Nors būstą įsigyti tampa lengviau, jo kaina lieka svarbiausiu pasirinkimo kriterijumi

Kelerius pastaruosius metus pristabdžiusi tempą Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka šių metų vasarą ėmė demonstruoti atsigavimo ženklus. Pokyčius paskatino gerėjančios bendros ekonominės sąlygos, Europos centrinio banko sprendimas mažinti bazinę palūkanų normą ir optimistiškesni gyventojų lūkesčiai. Nors sąlygos įsigyti būstą šiuo metu jau yra kur kas geresnės nei prieš metus ar dvejus, Lietuvos gyventojams svarbiausiu kriterijumi vis dar išlieka jo kaina.

Reklama

Būsto rinka atsigauna

Po kelerius metus trukusio Lietuvos NT rinkos sąstingio, šiemet stebimas vis spartesnis jos atsigavimas. Lietuvos banko duomenimis, skaičiuojant pirmus devynis metų mėnesius, naujai išduotų būsto paskolų suma augo šiek tiek daugiau nei penktadaliu – nuo 1,48 mlrd. eurų 2023 m. iki 1,77 mlrd. eurų šiemet. Tuo tarpu lyginant trečiąjį šių ir praėjusių metų ketvirčius, augimas jau siekia beveik 50 proc.: nuo 413,2 mln. eurų 2023-aisiais iki 615,3 mln. eurų trečiąjį šių metų ketvirtį. Internetu apsiperkantys lietuviai tikisi nemokamo prekių pristatymo ir grąžinimo

Registrų centras taip pat skelbia, jog trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu, Vilniuje butų pardavimai išaugo 8 proc. Panevėžyje butų parduota 6 proc. daugiau, o kituose didmiesčiuose fiksuotas dar didesnis augimas: Kaune – 9 proc., Klaipėdoje – 18 proc., o Šiauliuose – net 24 proc. Visoje Lietuvoje spalį buvo sudaryti 3185 butų pardavimo sandoriai – tai aukščiausias rodiklis nuo pat 2021 m. pabaigos, kai gruodžio mėnesį buvo parduota 3,7 tūkst. butų.

NT kainos vis dar „kandžiojasi“

Nors rinkoje stebimi akivaizdūs atsigavimo ženklai, nemaža dalis žmonių naujo būsto įsigyti neskuba, o pagrindine to priežastimi įvardija vis dar pernelyg aukštą NT kainą. Kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, šiek tiek mažiau nei du trečdaliai, arba 63 proc. respondentų pareiškė, jog būsto įsigijimą yra nukėlę į ateitį būtent dėl aukštos pageidaujamo būsto kainos. Net 85 proc. respondentų taip pat nurodė, jog kaina išlieka pagrindiniu veiksniu ir pasiryžus pirkti bei renkantis būstą. Renkantis naują automobilį jo poveikis aplinkai svarbus tik 17 proc. gyventojų

„Nors pastaruoju metu būsto įperkamumo rodikliai auga – tai lėmė tiek augančios gyventojų realios pajamos, tiek mažėjančios palūkanos – kaina ir toliau išlieka svarbiausiu veiksniu tiek renkantis tinkamą būstą, tiek atidedant jo įsigijimą. Gyventojai supranta ilgalaikio finansinio įsipareigojimo „svorį“ ir nėra linkę priimti skubotų sprendimų“, – sako apklausą inicijavusios NT plėtros bendrovės „Realco“ pardavimo direktorius Marijonas Chmieliauskas.

Kaina labiausiai rūpi ir jau nusprendusiems pirkti būstą

Paprašyti įvardinti pagrindinius būsto pasirinkimo kriterijus iš kelių galimų, planuojantys jį įsigyti respondentai dažniausiai minėjo kainą (85 proc.), būsto vietą mieste (73 proc.) ir jo dydį (57 proc.). Mažiau nei pusei apklaustųjų taip pat svarbu jų naujojo būsto infrastruktūra (47 proc. apklausos dalyvių), patogus susisiekimas (42 proc.) ir gera kaimynystė (39 proc.). Europos kova su moterų diskriminacija

Reklama

Pagrindinių kriterijų aktualumas daugmaž vienodai svarbus visiems respondentams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, išsilavinimo, uždarbio ar gyvenamosios vietos. Vis dėlto, aplinkinė būsto infrastruktūra ir patogus susisiekimas kur kas svarbesni kaimo vietovių, o ne miestų bei didmiesčių gyventojams. Mažiausiai žmonių dėmesį kreipia į būsto įrengimą ir jo statybos metus – šiuos kriterijus rinkosi atitinkamai 38 ir 37 proc. respondentų.

„Ieškodami sau būsto, žmonės nuodugniai apgalvoja visus įmanomus bei prieinamus variantus, nes tai yra svarbus sprendimas vertinant tiek iš finansinės, tiek iš gyvenimo kokybės pusės. Kol būsto įperkamumas yra opus klausimas nemažai daliai gyventojų, tol matysime augančius ne tik ekonominės klasės, naujos statybos, bet ir senos statybos būstų pardavimus“, – sako „Realco“ pardavimų vadovas. Nuosavas būstas ar nuoma

Iš apsisprendusiųjų įsigyti būstą artimiausiu metu, beveik pusė pirks butą (46 proc.). Šiek tiek daugiau nei trečdalis – 39 proc. – planuoja įsigyti namą, o vienas iš dešimties naujuosius savo namus kurs kotedže.

Šių metų vasarą „Spinter tyrimų“ apklausoje apie nuosavo būsto pirkimą, jo pasirinkimo kriterijus ir įsigijimo priežastis dalyvavo 1007 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Kodėl gyventojų skaičius skiriasi dvigubai, o būsto rinka – penkiskart?