Paskelbta
4 mėnesiai prieš-
Kas antra sudaroma būsto paskolos sutartis šiandien skirta A ar aukštesnės energinio naudingumo klasės būstui, rodo „Luminor“ banko duomenys. Ši tendencija atspindi pokyčius pirkėjų elgsenoje – žmonės renkasi efektyvesnius, tvarius ir mažiau energijos naudojančius būstus. Ką lemia tokie sprendimai ir kaip jie keičia investicinę būsto vertę, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.
Energinė klasė – tai pastato ar būsto efektyvumo rodiklis, nusakantis, kiek energijos sunaudojama šildymui, vėsinimui ir kitoms reikmėms. Kuo aukštesnė klasė, tuo būstas taupesnis, ekologiškesnis ir patogesnis gyventi. Lietuvoje aukščiausios klasės būstai žymimi A+ ir A++, tokie namai užtikrina mažesnes sąskaitas už energiją, didesnį komfortą bei išlaiko vertę ilgesnėje perspektyvoje.
Anot L. Žukovės, pastaraisiais metais vis daugiau pirkėjų renkasi naujos statybos būstus, o pirminė rinka rodo aiškius atsigavimo ženklus. Jei dar prieš kelerius metus didžioji dalis paskolų būdavo skiriama senesnės statybos butams, dabar matomas poslinkis link naujų projektų.
„Tokia tendencija susijusi ne tik su aukštesniais energetinio efektyvumo standartais, bet ir su investicinėmis galimybėmis. Matome, kad būsto pirkėjai vis dažniau renkasi naujus projektus, kurie atitinka tiek estetikos, tiek energetinio efektyvumo kriterijus. Tai lemia ne tik mažesni būsto išlaikymo kaštai, bet ir didesnis jo patrauklumas ateities pirkėjams. Tarp investuotojų tokie projektai laikomi ilgalaikės, saugios investicijos, galinčios generuoti stabilias pajamas nuomos rinkoje“, – teigia L. Žukovė. Planuojantiems parduoti nekilnojamąjį turtą 4 ekspertės patarimai
Energetinio efektyvumo paklausa išaugo
Lyginant praėjusių ir šių metų „Luminor“ banko duomenis, 2025 m. pirmąjį pusmetį paskolų sutarčių sudaryta vos ketvirtadaliu mažiau nei pernai. Tikėtina, kad per antrąjį pusmetį rezultatai gali pasivyti ir pralenkti 2024 m. lygį. Liepa Vilniaus NT rinkoje
„Pavyzdžiui, 60 kv. m B klasės buto šildymui per metus gali prireikti apie 100-125 kWh/m² energijos, tad bendros išlaidos gali siekti apie 550–750 eurų. Tuo tarpu A+ klasės būstui tokio paties ploto pakanka vos 35-45 kWh/m², todėl metinės sąnaudos sumažėja iki maždaug 190–270 eurų. Skirtumas siekia apie 360–480 eurų per metus“, – sako L. Žukovė.
Pasak ekspertės, skirtumas tarp B ir A+ klasės būstų gali siekti net kelis šimtus eurų per metus, o ilgalaikėje perspektyvoje tokios investicijos tampa itin racionalios. Be to, bankai vis dažniau siūlo palankesnes paskolos sąlygas energetiškai efektyviems būstams, todėl pirkėjai gali ne tik sutaupyti eksploatacijos kaštams, bet ir gauti finansinę naudą jau pirkimo etape. Kauno būsto rinka atsigauna
Investuojame ne tik į būstą, bet ir į ateitį
Investicijos į energetiškai efektyvius būstus tampa vis populiaresnės tiek tarp jaunų šeimų, tiek tarp investuotojų, pastebi L. Žukovė. Energetiškai efektyvūs projektai tampa ne tik gyvenimo kokybės, bet ir finansinio saugumo garantu. Krovinių vežimas Europoje atsigauna
„Tokios tendencijos rodo brandesnį požiūrį į būsto įsigijimą – gyventojai būstą vertina ne tik kaip gyvenamąją erdvę, bet ir kaip ilgalaikę investiciją. Tai skatina plėtotojus kurti tvaresnius projektus ir formuoja naujus standartus visoje Lietuvos NT rinkoje“, – pabrėžia L. Žukovė.
3 žingsniai, kaip išsikelti finansinius Naujųjų metų tikslus
Ar būsto kainos Lietuvoje pasiekė piką? Ką ekspertai prognozuoja NT rinkoje ateinančiais metais
Pokyčiai pensijų sistemoje – palanki terpė sukčiams: ką svarbu žinoti?
„ChatGPT“ finansiniai patarimai: kuo tikėti ir kuo ne?
Kainas lemia konkurencija, o ne valiuta: verslas tai suprato dar prieš dešimtmetį
Tyrimas: kas penktam Lietuvos gyventojui santaupų užtektų tik dvejiems mėnesiams
Būstas gali tapti dar labiau neprieinamas: įperkamumas jau siekia Stokholmo, Londono ir Paryžiaus lygį
Portfelinės garantijos didins finansavimo prieinamumą: verslui galės suteikti beveik 600 mln. eurų paskolų
Kaip parduoti būstą su paskola: ekspertės patarimai


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
SEB bankas Lietuvoje – tai vardas, kurį daugelis ištaria automatiškai. Kartais su pagarba. Kartais su lengvu atodūsiu. „SEB sąskaita“, „SEB...
Yra bankų, apie kuriuos galvoji tik tada, kai dingsta kortelė arba vėl kyla būsto paskolos įmokos. Ir yra bankų, kurie,...
Pigu.lt daugeliui lietuvių yra tapęs beveik buitiniu žodžiu. Kažkur tarp „užsisakyti internetu“ ir „pažiūrėk, gal Piguj pigiau“. Tai nebe tik...
Yra įmonių, kurios garsiai pasakoja savo istoriją. Ir yra tokių, kurios ilgą laiką renkasi tylą. „Tesonet“ ilgus metus priklausė antrajai...
Reklama
Unitazo keitimas dažnai atrodo kaip darbas, kurį „vis tiek reikės kviesti meistrą“. Iš dalies dėl atsakomybės, iš dalies dėl baimės...
Dažai dažniausiai perkami su atsarga. Truputį daugiau, nei reikia. „Jeigu prireiks pataisyti“, „jeigu liks kampas“, „jeigu po metų norėsis atnaujinti“....
Mintis patiems perdažyti namų sienas dažniausiai gimsta ne iš noro „daryti remontą“, o iš paprasto nuovargio. Spalva pabodo. Šviesa kambaryje...
Mintis perdažyti baldus dažniausiai ateina ne iš noro „pasidaryti projektą“, o iš labai paprasto jausmo: daiktas dar geras, bet akiai...
Glaistymas dažnai laikomas „paruošiamuoju“ darbu. Tarsi kažkas, ką reikia atlikti prieš dažymą ar tapetavimą, bet kas pats savaime nėra labai...