Gyvų susitikimų negali pakeisti niekas: jie ne tik pagerina emocijas, bet ir padeda išlikti jaunatviškiems

Bendravimo svarba nenuginčijama visais amžiaus tarpsniais. „Volfas Engelman Nealkoholinis“, tęsdamas projektą „Gero žodžio galia“, inicijavo šalies gyventojų nuomonės tyrimą, kurį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad ketvirtadalis (26 proc.) 26–56 metų ir vyresnių respondentų su draugais susitinka kelis kartus per mėnesį, o pusė (48 proc.) visų amžiaus grupių respondentų (nuo 18 iki 56 metų ir daugiau) pripažino, kad norėtų tai daryti dažniau. Sociologė, Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) Sociologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Gražina Rapolienė tikina, kad kokybiškas bendravimas ir artimųjų dėmesys bet kokiame amžiuje yra esminis visaverčio gyvenimo veiksnys, padedantis užkirsti kelią vienatvei ir stiprinti emocinę gerovę.

Reklama

Pasak sociologės G. Rapolienės, bendrauti ir jaustis visuomenės ar kokios nors bendruomenės dalimi yra svarbu kiekvienam žmogui, tačiau dėl šiuolaikinės gyvenimo spartos, įvairių komunikacijos priemonių socialinės medijos dažnai pakeičia gyvą bendravimą, ir jo ima trūkti. Skirtingi bendravimo būdai neabejotinai turi skirtingą poveikį – naudingiausias, didžiausią teigiamą poveikį turintis yra gyvas bendravimas.

„Gyvas bendravimas yra informatyviausia bendravimo forma, apimanti ir neverbalinę kalbą, emocijas, todėl dažnai teikia daugiau pasitenkinimo. 2022 m. kartu su kolegėmis sociologėmis Margarita Gedvilaite-Kordušiene ir Goda Marija Steponavičiūte atlikome tyrimą apie vyresnio amžiaus (vyresnių nei 65 metų) asmenų požiūrį į bendravimą internete, ir paaiškėjo, kad vyresni žmonės labiausiai vertina gyvą bendravimą, antras pagal svarbą būdas – telefoniniai pokalbiai, o bendravimas internetu lieka paskutinėje vietoje. Nors netyrėme jaunesnių žmonių, tikiu, kad jie pasisakytų labai panašiai – gyvų susitikimų negali pakeisti jokia kita bendravimo forma, žinoma, kai tai neįmanoma, tinka ir kiti bendravimo būdai“, – sako G. Rapolienė.

Bendravimas – jaunatviškumo eliksyras

„Spinter tyrimų“ atlikto gyventojų nuomonės tyrimo rezultatai rodo, kad respondentai nuo 18 iki 55 metų dažniausiai bendrauja susitikę gyvai. Susitikimų metu 18–25 metų apklaustieji dažniausiai leidžia laiką vieni kitų namuose, 26–35 metų kalbasi kavinėje ar bare, o nuo 36 metų žmonės daugiausia susitinka vieni su kitais per įvairias šventes: gimtadienius, Naujuosius metus ir kitomis progomis. Tai rodo, kad nuo 36 metų kontaktų skaičius pradeda mažėti, žmonės rečiau bendrauja gyvai, o tai gali lemti ne tik prastesnę emocinę savijautą, bet ir didesnį vienišumą.

Pasak sociologės, šiuolaikiniai žmonės, nepriklausomai nuo amžiaus, gali išlikti aktyvūs, energingi ir jaunatviški, jei jie turi galimybę palaikyti socialinius ryšius, dalyvauti visuomeninėje veikloje ir jaustis naudingi. Ji pabrėžia, kad tai, kaip žmogus išgyvena senėjimo procesą, priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant ir ankstyvoje vaikystėje ar paauglystėje suformuotą tėvų ar senelių kartos pavyzdį.

„Dauguma dabartinių vidutinio amžiaus ir vyresnių žmonių labai skiriasi nuo ankstesnių kartų – jie yra sveikesni, labiau išsilavinę, turtingesni, mobilesni, matę pasaulio. Jaustis jaunatviškam padeda gera sveikata, domėjimasis įvairiais dalykais, veiklų, hobių turėjimas, geri santykiai su artimaisiais, platus socialinis tinklas. Jaustis senstantys arba jauni gali ir 30, ir 60 metų žmonės. Svarbu nediskriminuoti žmonių dėl jų amžiaus, nes tai gali sukelti „nurašymo“ jausmą, kai žmogus mano, kad yra per senas mokytis naujų dalykų, naudotis technologijomis, keliauti ar susipažinti su naujais žmonėmis“, – sako ji.

Sociologė pastebi, kad požiūris į vyresnius žmones skirtingose pasaulio šalyse skiriasi. Prisiminusi vizitą Australijoje, ji buvo maloniai nustebinta, kad ten visuomenės susiskaidymas pagal etnines grupes ir amžių beveik nepastebimas: „Jaunimas čia bendrauja mišriomis grupėmis, o viešose vietose įvairaus amžiaus žmonės, netgi paaugliai, užkalbina nepažįstamuosius, turistus, teiraujasi, ar reikia pagalbos. Viliuosi, kad kada nors tai pamatysime ir Lietuvos gatvėse.“

Svarbu skatinti skirtingo amžiaus žmonių bendravimą

Sociologė G. Rapolienė mano, kad geriau pažinti save ir prisidėti prie pozityvesnio vyresnių žmonių įvaizdžio visuomenėje galima bendraujant skirtingo amžiaus žmonių grupėse.

„Pažindami skirtingo amžiaus žmones, prisidedame prie atviresnės ir įvairesnės visuomenės kūrimo. Jeigu skirtingoms amžiaus grupėms priklausantys žmonės daugiau bendrautų, visi jaustumės labiau savi, priimami ir vertingi tokie, kokie esame. Pagalvokite, kaip lengvai galite užkalbinti kitos amžiaus grupės (gerokai jaunesnį ar vyresnį) nepažįstamą žmogų viešoje vietoje? Tikriausiai dauguma atsakytų, kad tai nėra lengva užduotis, tačiau tai neturėtų būti taip sunku“, – mano ji.

Sociologė pastebi, kad kai kurie, ypač vyresnio amžiaus asmenys, turi jau nusistovėjusius įpročius, draugų ratą ir gerai pažįsta save, todėl jiems gali būti sunkiau užmegzti naujus ryšius, susirasti draugų. „Jei žmogus jaučia, kad jam trūksta socialinių kontaktų, siūlyčiau įsitraukti į visuomeninių organizacijų veiklą, savanorystę. Tai padės užmegzti ryšius su naujais žmonėmis, pasijusti reikalingiems ir naudingiems“, – sako G. Rapolienė.

Amžius draugystei – ne kliūtis

Nemokamus draugystės pokalbius, emocinę ir informacinę pagalbą telefonu vyresnio amžiaus žmonėms teikiančios „Sidabrinės linijos“ savanorė Lina dalijasi, kad čia savanoriauja jau penktus metus, o pradėjusi tai daryti dar kartą įsitikino bendravimo, gerų žodžių galia – anot jos, pokalbis gali turėti gydomąjį poveikį.

„Kai kurie vyresni žmonės pakliūva į situacijas, kai neturi su kuo nuoširdžiai pasikalbėti. Deja, kartu kai kurie senoliai yra įsitikinę, kad kreiptis pokalbio reikėtų tik beviltiškose situacijose. Kai netekau močiutės, vienam likusiam seneliui pasiūliau pabandyti „Sidabrinę liniją“, tačiau jis sureagavo taip, tarsi kažkas kėsintųsi į jo orumą, gebėjimą pačiam įveikti iššūkius. Tikiuosi, šis požiūris keisis, juk bendrauti svarbu kiekvienam, nepaisant amžiaus. Ir tam, kad būtum išgirstas, nereikia laukti, kol situacija taps beviltiška“, – įsitikinusi Lina.

Ji pasakoja, kad telefonu visuomet bendrauja su ta pačia senole, joms netrūksta bendrų temų, kuriomis smagu šnekėtis.

„Esame telefoninės draugės, mūsų pokalbiai prasmingi, jaučiu, kad jie atneša daug vertės ne tik senolei, bet ir man. Nors būna sunkių dienų, tikrai jaučiu teigiamą senolės, su kuria bendrauju, savijautos pokytį. Geras, prasmės kupinas jausmas būti šio pokyčio dalimi. Savanorystės pokalbių metu senolė su manimi dalijasi jausmais, išgyvenimais, be to, ne tik ji, bet ir aš pati nuolat sulaukiu gerų žodžių: ji kartoja, koks turtingas mano žodynas, malonus balso tembras, pastebi ir asmenines savybes. Tai labai malonu, praskaidrina dieną. Gražių žodžių, linkėjimų sulaukia ir mano artimieji, nes dažnai apie juos pasakoju“, – džiaugiasi Lina.

Ji teigia kartu su senole patirianti daug įsimintinų, šiltų akimirkų, ir tam visai netrukdo bendravimas nuotoliu ar amžiaus skirtumas.

„Nusprendžiau kuriam laikui išvykti pagyventi į Prancūziją. Tai žinodama senolė paprašė, kad už tam tikrą sumą, kurią ji sau gali leisti, išrinkčiau ir parvežčiau jai nedidelį butelaitį tikrų prancūziškų kvepalų, kad, leisdama laiką dienos centre, galėtų pasikvepinti ir visiems pasigirti. Buvo smagu rinkti senolei kvepalus pagal jos asmenybę ir pasakojimus. Raginu kiekvieną, norintį įprasminti savo kasdienybę, užsiimti savanoryste – žinojimas, kad dėl tavęs kažkieno diena tapo geresnė, motyvuoja judėti pirmyn“, – apie užmegztą šiltą asmeninį santykį su senole pasakoja Lina.