Mokslininkė pataria norintiems palengvinti adaptaciją svečioje šalyje: jei esi Romoje, elkis kaip romėnas

Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, 2020 m. pasaulyje buvo apie 281 mln. migrantų, o tai sudaro 3,6 proc. pasaulio gyventojų. Apskritai, per pastaruosius penkis dešimtmečius migrantų skaičius išaugo: lyginant su 2020 metais, 1990 metais migrantų skaičius buvo 128 mln. mažesnis, o 1970 metais jų buvo tris kartus mažiau.

Reklama

Patarimais, kaip lengviau adaptuotis svetimoje šalyje, įveikti kalbos barjerą ir atpažinti kultūrinį šoką bei jo stadijas dalinasi Kauno kolegijos docentė, anglų kalbos ir lingvistikos mokslų daktarė, Serbijos anglų kalbos asociacijos prezidentė dr. Marijana Prodanović.

Sėkmingai adaptacijai būtinas atvirumas ir noras pažinti

Dėl dinamiško darbo dr. M. Prodanović sako neturinti galimybės visam laikui įsikurti Lietuvoje ir laiką leidžia keliose skirtingose Europos valstybėse – Serbijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Ispanijoje, Lietuvoje bei kitose šalyse. Ji pažymi, kad nors kelionės praturtina, praplečia akiratį, suteikia daug naujų potyrių, vis dėlto, būnant svečioje šalyje lengviau patekti į situacijas, kuriose atsiranda nesusipratimų dėl kalbos barjero.

„Kalba, kurią daugelis vartoja keliaudami, yra šiandieninio pasaulio lingua franca – anglų kalba. Tačiau nepaisant paplitusio jos vartojimo, kultūriniai skirtumai kartais išlieka matomi net tada, kai vartojame anglų kalbą“, – sako knygos „Towards Success in Communicating and Teaching Internationally. Teach and Talk Like You Walk“ bendraautorė dr. M. Prodanović.

Pavyzdžiui, vienose šalyse žmonės yra šiltesni, atviresni, tuo tarpu kitose, priešingai, uždaresni, laikosi didesnio fizinio atstumo, dalinasi docentė. Ji pažymi, kad tai – svarbios detalės, kurias žinant galima palengvinti bendravimą ir išvengti nesusipratimų.

„Taigi, mano patarimas būtų susipažinti su pagrindiniais šalies, į kurią ruošiatės keliauti, kultūriniais niuansais. Nepamirškite kūno kalbos, spalvų reikšmių, svarbių datų, švenčių, mitybos įpročių, požiūrio į laiką ir kitų detalių. Nors tai atrodo kaip smulkmenos, jų daroma įtaka bendravimui gali būti reikšmingesnė nei vartojamos kalbos tikslumas“, – pataria anglų kalbos ir lingvistikos mokslų daktarė.

Dr. M. Prodanović taip pat atkreipia dėmesį, kad kalba ir protas yra tarpusavyje susiję ir šių ryšių išvengti neįmanoma: „Tai, ko buvome išmokyti, su kuo susidūrėme per daugelį metų – visa tai atsispindės mūsų bendravimo modeliuose ir nesvarbu vartojame gimtąją ar užsienio kalbą.“

Ji pažymi, kad žmonės neretai turi lūkestį, jog kiti juos iškart supras, tačiau iš tikrųjų tarp pašnekovų gali būti daugybė skirtumų, dėl kurių ir kyla nesusikalbėjimų. Todėl, pasak dr. M. Prodanović, pirmiausia bendraujant svarbu prisiminti, kad pašnekovo patirtis, gyvenimo būdas, lūkesčiai ir kt. gali būti kitokie nei mūsų.

„Turime būti pasirengę stebėti, tyrinėti ir priimti tai, kas skirtinga. Tarpkultūrinis bendravimas bus sėkmingas, jei būsime atviri ir pasiruošę priimti kitą kultūrą, jos ypatybes. Kaip sakoma patarlėje: „Jei esi Romoje, elkis kaip romėnas“, – dalinasi daugiau nei 50 mokslinių straipsnių, 2 monografijų ir 4 vadovėlių autorė.

Kultūrinį šoką įveikti pavyksta ne visiems

Atvykus į kitą šalį, net ir pasidomėjus apie kitą kultūrą, gali tekti patirti kultūrinį šoką. Kai kuriais atvejais jį išprovokuoti gali net smulkmenos, tokios kaip nereikšmingos frazės, neįprasta apranga, makiažas, kalbos ypatybės, pavyzdžiui, intonacija. Dr. M. Prodanović atskleidžia, kad yra išskiriamos keturios kultūrinio šoko stadijos: euforijos arba medaus mėnesio, nusivylimo, prisitaikymo ir priėmimo.

„Kaskart, kai pamatome kažką kitokio – nesvarbu, teigiamo ar neigiamo, galime pasijusti suglumę, pasimetę ir nežinoti, kaip elgtis. Būtent taip nutinka, kai ištinka kultūrinis šokas – mus supa kažkas naujo, charakterizuojančio kitokią kultūrą. Manoma, kad naujovės paprastai mus pripildo džiaugsmo, noro tyrinėti, pasinerti į jas, tačiau pirmoji – euforijos – stadija paprastai trunka neilgai“, – sako Kauno kolegijos docentė.

Ji pažymi, kad neilgai trukus euforija gali peraugti į skirtumų suvokimą – žmonės ima ilgėtis namų, prisimena viską, kas būdinga kultūrinei aplinkai, iš kurios jie yra kilę. Tai – antroji kultūrinio šoko stadija.

„Ar likti svečioje šalyje, ar grįžti yra gana individualu. Atviri naujai patirčiai ir pasiruošę priimti įvairovę žmonės dažnai lieka ir pradeda tyrinėti kitą kultūrą, pamažu integruojasi. Kai kurie iš jų gali netgi visiškai asimiliuotis – perimti naujos kultūros ypatybes“, – dalinasi dr. M. Prodanović.

Kita vertimus, pažymi ji, daugelis žmonių taip ir lieka „įstrigę“ kultūriniame šoke – jie lieka užsisklendę savyje, savo įpročiuose, renkasi atsiskyrimą arba marginalizaciją t. y. ieško panašių į save ir leidžia laiką tik su jais.

Pasak dr. M. Prodanović, nors anglų kalba, dėl savo paplitusio vartojimo, gali palengvinti bendravimą, tačiau siekiant sėkmingai adaptuotis vietinės kalbos mokėjimas visada padės sumažinti atskirties jausmą, leis geriau suprasti vietinius bei užmegzti ryšius su jais.

„Atrodo, kad migracija tapo tokia įprasta, jog net nebekreipiame į ją dėmesio. Žmonės nuolat keliauja į užsienį verslo, mokslo, profesinio tobulėjimo tikslais arba siekdami pažinti naujas vietas, tradicijas, atsipalaiduoti. Kad ir kokia būtų priežastis, bendravimas yra neišvengiama bet kokios migracijas dalis. Nors nauja kalba, su kuria iki šiol nėra tekę susidurti, gali kelti diskomfortą, tačiau būtina ją kuo dažniau vartoti. Pamatysite, rezultatai nudžiugins“, – nebijoti vartoti naują kalbą drąsina dr. M. Prodanović.