Paskelbta
9 mėnesiai prieš-
By
Raminta V.Saulės elektrinės vis sparčiau užkariauja tiek miestų, tiek kaimų teritorijas. Kai kurie kaimo gyventojai, kurie intensyviai svarsto apie saulės elektrinę, vis dar abejoja – ar verta investuoti į šią technologiją? Ar tai tikrai atsiperka, ar yra tik madingas sprendimas?
Kaimo vietovės turi daugybę privalumų, kurie saulės elektrinių įrengimą daro ypač patraukliu.
Vienas iš pagrindinių kaimo privalumų yra erdvės gausa. Nuosavos žemės ar didelio stogo turėjimas kaimo vietovėje leidžia lengvai įrengti saulės elektrinę be griežtų apribojimų, kurie dažnai taikomi miesto teritorijose.
Kaimo gyventojai gali rinktis montuoti saulės modulius ne tik ant namų stogų, bet ir ant ūkinių pastatų, garažų ar net tiesiogiai ant žemės. Pavyzdžiui, ūkis, kuris turi didelę tvarto ar sandėlio erdvę – gali efektyviai išnaudoti stogo plotą saulės elektrinei, tad taip pat nesijaudinti dėl šešėlių, kuriuos dažnai sukelia gretimi pastatai miestuose.
Kaimo vietovėse dažnai didelę dalį elektros energijos suvartoja ūkio veikla – gyvulininkystės pastatų šildymas, melžimo įranga, šiltnamių apšvietimas ir laistymo sistemos. Saulės elektrinės padeda efektyviai sumažinti šias išlaidas, nes visa pagaminta elektra gali būti sunaudota vietoje.
Pavyzdžiui, 10 kW saulės elektrinė per metus gali pagaminti apie 10 000–12 000 kWh elektros energijos. Tai daugiau nei pakanka vidutinio ūkio kasdieniams poreikiams, o perteklinė energija gali būti perduodama į tinklą ir „saugoma“ žiemos mėnesiams.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skatina kaimo gyventojus investuoti į atsinaujinančią energiją, nes siūlo paramą saulės elektrinėms. Parama siekia iki 30 % elektrinės įrengimo išlaidų, todėl pradinė investicija tampa gerokai mažesnė.
Pavyzdžiui, jei ūkis nusprendžia įsirengti 15 kW galios elektrinę, kurios įrengimo kaina yra apie 15 000 eurų – gavus APVA paramą galima sutaupyti iki 4 500 eurų. Tai reiškia, kad galutinė investicija sumažėja iki 10 500 eurų, o elektrinė atsiperka vidutiniškai per 5–7 metus.
Kaimo gyventojai yra artimai susiję su gamta, todėl ekologiškas gyvenimo būdas jiems tampa natūraliu pasirinkimu. Saulės elektrinė leidžia sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir mažinti anglies dvideginio emisijas. Tai ne tik prisideda prie klimato kaitos stabdymo, bet ir kuria atsakingo ūkininko įvaizdį. Pavyzdžiui, viena vidutinio dydžio saulės elektrinė per metus gali sumažinti apie 6–8 tonas CO₂ emisijų, o tai yra lygiavertė daugiau nei 3 000 litrų sunaudoto benzino poveikiui aplinkai.
Saulės elektrinė yra ilgalaikė investicija, kuri ne tik sumažina einamąsias išlaidas, bet ir padidina ūkio ar namų vertę. Jei ateityje nuspręsite parduoti savo ūkį ar sodybą – saulės elektrinė bus papildomas privalumas, pritraukiantis pirkėjus.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad elektrinės tarnavimo laikas siekia apie 25–30 metų, o techninės priežiūros poreikis yra minimalus. Tai reiškia, kad didžiąją dalį laiko galėsite naudotis praktiškai nemokama energija.
Saulės elektrinės taip pat tampa socialiniu ir ekonominiu pranašumu kaimo bendruomenėms. Daugelis ūkininkų dalijasi gerąja praktika, moko kitus kaimynus – kaip efektyviai įrengti ir naudoti saulės elektrines. Kai kurios bendruomenės netgi investuoja į bendras elektrines, kurios gamina energiją visam kaimui.
Ar tikrai verta? Atsakymas yra paprastas – taip, verta! Saulės elektrinės kaime yra ne tik finansiškai naudingos, bet ir leidžia tapti nepriklausomiems nuo tradicinių energijos tiekėjų. Kaimo vietovėse esantys plačios erdvės pranašumai, mažesni techniniai apribojimai ir APVA siūloma parama dar labiau sustiprina šį pasirinkimą.
Nors pradinis įrengimo etapas gali atrodyti brangus –ilgalaikė nauda yra akivaizdi: mažesnės išlaidos, švaresnė aplinka ir galimybė prisidėti prie tvaraus gyvenimo būdo kūrimo. Saulės elektrinės kaime yra puikus sprendimas tiems, kurie nori ne tik taupyti, bet ir investuoti į savo ūkio bei bendruomenės ateitį.
Kai 2006 metais kino teatruose pasirodė filmas „The Pursuit of Happyness“, daugelis žiūrovų manė, kad tai tik dar viena gražiai...
Kas bendra tarp geriausių viešbučių vestibiulių ir mūsų svetainių? Pasirodo, panašumo yra, o viešbučiuose naudojami sprendimai, pritaikyti, intensyviam naudojimui, paprastai...
„Biržų duonos“ kepykla užbaigė antrąjį nuosavo saulės elektrinių parko plėtros etapą. Įdiegus naują 550 kW galios elektrinę, bendras Biržuose įsikūrusio...
Ne tik filmas – tai veidrodis finansų pasauliui Kai 2013-aisiais pasirodė „Volstryto vilkas“, daugelis žiūrovų laukė tik gero kino seanso....
Lietuvos darbo rinka išgyvena transformaciją, kurią žymi du esminiai pokyčiai: didėjantis aukštos kvalifikacijos talentų poreikis ir dirbtinio intelekto (DI) proveržis,...
Nauji mokslo metai – ne tik pradžia, bet ir didelis iššūkis suderinti namų gyvenimą su mokyklos reikalavimais. Neretai tėvai jau...
Paskutinį spalio sekmadienį, kartu su milijonais europiečių vėl persuksime laikrodžius. Šiandien jau retas kuris žino, tačiau du kartus per metus...
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje užfiksuota beveik 8 tūkst. finansinio sukčiavimo atvejų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys....
Šiandien daug diskutuojama apie mokytojo vaidmenį – ar jis yra tik žinių perteikėjas, ar bendruomenės kūrėjas? Ar mokinys turi pasyviai...
Net 65 proc. gyventojų jaučia pastaruoju metu padidėjusį nerimą ir įtampą, atskleidė naujausia bendrovės „Spinter tyrimai“ visuomenės apklausa. Įtampa ir...