„Google“ gali išlaikyti „Chrome“, nusprendė teisėjas paieškos antimonopolinėje byloje

Google neprivalės parduoti „Chrome“ naršyklės, kad išspręstų neteisėtos monopolijos interneto paieškos rinkoje problemą, antradienį nusprendė Kolumbijos apygardos teismo teisėjas Amitas Mehta. Prieš daugiau nei metus teisėjas Mehta nustatė, kad paieškos milžinė pažeidė Shermano antimonopolinį įstatymą; dabar jo sprendimas nustato, ką „Google“ privalo daryti reaguodama į tai.

Reklama

Mehta atmetė kai kuriuos ambicingesnius Teisingumo departamento pasiūlymus, kaip ištaisyti „Google“ elgesį ir atkurti konkurenciją rinkoje. Be to, kad „Google“ leidžiama išlaikyti „Chrome“, jis taip pat leis bendrovei toliau mokėti platinimo partneriams už paieškos ar dirbtinio intelekto produktų išankstinį įdiegimą ar reklamavimą. Tačiau jis įpareigojo „Google“ dalintis tam tikra vertinga paieškos informacija su konkurentais, kuri galėtų padėti jiems greičiau pradėti konkuruoti, ir uždraudė paieškos milžinei sudaryti išskirtinius susitarimus, kurie galėtų apriboti konkurentų platinimo galimybes.

Tai reikšmingiausias antimonopolinių priemonių sprendimas prieš technologijų milžinę per maždaug 25 metus, nuo Teisingumo departamento bylos prieš „Microsoft“. Nors tai žymi svarbų etapą šioje byloje, gali praeiti dar keleri metai, kol „Google“ iš tikrųjų bus įpareigota įgyvendinti šias priemones – jei tai apskritai įvyks. Dabar, kai Mehta priėmė sprendimą dėl priemonių, „Google“ pagaliau gali apskųsti jo pirminį sprendimą, kad ji yra neteisėta monopolistė. Iš ten byla gali pasiekti net Aukščiausiąjį Teismą.

„Google“ reguliavimo reikalų viceprezidentė Lee-Anne Mulholland pareiškime teigė, kad bendrovė „nerimauja, kaip šie reikalavimai paveiks mūsų vartotojus ir jų privatumą, todėl atidžiai peržiūrime sprendimą“. Teisingumo departamento antimonopolinių klausimų vadovė Gail Slater savo pareiškime kalbėjo pergalingu tonu, tačiau užsiminė, kad agentūra dar nenusprendė, ar apskųs sprendimą, siekdama daugiau prašytų priemonių. „Pirmoji Trumpo administracija padavė „Google“ į teismą, kad atkurtų konkurenciją milijonams amerikiečių, patiriančių „Google“ monopolijos piktnaudžiavimą. Šiandien antroji Trumpo administracija laimėjo priemonę, kuri tai padarys“, – sakė Slater. „Mes toliau peržiūrėsime sprendimą, kad apsvarstytume departamento galimybes ir kitus žingsnius dėl papildomo palengvinimo.“

Praėjusiais metais Teisingumo departamentas pateikė ilgą pageidavimų sąrašą, kaip sulaužyti „Google“ dominavimą interneto paieškos rinkoje, teigdamas, kad jokia viena priemonė nebus pakankama, kad iš tikrųjų atrakintų konkurenciją šioje srityje. Tarp ryškiausių pasiūlymų buvo reikalavimas „Google“ parduoti savo „Chrome“ naršyklę, kuri laikoma pagrindiniu paieškos sistemų prieigos tašku, kur „Google“ gali teikti pirmenybę sau, ir reikalavimas leisti konkurentams pirkti paieškos užklausų duomenis bei signalus, kad jie galėtų paskatinti savo paieškos variklių konkurenciją.

Per tris savaites trukusį priemonių nagrinėjimą šį pavasarį Mehta išklausė „Google“ generalinį direktorių ir aukšto rango vadovus iš „Apple“, „OpenAI“, „Perplexity“ ir tradicinių paieškos konkurentų. „Google“ teigė, kad Mehta turėtų tik siaurai uždrausti tam tikras sutarčių nuostatas, kurias teisėjas pripažino išskirtinėmis, ir įspėjo, kad vyriausybės ambicingesni pasiūlymai gali pakenkti vartotojų privatumui, sumažinti finansavimą atvirojo kodo naršyklės varikliui „Chromium“ ir nesąžiningai priversti „Google“ dalintis sunkiai uždirbta informacija su konkurentais. „Apple“ ir „Firefox“ savininkė „Mozilla“ savo ruožtu įspėjo, kad jos gali tapti šalutine žala, jei teisėjas uždraustų „Google“ mokėti joms už tai, kad jų paslaugose „Google“ paieškos sistema būtų nustatyta kaip numatytoji.

Savo 230 puslapių sprendime Mehta paaiškino, kad nors „Google“ numatytasis paieškos sistemos statusas „Chrome“ naršyklėje „neabejotinai prisideda prie „Google“ dominavimo bendrojoje paieškoje“, priversti „Google“ ją parduoti galiausiai yra „prastas šios bylos sprendimas“. Teisingumo departamentas neįrodė, kad mažiau ekstremalios priemonės nei suskaidymas nebūtų pakankamos konkurencijai atkurti, rašė jis. Be to, jis teigė, kad Teisingumo departamentas neįrodė priežastinio ryšio tarp „Google“ monopolinės galios ir „Chrome“ numatytųjų nustatymų. „Tačiau svarbiau, kad „Chrome“ pardavimas nebūtų nieko „natūralaus“, – sakė Mehta. – Tai būtų nepaprastai sudėtinga ir labai rizikinga.“ Taip yra todėl, kad ji neveikia kaip „atskirai veikiantis verslas“ ir labai priklauso nuo „Google“ infrastruktūros, rašė jis. Net jei kitas savininkas bandytų ją perimti, jis rašė, „teismas labai skeptiškai vertina, kad „Chrome“ pardavimas nepadarytų žalos produkto kokybei ir vartotojų gerovei.“

Mehta taip pat baiminosi, kad „Google“ mokėjimų paieškos platinimo platformoms panaikinimas turėtų neigiamų pasekmių visai ekosistemai. Uždraudus tokio tipo mokėjimus bendrovėms, tokioms kaip „Apple“ ir „Mozilla“, už numatytąjį įdiegimą jų naršyklėse ir įrenginiuose, teoriškai galėtų „sukelti labai reikalingą atšilimą“, sakė Mehta, ir net paskatinti tokią bendrovę kaip „Apple“ patekti į paieškos rinką. Tačiau jis padarė išvadą, kad tokio sprendimo suteikimas rizikuoja pakenkti telefonų ir naršyklių gamintojams, atimant iš jų reikšmingas pajamas, o „Google“ išlaiko savo pinigus ir greičiausiai išlaiko didžiąją dalį savo vartotojų bazės. Nors jis pripažino, kad mokėjimų draudimo atmetimas yra netobulas sprendimas, Mehta teigė, kad „leisti „Google“ toliau mokėti yra priimtinesnis sprendimas dabar nei baigiantis atsakomybės etapui“, nes generatyvaus dirbtinio intelekto projektų finansavimo bumas reiškia, kad „bendrovės jau yra geresnėje finansinėje ir technologinėje padėtyje konkuruoti su „Google“, nei bet kuri tradicinė paieškos bendrovė buvo per dešimtmečius (išskyrus galbūt „Microsoft“).“

Atmetus draudimą „Google“ mokėti už numatytuosius nustatymus, iš tikrųjų „padidėjo“ poreikis priimti priemonę, kuri priverstų „Google“ dalintis dalimi savo paieškos duomenų su konkurentais, pažymėjo Mehta. „Kvalifikuoti konkurentai turės toliau konkuruoti su „Google“ kainomis, kad gautų platinimą. Taigi jų konkurencinis pranašumas turės kilti iš inovacijų ir jų paieškos paslaugų diferenciacijos nuo „Google“, – rašė jis. Norėdami tai padaryti, paieškos konkurentai turi turėti mastą, kurio jiems daugiausia buvo atimta dėl „Google“ paieškos monopolijos. Todėl Mehta sutiko leisti kvalifikuotiems konkurentams už nedidelę kainą įsigyti vienkartinę įvairių „Google“ renkamos paieškos duomenų momentinę nuotrauką, kuri, jo teigimu, leis tiems konkurentams „atrasti ir nuskaityti daugiau vertingo turinio tinklalapių ir tai daryti efektyviau.“ ‘’Apple’’ skundžia teismo sprendimą byloje prieš ’’Epic Games’

Reklama

Tačiau šis sprendimas gerokai atsilieka nuo to, ko prašė Teisingumo departamentas. Mehta suteikė tik siaurą paieškos duomenų, kuriuos Teisingumo departamentas norėjo, kad „Google“ dalintųsi su konkurentais, dalį ir sutiko priversti „Google“ dalintis tik vieną kartą, o ne periodiškai, kad būtų gaunami naujausi duomenys, kas, jo teigimu, „sumažina „Google“ eksperto ekonomisto nustatytą ir ieškovų pripažintą nemokamo naudojimosi riziką.“ Mehta panašiai sutiko su Teisingumo departamento pasiūlymu įpareigoti „Google“ sindikuoti paieškos rezultatus konkurentams, tačiau susiaurino apimtį, leido „Google“ nustatyti kainas viršijančias ribines sąnaudas ir nustatė, kad reikalavimas galios tik penkerius metus, o ne 10, kaip prašė vyriausybė.

„DuckDuckGo“ generalinis direktorius Gabrielis Weinbergas, liudijęs kaip paieškos konkurentas vyriausybės vardu, pareiškime teigė, kad Mehta sprendimas nebus veiksmingas. „Google“ vis dar bus leidžiama naudoti savo monopoliją, kad sulaikytų konkurentus, įskaitant dirbtinio intelekto paieškos srityje. Dėl to vartotojai ir toliau kentės“, – rašė jis. „Mes manome, kad Kongresas dabar turėtų įsikišti, kad greitai priverstų „Google“ daryti tai, ko ji labiausiai bijo: konkuruoti sąžiningomis sąlygomis.“ Dirbtinis intelektas – jau ir „Chrome“ naršyklėje

Amerikos ekonominių laisvių projektas, grupė, pasisakanti už griežtesnį antimonopolinį vykdymą prieš technologijų pramonę, Mehta sprendimą pavadino „bailumu“. „Jūs nerandate žmogaus kaltu dėl banko apiplėšimo ir tada nenuteisiate jo rašyti padėkos raštą už grobį“, – pareiškime sakė vykdomoji direktorė Nidhi Hegde. „Panašiai, jūs nerandate „Google“ kaltos dėl monopolizacijos ir tada nesukuriate priemonės, kuri leistų jai apsaugoti savo monopoliją. Šis neveiksmingas sprendimas dėl garsiausios monopolizacijos bylos per pastarąjį ketvirtį amžiaus yra visiškas jo pareigos nesėkmės atvejis ir turi būti apskųstas.“ Slaptos „Google Chrome“ funkcijos

Teisingumo departamento skundas iš pradžių buvo pateiktas 2020 m., prieš tai, kai generatyvūs dirbtinio intelekto įrankiai, tokie kaip „OpenAI“ „ChatGPT“, tapo prieinami visuomenei. Tačiau iki šių metų priemonių nagrinėjimo AI vaidmuo interneto paieškos ateityje tapo būtina tema, kurią Mehta turėjo nagrinėti. Vyriausybė ragino teisėją užtikrinti, kad antikonkurencinės „Google“ paieškos verslo problemos tiesiog nepersikeltų į jos dirbtinio intelekto pasiūlymus. 2,6 milijono pavogtų duomenų

„Google“ imperija šiais metais patyrė rimtų smūgių iš kelių teismų. Liepos pabaigoje Kalifornijos apeliacinis teismas palaikė prisiekusiųjų nuosprendį prieš bendrovę „Epic Games“ byloje dėl jos mobiliosios programėlių parduotuvės monopolijos. Anksčiau šiais metais federalinis teisėjas Virdžinijoje nustatė, kad „Google“ taip pat neteisėtai monopolizavo kai kurių reklamos technologijų įrankių, kuriuos ji siūlo, rinką, ir rugsėjį ji grįš į tą teismą, kad aptartų galimas šios bylos priemones. „Google“ vis dar kovoja šiose kovose, tačiau vis labiau tikėtina, kad dabartinė bendrovės forma ilgai neišsilaikys. Konstitucijos egzaminas apjungs viso pasaulio lietuvius

Turinys priklauso: theverge.com