Saugių sandorių platforma „EscrowPack“ padės internete pirkti ir parduoti nesibaiminant sukčių

Tikrai ne vieną kartą pačiam teko patirti ar iš draugų girdėti apie sukčiavimo atvejus, kuomet perkant prekes iš fizinių asmenų socialiniuose tinkluose, internetu ar skelbimų portaluose, žmonės, sumokėję pinigus, prekių tiesiog… negauna. Jie lieka apgauti, praranda savo pinigus, o jeigu prekę ir gauna – labai dažnai rankose laikoma prekė neatitinka to, ką matė nuotraukoje. Jokia grąžinimo garantija perkant nesuteikiama, tad grąžinti jos taip pat negalite arba pardavėjas tiesiog pradingsta. Tačiau tokie laikai jau lieka užmarštyje. Startuolių komanda iš Kauno „EscrowPack“ sukūrė saugių sandorių platformą, kuri leis pirkti ir nesukti galvos ar netyčia nepapulsite į sukčių pinkles. Apie naują platformą kalbame su „EscrowPack“ atstovu Martynu Gelgotu.

– EscrowPack platforma skirta pirkėjams ir pardavėjams, kurie perka ar parduoda prekes, naudodamiesi soc. tinklais Facebook, Instagram, skelbimų portalais – būtent ten, kur kyla daugiausiai sukčiavimo atvejų. Kam kilo idėja sukurti tokią platformą?

– Idėja kilo Igoriui Bujenkovui dar prieš ketverius metus. Jis pats yra prekybininkas, aktyviai prekiavo internetinėje erdvėje ir susidurdavo su sukčiavimo atvejais. Jis pats prekes nusiųsdavo, bet, pavyzdžiui, vietoj batų atgal gaudavo gėrimų buteliukus. Dažnai išgirsdavo iš kitų prekybininkų ar matydavo forumuose, kad kažkas kažką apgavo. Na, ir jis pradėjo domėtis kokie yra technologiniai sprendimai, rado keletą pavyzdžių, bet jie buvo labai brangūs, labai nepatogūs. Taip kilo idėja, kad reikia pasiūlyti rinkai kaip galima saugiai pirkti ir parduoti. Tai ypač aktualu, kai yra ne nauji daiktai, paliekami avansai – atvejai, kur pasitaiko daugiausia sukčiavimo.

Igoris tą idėją pradėjo dėlioti, iš pradžių savarankiškai, vėliau jam pritrūko pajėgumų ir kreipėsi į mane. Aš prieš trejus metus prisijungiau prie šio projekto. Turiu ir kitų verslų, užsiimu programavimu, bet mes kartu, suvieniję jėgas tą produktą pabaigėme ir paleidom, pristatėme rinkai.

Tobulinom, kai ką nuo pirminės idėjos keitėme, bet startuoliams labai svarbus laikas, nes ilgai ruošdamas produktą, bet neišleisdamas į rinką gali pavėluoti, atsiras kažkas greitesnis. Tuomet net su labai puikiu produktu gali likti nebe inovatorius.

– Kaip veikia saugių pirkimų platforma?

– Pati produkto esmė – užtikrinti saugų pirkimą, pardavimą internetu, kai viena pusė su kita neturi galimybių susitikti gyvai, kad perduotų pinigus, bet kad tas sandoris įvyktų saugiai. Mes apsaugom tiek pirkėją, tiek pardavėją. Sprendimo principas yra sąlyginio deponavimo paslauga, kurią visi bankai turi, bet ta paslauga brangi ir orientuota į sudėtingesnius sandorius, pavyzdžiui, kai perkami brangūs paveikslai, domenai. Tokiu atveju reikia laukti, kol ekspertai patikrins tarkim paveikslo autentiškumą, tad bankas pabūna kaip garantas, kad pinigai yra pas jį sąskaitoje ir jis juos atiduos.

Mūsų atveju klientai yra mažiukai, nesvarbu, kad ir kojines perki iš kažko per facebook grupę už 5 eurus, mūsų paslauga gali pasinaudoti, kad tikrai gautum prekę, o pardavėjas būtų garantuotas, kad jei prekė netiks, jis gaus tokį daiktą, kokį išsiuntė.

Išnagrinėję kas yra rinkoje, mes pridėjome papildomų paslaugų. Pavyzdžiui, galima pasinaudoti kurjerio paslaugomis. Mūsų pasirinktos įmonės kurjeris sutinka iki minutės laiko pabūti, kol pirkėjas atidarys siuntą ir pažiūrės ar gavo tą prekę, kurią jis pirko. Jei prekė ne ta, pirkėjas ją gali atiduoti kurjeriui, o šis grąžins pardavėjui. Tai ypač aktualu kai perkami mobilieji telefonai. Pačią pinigų laikymo paslaugą mums teikia bankas „Paysera“. Kaip tai veikia. Pirkėjas per tam tikrą laiką turi patvirtinti, kad tikrai gavo prekę ir pretenzijų neturi. Jei jis to neatlieka, pinigai automatiškai pervedami pardavėjui. Jeigu prekė ne tokia, kokios tikėjosi, pirkėjas per platformą gali kreiptis į pardavėją su pretenzija ir jie gali tarpusavyje pretenziją spręsti – sutarti dėl nuolaidos, grąžinimo. Jei jiems sutarti nepavyksta, platforma gali juos nukreipti į skundus nagrinėjančią instanciją. Iš platformos galima paimti visą informaciją – prekę, sumą, susirašinėjimą, kuri perduodama ginčą nagrinėsiančiai institucijai elektroniniu formatu.

– Ar jau pajutote pirmuosius rezultatus? Galbūt net svajojate apie plėtrą?

– Šiuo metu mes aktyviai įeidinėjame į rinką, reklamuojamės, tad sandorių dar nėra labai daug, nuo kelių iki keliasdešimt per dieną, bet tikimės pasiekti pakankamai didelius skaičius. Pirmame etape nusimatę, kad Lietuvoje išsibandysime platformą, tada Baltijos šalys ir Lenkija bus pirmos rinkos, na, ir vėliau po truputį plėsimės į kitas šalis. Mums domina ir Vokietija, Prancūzija, Ukraina – ten, kur vyksta daug sandorių ir, aišku, pasitaiko sukčiavimo atvejų.

– Kur jus galės rasti pirkėjai ir pardavėjai? Tik pačios platformos puslapyje?

– Mūsų tikslas integruotis į didžiausius skelbimų portalus – Skelbiu.lt, Skelbimai.lt, alio.lt. Dabar esame bendravę su „Diginet“, kuris valdo didžiausius portalus, kad produktą galėtume integruoti su jais ir kad prieš pirkdamas prekę pirkėjas už kažkokį papildomą mokestį, pusę euro ar eurą galėtų nusipirkti garantiją, kad tikrai gaus tą prekę, kurią pirko.

– Žvelgiant iš verslo pusės, pirkimai gali būti mažos vertės, tad ir paslaugos bus nebrangios. Ar pelnas slypi sandorių kiekyje?

– Taip. Mes išnagrinėjome kiekius. Daugybė sandorių vyksta kiekvieną dieną facebook grupėse ir skelbimų portaluose, tad nuo kiekio mums to tikrai pilnai pakanka, nes mūsų mokestis tas pats, kas banko transakcijos mokestis. Nuo nemokamo paslaugos suteikimo iki keleto eurų, priklausomai nuo vertės ir sudėtingumo. Dabar esame produktą paleidę prekei ir paslaugai, tačiau vėliau garantai prisidės ir avansams, domenams – skirtingoms pirkimų rūšims. Tad tikrai, orientuojamės į masiškumą ir globalumą, kad paslauga būtų žinoma pasaulyje.

– Ar tokio tipo startuoliui reikėjo didelių investicijų? O gal pakanka kontraktų, susitarimų ir galima startuoti su nelabai dideliu kapitalu?

– Produktą sukurti kainavo, nes patys su Igoriu neprogramavom. Mes pasisamdėme kompaniją, kuri tai padarė. Tai į pačio produkto, platformos sukūrimą mums reikėjo investuoti iš savo santaupų. Šiuo metu esame investavę apie 100 tūkstančių eurų. Bet tie, kas patys programuotų, tai panašų sprendimą gali susikurti ir be finansinių investicijų. Aišku, reikėjo įsteigti įmonę, jai reikėjo įstatinio kapitalo, bet nereikėjo pirkti jokių licencijų. Jei būtume ėję keliu, kad taptume elektronine pinigų įstaiga, tada būtų reikėję skirti arba įstatiniam kapitalui 100 tūkstančių, arba dirbti su partneriais, bet įsigyti licencijas, kurios būtų kainavę keliolika ar keliasdešimt tūkstančių.

Pats mūsų sukurtas technologinis sprendimas nėra mažas, todėl ir investicijų jam prireikė, kad veiktų taip, kad visiems būtų patogu. Be to nereikia pamiršti, kad mes startuoliai, ne viską iš karto žinojom, ne viskas iš pirmo karto pasiteisino. Dar kartą turbūt padarytume pigiau ir greičiau. Bet nuėjome tą kelią