Lina Valiulytė-Vaišvilienė: vasarį grįžus žiemai – sugrįžo ir aukštos elektros kainos, bet pavasaris teikia vilties

Vasarį į Baltijos šalis sugrįžo žiemiški orai – atitinkamai grįžo ir aukštos elektros kainos. Jos, lyginant su sausiu, augo 70 proc. iki 15,25 ct/kWh (be PVM). Skirtingai, nei kai kurie galėjo pagalvoti ar bandė įrodyti, visai ne atsijungimas nuo energetinio BRELL žiedo turėjo įtakos elektros brangimui. Paanalizuokime detaliau, kas vasarį nulėmė vartotojų elektros sąskaitų dydį.

Reklama

Termometrų stulpeliai – žemyn, elektros kainos – aukštyn

Vasarį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje buvo 18,45 ct/kWh (su PVM). Tuo metu vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, pasirinkusiems su birža susietą planą (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas), buvo apie 30,02 ct/kWh (su PVM).

Ženklų kainų augimą dalis vartotojų susiejo su atsijungimu nuo energetinio BRELL žiedo. Visgi tai – netiesa, kadangi paskutinį kalendorinės žiemos mėnesį elektra brango ir Lenkijoje, Vokietijoje bei Šiaurės šalyse, kurios net nebuvo prisijungusios prie BRELL. Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad Lietuva elektros energijos iš Rusijos neperka nuo 2022 m., o iš Baltarusijos – nuo 2021 m.

Pagrindinė padidėjusių kainų priežastis – šaltesni ir ramesni vasario orai, lėmę jog tiek vėjo, tiek saulės generacija buvo žemumose, o keletą šaltų dienų iš eilės energijos poreikis atitinkamai augo. Tik paskutinę savaitę vietinė gamyba iš atsinaujinančių išteklių vėl atsigavo. Bendrai šį vasarį šalyje pagaminta 339 GWh žaliosios energijos, iš jų 252 GWh pagaminta iš vėjo ir saulės, kai nacionalinis vartojimas sudarė 1034 GWh. Palyginimui, pernai vasario mėnesį vėjo ir saulės elektrinės pagamino 310 GWh. Dėl menkos vietinės gamybos išaugusią elektros paklausą teko tenkinti brangioms šiluminėms elektrinėms, kurių naudojamos gamtinės dujos vasarį taip pat brango nuo vidutiniškai 45 iki 58 Eur/MWh.

Kainas augino ir pažeista infrastruktūra

Vasarį analogiškas scenarijus susiklostė ir likusiose Baltijos šalyse. Čia dėl šaltų orų elektros poreikis taip pat ženkliai išaugo, tačiau praėjusį mėnesį buvo susidaręs Europoje vadinamas dunkelflaute reiškinys, kai nei vėjas, nei saulė praktiškai negeneravo elektros energijos.

Neretai tokiu atveju Baltijos šalys padidina elektros importo srautus iš Skandinavijos, kur įprastai energija yra pigesnė. Tačiau šįkart iššūkių kilo dėl Estiją ir Suomiją jungiančios elektros jungties „EstLink 2“, kuri dėl neaiškių aplinkybių anksčiau buvo apgadinta ir jos veikimas apribotas. Atsižvelgiant į tai, Latvijai su Estija taip pat teko dažniau įdarbinti šilumines elektrines.

Visų šių nedėkingų aplinkybių visuma lėmė nepalankią situaciją Baltijos šalių didmeninėse elektros rinkose: Latvijoje elektra vasarį brango iki 15,18 ct/kWh (be PVM), tuo metu Estijoje – 15,19 ct/kWh (be PVM).

Reklama

Prognozės – optimistinės

Šilta žiema galėjo išlepinti ir pripratinti prie žemų elektros kainų. Nors vasaris vėl mums priminė, kokios elektros sąskaitos įprastai būna žiemos mėnesiais, pernelyg dėl to baimintis nereikėtų. Ilgalaikės prognozės rodo, kad vasarį buvo vienas paskutinių žiemos pasispardymų: kovą oro temperatūra turėtų būti iki 2,5 °C aukštesnė už normą, o kritulių kiekis artimas daugiamečiam vidurkiui. Jei prognozės pasitvirtins, pavasario pradžioje elektros poreikis turėtų stabilizuotis, o vis dažniau pasirodanti saulė bei tirpstantis sniegas lemti efektyvesnę generaciją iš atsinaujinančių išteklių. Atitinkamai elektros kaina turėtų sugrįžti į įprastą 9–10 ct/kWh lygį.

Beje, saulės privalumus galite išnaudoti ir jūs – tam tereikia įsirengti saulės elektrinę ant savo namų stogo, kuri padės sumažinti jūsų elektros sąskaitas. Šiuo metu tai galite padaryti pasinaudodami valstybės parama. Be to, kaip tik kovo mėnesį ketinama skelbti kvietimą su parama įsirengti ir elektros energijos kaupiklius (baterijas). Norint pasinaudoti dotacija, viena iš būtinųjų sąlygų – turėti nuosavą saulės elektrinę.

15 mln. eurų parama turėtų startuoti kovo pabaigoje, bet gyventojai elektros kaupiklius gali įsirengti jau dabar ir tik vėliau užpildyti paraišką dotacijai. Svarbiausia, kad išlaidos būsimame kvietime būtų nuo š. m. sausio 7 dienos.

Lina Valiulytė-Vaišvilienė, „Enefit“ rizikų valdymo ekspertė