu žinoti vieną dalyką: naujoji A klasė nėra tas pats, kas senoji A+++. Ji griežtesnė. Dauguma naujų prietaisų šiandien patenka į B ar C klases, ir tai visiškai normalu.
Raidė pati savaime nepasako visko. Ji visada siejama su konkrečia prietaiso kategorija. A klasės šaldytuvas ir A klasės indaplovė nelyginami tarpusavyje.
Klasė rodo, kiek efektyviai prietaisas naudoja energiją, lyginant su panašiais. Ne absoliučiai mažai, o protingai.
Todėl mažas šaldytuvas gali būti C klasės ir suvartoti mažiau elektros nei didelis A klasės. Skamba paradoksaliai, bet taip veikia realybė.
Ant etiketės dažnai matomas metinis energijos suvartojimas kilovatvalandėmis. Tai vienas naudingiausių skaičių, bet dažnai ignoruojamas.
Pavyzdžiui, 150 kWh per metus. Ar tai daug? Vidutiniškai tai reiškia kelis eurus per mėnesį. Skirtumas tarp dviejų modelių gali būti 20–30 kWh per metus. Tai nėra revoliucija, bet per 10 metų jau tampa suma, kurią pastebi.
Energijos efektyvumo klasės padeda suprasti kryptį, o skaičiai – konkrečią realybę.
Ne visada. Aukštesnė klasė dažnai kainuoja daugiau. Kartais – gerokai daugiau.
Jei prietaisas bus naudojamas retai, investicija gali neatsipirkti. Jei kasdien – skirtumas tampa prasmingas.
Čia nėra vieno atsakymo. Energijos efektyvumo klasės leidžia rinktis sąmoningai, bet neprimeta sprendimo. Kuo ypatingi akiniai skaitymui?
Skalbyklė skaičiuojama pagal ciklus. Televizorius – pagal veikimo laiką. Orkaitė – pagal standartinius bandymus, kurie ne visada atspindi realų kepimą.
Todėl svarbu neperkelti vieno supratimo visiems prietaisams. Tai, kas atrodo labai taupu vienoje kategorijoje, kitoje gali būti tik vidurkis.
Energijos efektyvumo klasės veikia tik tada, kai suprantamas kontekstas.
Rašto grožis priklauso nuo rašiklio kokybės
Žalia ramina. Raudona įspėja. Tai veikia net tada, kai to nenorima pripažinti.
Etiketės dizainas nėra atsitiktinis. Jis skirtas greitam sprendimui. Bet greitas sprendimas ne visada geriausias.
Kartais verta žvilgtelėti giliau. Ne tik į raidę, bet ir į tai, kas parašyta mažesniu šriftu.
Net pats efektyviausias prietaisas sunaudos daug, jei bus naudojamas neapgalvotai. Per aukšta temperatūra, tuščias indaplovės paleidimas, nuolat atidaromas šaldytuvas.
Energijos klasė padeda, bet ji nėra stebuklas. Ji veikia kartu su įpročiais.
Gydytoja pataria, kaip ilsinti akis ir ką valgyti, kad matytume geriau
Perkant naują techniką, energijos efektyvumo klasės dažnai tampa filtru. Tai gerai. Bet jos neturėtų būti vienintelis kriterijus.
Triukšmas, talpa, patikimumas, remontuojamumas – visa tai taip pat svarbu. Kartais šiek tiek žemesnė klasė, bet geresnė kasdienė patirtis laimi.
Energijos efektyvumo klasės nėra skirtos gąsdinti ar moralizuoti. Jos tiesiog informuoja. Be emocijų. Be spaudimo.
Kai informacija suprantama, sprendimai tampa ramesni. Ne impulsyvūs, ne paremti vien spalva ar raide.
Ir tada etiketė tampa tuo, kuo turėjo būti nuo pradžių – pagalbine priemone, o ne pagrindiniu balsu sprendžiant.


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Vilniaus rytas, apie pusę aštuonių. Prie sankryžos trumpam sustoja tamsiai pilkas „Toyota Prius“, vairuotojas akies krašteliu žvilgteli į telefoną. Dar...
Mieste, kuriame automobiliai stovi daugiau nei juda, CityBee atsirado tarsi šiek tiek netvarkinga, bet laiku pasirodžiusi idėja. Ne revoliucija su...
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje atsinaujinančios energetikos plėtra įgavo reikšmingą pagreitį: sparčiai daugėjo saulės ir vėjo elektrinių, augo jų įrengtoji...
Lietuvos geležinkeliai šiandien retai suvokiami kaip viena monolitinė įmonė. Dažniau – kaip platus tinklas, kuriame telpa ir infrastruktūra, ir kroviniai,...
Jeigu Lietuvoje paklaustumėte atsitiktinio žmogaus gatvėje, kuri transporto įmonė jam pirmiausia šauna į galvą, atsakymas dažniausiai būtų tas pats. Girteka....
Matematikos egzaminas retai kelia abejingumą. Vieniems tai aiški struktūra ir taisyklės, kitiems – įtampa, formulės, kurios išgaruoja netikėčiausiu momentu. Dažniausiai...
Kompiuteris dažnai laikomas savaime veikiančiu daiktu. Kol įsijungia – vadinasi, viskas gerai. Tačiau laikui bėgant net ir tvarkingas įrenginys pradeda...
Vanduo atrodo paprastas. Atsuki čiaupą, prisipili stiklinę, geri. Tačiau kuo daugiau apie jį galvojama, tuo daugiau klausimų kyla. Kvapas. Skonis....
Momentinis fotoaparatas šiandien gyvena keistame laike. Viena vertus – skaitmeninė fotografija, telefonai, filtrai, neribota atmintis. Kita vertus – popierinė nuotrauka,...
Energijos efektyvumo klasės dažnai pastebimos tik tada, kai reikia pirkti naują buitinį prietaisą. Ant šaldytuvo, skalbyklės ar televizoriaus – spalvota...