Paskelbta
4 d. prieš-
Projektorius dažnai atsiranda galvoje anksčiau nei aiškus planas. Norisi didelio vaizdo. Ne televizoriaus, o kažko labiau „kino“. Gal filmams, gal prezentacijoms, gal vaikams, gal viskam iš karto. Tada prasideda paieška ir labai greitai paaiškėja viena – pasirinkimas didžiulis, o aprašymai dažnai skamba taip, lyg visi projektoriai būtų beveik tobuli.
Realybė ramesnė. Projektorius visada yra kompromisų rinkinys. Klausimas tik, kurie kompromisai netrukdys kasdienybėje, o kurie erzins nuo pirmos savaitės.
Pirmoji klaida – pradėti nuo biudžeto ir bandyti „išspausti maksimumą“. Kur kas aiškiau pradėti nuo situacijos, kurioje projektorius bus naudojamas.
Tamsus kambarys ar šviesi svetainė. Pastoviai pritvirtintas ar nešiojamas. Filmai, žaidimai, prezentacijos, o gal visko po truputį. Ar svarbus tylus veikimas. Ar reikalingi išmanūs sprendimai be papildomų įrenginių.
Atsakymai į šiuos klausimus dažnai savaime susiaurina pasirinkimą labiau nei bet koks kainų filtras.
Liumenai dažnai tampa pagrindiniu akcentu. 2000, 3000, 4000 ir daugiau. Skamba įspūdingai, bet be konteksto tai tik skaičiai.
Tamsiame kambaryje 2000–2500 ANSI liumenų yra daugiau nei pakankamai filmams. Vaizdas ryškus, spalvos sodrios, akys nepavargsta. Šviesioje patalpoje situacija keičiasi. Saulė pro langą, šviesios sienos, dienos metu įjungtas projektorius – čia jau prireikia 3000–4000 ANSI liumenų, o kartais ir daugiau.
Svarbu suprasti, kad didesnis šviesumas ne visada reiškia geresnį vaizdą. Per ryškus projektorius tamsiame kambaryje gali „išplauti“ juodą spalvą. Todėl renkantis verta galvoti ne apie maksimalų skaičių, o apie realią aplinką.
Kaip technologijos pakeitė žmonių laisvalaikį
Raiškos tema dažnai tampa emocinga. 4K skamba kaip vienintelis teisingas pasirinkimas, bet ne visada taip yra.
Full HD (1920×1080) projektorius vis dar puikiai tinka filmams, serialams ir net žaidimams. Ypač jei žiūrėjimo atstumas didesnis. Skirtumas tarp Full HD ir 4K ne visada matomas taip aiškiai, kaip reklamuojama.
4K projektoriai dažnai naudoja vaizdo poslinkio technologijas, kurios techniškai nėra „tikras“ 4K. Tai nebūtinai blogai, bet lūkesčius verta sureguliuoti.
Jeigu projektorius bus naudojamas kasdieniam žiūrėjimui, o ne demonstracijoms ar profesionaliam kinui, Full HD dažnai atrodo protingesnis pasirinkimas kainos ir vaizdo santykyje.
Kontrasto skaičiai aprašymuose kartais atrodo absurdiškai dideli. 100 000:1, 1 000 000:1. Realybėje svarbus ne skaičius, o tai, kaip projektorius elgiasi su tamsiomis scenomis.
Filmuose daug detalių slepiasi šešėliuose. Jei kontrastas silpnas, viskas susilieja į pilką masę. Geras kontrastas leidžia matyti gylį, atskirti objektus, jausti vaizdo „svorį“.
Čia vėlgi svarbi aplinka. Šviesioje patalpoje net geriausias kontrastas praranda dalį savo prasmės. Tamsiame kambaryje – priešingai, jis tampa vienu svarbiausių kriterijų.
Rudeninės veiklos visai šeimai
DLP, LCD, LCoS – trys pagrindinės technologijos, kurios šiandien nebėra egzotika.
DLP projektoriai dažnai būna kompaktiški, ryškūs, su geru judesio atkūrimu. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti vadinamasis „vaivorykštės efektas“, nors naujesniuose modeliuose jis vis retesnis.
LCD projektoriai pasižymi ryškiomis spalvomis ir dažnai tylesniu veikimu. Jie gerai tinka prezentacijoms ir universaliam naudojimui.
LCoS technologija dažniau sutinkama aukštesnės klasės modeliuose. Ji siūlo labai gerą kontrastą ir natūralų vaizdą, bet kaina dažnai atitinkama.
Nėra vieno teisingo pasirinkimo. Yra tik tinkamas konkrečiam naudojimui.
Ne visi projektoriai reikalauja daug vietos. Trumpas metimo atstumas leidžia pastatyti projektorių visai arti sienos ar ekrano. Tai patogu mažose patalpose, kur nėra galimybės montuoti į lubas ar statyti toliau.
Ultra trumpo metimo projektoriai kartais statomi tiesiog ant spintelės po ekranu. Atrodo moderniai, bet turi savų niuansų – jautresni paviršiaus nelygumams, reikalauja tikslaus išdėstymo.
Ilgo metimo projektoriai suteikia daugiau lankstumo vaizdo dydžiui, bet reikalauja daugiau vietos.
Čia vėl ne apie „geriau ar blogiau“, o apie tai, kas telpa realiame kambaryje.
Daugelis projektorių turi integruotus garsiakalbius. Jie tinka, kai reikia greito sprendimo. Tačiau filmams ar net paprastam žiūrėjimui dažniausiai jų nepakanka.
Garsas būna plokščias, tylus, be gylio. Todėl verta iš anksto pagalvoti apie išorinę garso sistemą – kolonėles, garso juostą ar ausines.
Projektorius su geru vaizdu ir prastu garsu ilgainiui erzina labiau nei vidutinis vaizdas su padoriu garsu.
Ventiliatoriaus garsas pirmą vakarą dažnai nepastebimas. Po mėnesio – jau girdimas. Ypač tyliose scenose.
Gamintojai nurodo decibelus, bet realus pojūtis priklauso ir nuo patalpos, ir nuo atstumo, ir nuo vaizdo režimo. Ekonomiškas režimas dažnai būna tylesnis, bet sumažina šviesumą.
Jeigu projektorius bus naudojamas arti žiūrovų, triukšmo klausimas tampa nebe smulkmena.
Kai kurie projektoriai veikia beveik kaip televizoriai. Turi „Android TV“, „Wi-Fi“, programėles, nuotolinį valdymą balsu.
Tai patogu. Įjungi ir žiūri. Be papildomų dėžučių.
Kiti renkasi paprastesnius projektorius ir naudoja išorinį įrenginį – „Chromecast“, „Apple TV“, konsolę ar kompiuterį. Sprendimas lankstesnis ir dažnai stabilesnis ilguoju laikotarpiu.
Čia vėl nėra vienos tiesos. Klausimas tik, kiek svarbus paprastumas.
Maži, lengvi, kartais su integruota baterija. Nešiojami projektoriai vilioja idėja žiūrėti filmą bet kur.
Tačiau jų šviesumas ir garso galimybės ribotos. Jie puikiai tinka kelionėms, vaikams, spontaniškiems vakarams, bet retai pakeičia stacionarų projektorių.
Tai atskira kategorija, su savais pliusais ir minusais.
Ekranas. Projekcinis ekranas daro didesnį skirtumą nei atrodo. Lygi, tam skirta danga pagerina kontrastą ir spalvas labiau nei papildomi šimtai liumenų.
Montavimas. Lubų laikikliai, kabeliai, elektros lizdai. Smulkmenos, kurios atsiranda vėliau, bet kainuoja laiką ir pinigus.
Atnaujinimai. Programinė įranga, suderinamumas, palaikymas. Ne visi projektoriai sensta vienodai.
Dirbtinis intelektas ir rinkodaros vadovas
Galutinis pasirinkimas dažniausiai susiformuoja ne iš specifikacijų, o iš suvokimo, kaip projektorius bus naudojamas kasdien. Ne per idealų savaitgalio vakarą, o antradienį po darbo.
Kokį projektorių rinktis – klausimas, į kurį nėra universalaus atsakymo. Yra tik sprendimas, kuris netrukdo gyventi, neerzina po mėnesio ir nekelia noro nuolat kažką keisti.
Kai projektorius tiesiog veikia, apie jį nebegalvojama. Lieka vaizdas ant sienos. Ir tai, kas vyksta jame.
„Full digital“ konferencijoje – nuo žymių influencerių iki marketingo profesionalų


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Reklama
Reklama
Sausio 28–29 dienomis Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos karališkosios šeimos atstovai. Ketvirtadienį vizito metu karališkosios šeimos atstovai dalyvavo...
„Telia Lietuva“ vardas Lietuvoje girdimas kasdien. Kartais kaip interneto tiekėjas, kartais kaip darbdavys, kartais – kaip technologinis fonas, kurio net...
„Philip Morris Lietuva“ vardas šalies kontekste skamba jau kelis dešimtmečius. Daugeliui jis siejasi su tabako pramone, kitiems – su viena...
Ausinės šiandien tapo beveik nematomu kasdienybės atributu. Jos naudojamos kelyje, darbe, namuose, sportuojant, ilsintis. Kartais – kelias valandas per dieną....
Išmanusis telefonas seniai tapo pagrindine kamera daugeliui žmonių. Jis visada šalia, nereikalauja pasiruošimo, o nuotraukos iškart atsiduria ekrane. Kartais labai...
Kraujospūdžio matavimas ilgą laiką buvo siejamas su gydymo įstaigomis. Kabinetas, kėdė, manžetė ant žasto ir keli tylūs laukiantys momentai. Šiandien...
Alkoholio kontrolė – jautri tema tiek vairuotojams, tiek darbdaviams. Net ir nedidelė promilių paklaida gali lemti ne tik baudą ar...
Belaidės ausinės atsirado tyliai. Iš pradžių kaip keistas aksesuaras, kurį visi pastebi. Vėliau – kaip įprastas daiktas kišenėje, kuprinėje, sportinėje...