„Sweco“ tyrimas: regeneruojantis miestų projektavimas gali 50-čia proc. padidinti užstatytų teritorijų žaliųjų ir mėlynųjų zonų plotą Vilniuje

Naujas „Sweco“ atliktas 22 Europos miestų tyrimas rodo progresyvaus miestų planavimo principų, t. y. regeneruojančio projektavimo, potencialą. Taikant šiuos principus, Vilniuje galima 50-čia proc. padidinti užstatytų teritorijų žaliųjų ir mėlynųjų zonų plotą ir taip pagerinti gyvenimo sąlygas bei padidinti tvarumą ir atsparumą neigiamiems klimato pokyčiams. Vilniaus žaliųjų ir mėlynųjų zonų padidėjimas ne tik atitiktų naująjį ES gamtos atkūrimo įstatymą, susijusį su miestų ekosistemomis, bet ir viršytų tirtų miestų žaliųjų ir mėlynųjų zonų ploto padidėjimo potencialo ribą, kuri yra 42 proc.

Reklama

Šiuo metu Vilniaus užstatytose teritorijose žaliosios ir mėlynosios zonos – miesto teritorijos su augmenija ir vandens telkiniais – sudaro tik 25 proc. ploto (3561 ha). Tai šiek tiek mažiau nei 27 proc. vidurkis tarp 22 Europos miestų*, įtrauktų į „Sweco“ tyrimą. Tačiau Vilnius turi potencialo padidinti žaliųjų ir mėlynųjų zonų plotą iki 37 proc. (5329 ha) ir taip priartėti prie šių miestų 38 proc. vidurkio. Atsakė, kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą

Tai rodo naujas tyrimas apie vadinamąjį regeneruojantį projektavimą – progresyvų požiūrį į miestų plėtrą, kuriuo aktyviai siekiama atkurti ekosistemas ir pagerinti žmonių gerovę. Tyrimas buvo atliktas naudojant Copernicus duomenų bazę iš ES Žemės stebėjimo programos ir orientuotas į žemės panaudojimo klases užstatytoje administracinėje teritorijoje: keliai, urbanistinė struktūra, pramonės, viešosios ir komercinės zonos, sporto objektai, geležinkeliai, oro uostai ir uostai. Kitos panaudojimo klasės, nebuvo įtrauktos.

Naujausi Europos aplinkos agentūros duomenys rodo, kad 81 proc. saugomų buveinių būklė yra prasta ir tik 9 proc. jų būklė gerėja. Pagal naująjį (ES) 2024/1991 ES gamtos atkūrimo įstatymą, įsigaliojusį 2024 birželio 17 d., kuriuo siekiama atkurti nualintas ekosistemas, valstybės narės privalo planuoti ir vykdyti tolesnius veiksmus, pakreipiant šiuos pokyčius priešinga linkme.

Įtraukdami regeneruojantį projektavimą, miestai gali duoti daugiau nei atima. Iš 2021–2027 m. ES biudžeto biologinei įvairovei skiriamų lėšų kasmet bus skiriama apie 20 mlrd. EUR. Sulčių gamybos lyderė „Eckes-Granini Baltic“

Šiuo metu 75 proc. ES piliečių gyvena miestuose. Miestų plėtra dažniausiai pasiglemžia žaliąsias ir mėlynąsias erdves, užleisdama vietą tradicinei pilkajai infrastruktūrai, kuri daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei. Tuo tarpu žaluma yra labai svarbi gyventojų fizinei ir psichinei savijautai. Augalai taip pat būtini miestuose, kad būtų galima suvaldyti lietų, vėją ir karštį bei sugerti kenksmingas oro daleles.

„Sweco“ tyrime pateikiama vadinamoji 3-30-300 taisyklė, kuria siekiama pagerinti gamtos prieinamumą miestuose: iš kiekvieno namo turėtų matytis bent trys medžiai, medžių laja kiekviename rajone turėtų dengti 30 proc. teritorijos, o kiekvienas namas turėtų būti ne toliau kaip 300 metrų atstumu nuo parko ar žaliosios zonos, užimančios bent vieną hektarą. Ekologiški produktai

„Sumaniai planuodami miestų regeneraciją, galėtume potencialiai padidinti Vilniaus užstatytų teritorijų žaliųjų ir mėlynųjų zonų plotą net 50-čia proc. (1 pav.) Šiandien neatsiliekame nuo Kopenhagos ir Briuselio, tačiau turime daugiau galimybių netolimoje ateityje pasiekti 30 proc. žalumos taisyklę“, – sako Aurelija Breivytė, „Sweco Lietuva“ Tvarumo grupės vadovė (2 pav.).

Ataskaitoje taip pat pateikiami „Sweco“ ekspertų parengti regeneruojančio projektavimo pavyzdžiai. Vienas jų, Vilniuje parengta daugiafunkcio pastato vizija, kurioje įrengta viešai naudojama stogo terasa, į kurią galima patekti tilteliais ir kuri apsodinta medžiais. Ate, „fintech“? Labas, „greentech“!

„Sweco“ ataskaitoje pateikiamos kelios rekomendacijos, kurias Europos miestų ir savivaldybių vadovai turėtų apsvarstyti, jei nori tapti atkuriamaisiais – regeneruojančiais miestais:

1. Naudoti gamta pagrįstus sprendimus, kuriais pasitelkiama žalioji ir mėlynoji infrastruktūra, siekiant palaikyti biologinę įvairovę, valdyti vandenį ir kurti sveikas erdves.
2. Teikti pirmenybę vietiniams augalams, siekiant padidinti biologinę įvairovę, kontroliuoti invazines rūšis ir atkurti nualintas teritorijas, taip sukuriant sveikesnę ekosistemą.
3. Kurti žaliuosius koridorius, siekiant sujungti natūralias teritorijas, sudarant sąlygas rūšių judėjimui ir palaikant biologinę įvairovę.
4. Naudoti pralaidžius paviršius, lietaus vandens surinkimo sistemas ir pelkes, kad sugertų lietaus vandenį, užkirstų kelią potvyniams, palaikytų vandens kokybę ir laukinę gamtą.
5. Įtraukti gyventojus į planavimą ir projektus, siekiant skatinti įtrauktį, bendradarbiavimą ir bendrą atsakomybę.
6. Kurti uždarojo ciklo sistemas, siekiant kuo labiau sumažinti atliekų kiekį, perdirbti išteklius ir gaminti atsinaujinančią energiją.
7. Skatinti miesto žemės ūkį ir bendruomenių sodus, siekiant padidinti vietinę maisto gamybą, sumažinti transporto išmetamų teršalų kiekį ir paremti vietos ekonomiką.
8. Kurti atsparią, neutralią anglies dioksido atžvilgiu infrastruktūrą, kuri prisitaikytų prie klimato kaitos ir palaikytų sveikatą, tvarumą bei ateities poreikius.
9. Skatinti pagrindinių paslaugų pasiekiamumą per 15 minučių, tvarų judėjimą ir teritorijas, kuriose patogu judėti pėsčiomis, dviračiais, nesinaudojant automobiliais.

*„Sweco“ ištyrė 22 miestus: Amsterdamą, Antverpeną, Bergeną, Berlyną, Briuselį, Brno, Dubliną, Geteborgą, Helsinkį, Kopenhagą, Krokuvą, Londoną, Miuncheną, Oslą, Prahą, Roterdamą, Stokholmą, Štutgartą, Taliną, Tamperę, Varšuvą ir Vilnių.

„Elektrum Lietuva“ siūlo naujovę rinkoje