Paskelbta
10 mėnesių prieš-
Kas antra sudaroma būsto paskolos sutartis šiandien skirta A ar aukštesnės energinio naudingumo klasės būstui, rodo „Luminor“ banko duomenys. Ši tendencija atspindi pokyčius pirkėjų elgsenoje – žmonės renkasi efektyvesnius, tvarius ir mažiau energijos naudojančius būstus. Ką lemia tokie sprendimai ir kaip jie keičia investicinę būsto vertę, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.
Energinė klasė – tai pastato ar būsto efektyvumo rodiklis, nusakantis, kiek energijos sunaudojama šildymui, vėsinimui ir kitoms reikmėms. Kuo aukštesnė klasė, tuo būstas taupesnis, ekologiškesnis ir patogesnis gyventi. Lietuvoje aukščiausios klasės būstai žymimi A+ ir A++, tokie namai užtikrina mažesnes sąskaitas už energiją, didesnį komfortą bei išlaiko vertę ilgesnėje perspektyvoje.
Anot L. Žukovės, pastaraisiais metais vis daugiau pirkėjų renkasi naujos statybos būstus, o pirminė rinka rodo aiškius atsigavimo ženklus. Jei dar prieš kelerius metus didžioji dalis paskolų būdavo skiriama senesnės statybos butams, dabar matomas poslinkis link naujų projektų.
„Tokia tendencija susijusi ne tik su aukštesniais energetinio efektyvumo standartais, bet ir su investicinėmis galimybėmis. Matome, kad būsto pirkėjai vis dažniau renkasi naujus projektus, kurie atitinka tiek estetikos, tiek energetinio efektyvumo kriterijus. Tai lemia ne tik mažesni būsto išlaikymo kaštai, bet ir didesnis jo patrauklumas ateities pirkėjams. Tarp investuotojų tokie projektai laikomi ilgalaikės, saugios investicijos, galinčios generuoti stabilias pajamas nuomos rinkoje“, – teigia L. Žukovė. Planuojantiems parduoti nekilnojamąjį turtą 4 ekspertės patarimai
Energetinio efektyvumo paklausa išaugo
Lyginant praėjusių ir šių metų „Luminor“ banko duomenis, 2025 m. pirmąjį pusmetį paskolų sutarčių sudaryta vos ketvirtadaliu mažiau nei pernai. Tikėtina, kad per antrąjį pusmetį rezultatai gali pasivyti ir pralenkti 2024 m. lygį. Liepa Vilniaus NT rinkoje
„Pavyzdžiui, 60 kv. m B klasės buto šildymui per metus gali prireikti apie 100-125 kWh/m² energijos, tad bendros išlaidos gali siekti apie 550–750 eurų. Tuo tarpu A+ klasės būstui tokio paties ploto pakanka vos 35-45 kWh/m², todėl metinės sąnaudos sumažėja iki maždaug 190–270 eurų. Skirtumas siekia apie 360–480 eurų per metus“, – sako L. Žukovė.
Pasak ekspertės, skirtumas tarp B ir A+ klasės būstų gali siekti net kelis šimtus eurų per metus, o ilgalaikėje perspektyvoje tokios investicijos tampa itin racionalios. Be to, bankai vis dažniau siūlo palankesnes paskolos sąlygas energetiškai efektyviems būstams, todėl pirkėjai gali ne tik sutaupyti eksploatacijos kaštams, bet ir gauti finansinę naudą jau pirkimo etape. Kauno būsto rinka atsigauna
Investuojame ne tik į būstą, bet ir į ateitį
Investicijos į energetiškai efektyvius būstus tampa vis populiaresnės tiek tarp jaunų šeimų, tiek tarp investuotojų, pastebi L. Žukovė. Energetiškai efektyvūs projektai tampa ne tik gyvenimo kokybės, bet ir finansinio saugumo garantu. Krovinių vežimas Europoje atsigauna
„Tokios tendencijos rodo brandesnį požiūrį į būsto įsigijimą – gyventojai būstą vertina ne tik kaip gyvenamąją erdvę, bet ir kaip ilgalaikę investiciją. Tai skatina plėtotojus kurti tvaresnius projektus ir formuoja naujus standartus visoje Lietuvos NT rinkoje“, – pabrėžia L. Žukovė.
Grynieji traukiasi iš kasdienybės: kada jų vis dar gali prireikti?
Žygimantas Mauricas. Lietuvos transporto sektorius auga net stagnuojančioje Europoje
Kaip įsigyti nuosavą būstą: pirmieji žingsniai būsimiems pirkėjams?
Lietuvos gyventojai lieka ištikimi visureigiams: kas lemia jų populiarumą?
3 žingsniai, kaip išsikelti finansinius Naujųjų metų tikslus
Ar būsto kainos Lietuvoje pasiekė piką? Ką ekspertai prognozuoja NT rinkoje ateinančiais metais
Pokyčiai pensijų sistemoje – palanki terpė sukčiams: ką svarbu žinoti?
„ChatGPT“ finansiniai patarimai: kuo tikėti ir kuo ne?
Kainas lemia konkurencija, o ne valiuta: verslas tai suprato dar prieš dešimtmetį






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...