Paskelbta
2 d. prieš-
Išmanusis telefonas seniai tapo pagrindine kamera daugeliui žmonių. Jis visada šalia, nereikalauja pasiruošimo, o nuotraukos iškart atsiduria ekrane. Kartais labai geros. Kartais – keistai plokščios, tamsios ar tiesiog „ne tokios, kaip atrodė akimis“.
Tema patarimai kaip fotografuoti išmaniuoju telefonu dažnai iškyla ne todėl, kad trūktų technologijų. Dažniau – todėl, kad pats fotografavimo procesas lieka per daug automatinis. Telefonas daro savo. Žmogus tik paspaudžia.
Bet būtent tarp tų dviejų veiksmų – pamatyti ir paspausti – slypi didžiausias skirtumas.
Telefonų kameros per pastaruosius metus stipriai pažengė. Keli objektyvai, naktiniai režimai, dirbtinis intelektas, automatinis HDR. Visa tai realiai veikia.
Tačiau kamera vis dar nežino, kas svarbu kadre. Ji tik spėja.
Todėl net brangus telefonas neapsaugo nuo:
Čia prasideda dalykai, kurių jokie atnaujinimai neišspręs be paprastų įpročių.
Apšvietimas fotografijoje yra viskas. Net ir išmaniajame telefone.
Dažna klaida – fotografuoti objektą atsukus jį į stiprų šviesos šaltinį. Rezultatas beveik visada tas pats: tamsus siluetas ir peršviestas fonas.
Jei šviesa krinta ant objekto veido ar paviršiaus, vaizdas iškart tampa švaresnis. Minkštesnis. Gyvesnis.
Natūrali šviesa dažniausiai laimi prieš dirbtinę. Net paprastas langas gali veikti kaip puikus šviesos šaltinis. Debesuota diena dažnai geresnė nei saulėta – mažiau šešėlių, mažiau kontrasto.
Kartais pakanka tiesiog žingsnio į šoną.
Kodėl vyrui padaryti tobulą nuotrauką savo žmonai gali tapti tikru išbandymu santuokoje
Telefono blykstė yra arti objektyvo. Labai arti. Todėl šviesa krenta tiesiai, be jokio minkštumo.
Veidai atrodo plokšti. Šešėliai – kieti. O fonas dažnai dingsta visiškai.
Blykstė gali būti naudinga tik labai retomis situacijomis: visiškoje tamsoje arba kaip sąmoningas efektas. Visais kitais atvejais verta ieškoti alternatyvos – lango, lempos, net telefono ekrano šviesos.
Tai vienas tų patarimų kaip fotografuoti išmaniuoju telefonu, kuris atrodo akivaizdus, bet praktikoje vis dar ignoruojamas.
Daug neryškių nuotraukų atsiranda ne dėl prastos kameros, o dėl judesio. Rankos krustelėjimo. Skubėjimo.
Ypač prastesnėje šviesoje, kai telefonas automatiškai ilgina išlaikymą.
Du paprasti dalykai daro didelį skirtumą:
Dar geriau – atsiremti į sieną, stalą, turėklą. Arba padėti telefoną ant stabilaus paviršiaus.
Vaizdo stabilizacija padeda, bet stebuklų nedaro.
Geriausias momentinis fotoaparatas
Telefonai mėgsta fokusuoti „vidurkį“. Kartais tai sutampa su norimu objektu. Kartais – ne.
Palietus ekraną galima nurodyti, kas svarbu. Veidas. Detalė. Objektas fone.
Tai ne tik fokusas. Dažnai kartu keičiasi ir ekspozicija.
Jei vaizdas per tamsus arba per šviesus, dauguma telefonų leidžia ją pakoreguoti slankikliu. Tai mažas judesys, bet jis leidžia kontroliuoti rezultatą.
Ne viską. Bet pakankamai.
Apie trečdalių taisyklę girdėjo beveik visi. Praktikoje ji dažnai ignoruojama. Ir tai nėra problema.
Svarbiau suvokti paprastą dalyką: kas kadre yra svarbiausia.
Jei objektas paskęsta fone, nuotrauka praranda kryptį. Jei kadras perpildytas, akis nežino, kur žiūrėti.
Kartais pakanka:
Linijos, durų staktos, keliai, stalai – visa tai gali padėti „vesti“ žvilgsnį. Arba trukdyti.
Telefonas nefiksuoja chaoso taip, kaip jį priima akis. Jis viską suvienodina.
Skaitmeninis priartinimas yra viena dažniausių klaidų. Vaizdas atrodo arčiau, bet kartu prarandama detalė, ryškumas, tekstūra.
Jei telefone nėra tikro optinio priartinimo, geriau tiesiog prieiti arčiau. Arba nufotografuoti platesnį kadrą ir apkirpti vėliau.
Apkarpymas po to dažnai duoda geresnį rezultatą nei priartinimas fotografavimo metu.
Tai mažas, bet labai praktiškas įprotis.
Portreto režimas bando atskirti objektą nuo fono. Kartais tai pavyksta puikiai. Kartais – su keistomis klaidomis aplink plaukus, ausis ar akinius.
Šis režimas geriausiai veikia:
Prastoje šviesoje ar sudėtingame fone jis dažnai „spėlioja“. Rezultatas gali atrodyti dirbtinai.
Ne kiekviena nuotrauka turi turėti išplautą foną. Kartais aplinka pasako daugiau nei pats efektas.
Telefonai mėgsta ryškinti spalvas. Kartais per daug.
Dangus tampa per mėlynas. Žolė – per žalia. O veidai – keistai oranžiniai.
Tai ypač matoma fotografuojant saulėlydžius ar dirbtinėje šviesoje.
Jei telefonas leidžia rinktis spalvų profilį ar sumažinti „dirbtinį grožį“, verta tuo pasinaudoti. Natūralios spalvos dažniausiai sensta geriau.
Redagavimas po to visada įmanomas. Per ryškių spalvų „atšaukimas“ – daug sudėtingesnis. Kaip AI keičia pasaulį?
Nuotraukų redagavimo programėlės gali padaryti daug. Bet jos negali išgelbėti blogo kadro.
Lengvas šviesumo, kontrasto ar spalvų balanso pataisymas – normalu. Tai tarsi nuotraukos užbaigimas.
Filtrai, kurie pakeičia visą vaizdo charakterį, dažnai greitai pasensta. Po metų jie atrodo keistai. Kartais – juokingai.
Mažiau yra daugiau. Tai galioja ir čia.
Naktiniai režimai leidžia užfiksuoti tai, ko anksčiau telefonai negalėjo. Bet jie turi savo kainą – ilgesnį laiką.
Fotografuojant naktį ypač svarbus stabilumas. Net nedidelis judesys gali sugadinti kadrą.
Taip pat verta susitaikyti, kad:
Tai nėra blogai. Tiesiog kitaip. 9 iš 10 tėvų sutinka, kad jų vaiko telefonas turėtų būti kontroliuojamas
Geriausios telefono nuotraukos dažnai nėra techniškai tobulos. Jos tiesiog pagauna momentą.
Vaiko žvilgsnis. Tuščia gatvė ryte. Šviesa ant sienos. Rankos ant stalo.
Čia visi patarimai kaip fotografuoti išmaniuoju telefonu susitraukia iki vieno: pastebėti.
Telefonas jau yra kišenėje. Liko tik sekundė nuspręsti, ar verta ją panaudoti.
Ir kartais – verta be jokio plano.


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Reklama
Sausio 28–29 dienomis Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos karališkosios šeimos atstovai. Ketvirtadienį vizito metu karališkosios šeimos atstovai dalyvavo...
„Telia Lietuva“ vardas Lietuvoje girdimas kasdien. Kartais kaip interneto tiekėjas, kartais kaip darbdavys, kartais – kaip technologinis fonas, kurio net...
„Philip Morris Lietuva“ vardas šalies kontekste skamba jau kelis dešimtmečius. Daugeliui jis siejasi su tabako pramone, kitiems – su viena...
Šią savaitę „Vičiūnų grupės“ įmonių atstovai pirmą kartą dalyvauja „Gulfood 2026“– didžiausioje pasaulyje maisto ir gėrimų parodoje, vykstančioje Dubajuje, Jungtiniuose...
Ausinės šiandien tapo beveik nematomu kasdienybės atributu. Jos naudojamos kelyje, darbe, namuose, sportuojant, ilsintis. Kartais – kelias valandas per dieną....
Išmanusis telefonas seniai tapo pagrindine kamera daugeliui žmonių. Jis visada šalia, nereikalauja pasiruošimo, o nuotraukos iškart atsiduria ekrane. Kartais labai...
Kraujospūdžio matavimas ilgą laiką buvo siejamas su gydymo įstaigomis. Kabinetas, kėdė, manžetė ant žasto ir keli tylūs laukiantys momentai. Šiandien...
Alkoholio kontrolė – jautri tema tiek vairuotojams, tiek darbdaviams. Net ir nedidelė promilių paklaida gali lemti ne tik baudą ar...
Belaidės ausinės atsirado tyliai. Iš pradžių kaip keistas aksesuaras, kurį visi pastebi. Vėliau – kaip įprastas daiktas kišenėje, kuprinėje, sportinėje...