Paskelbta
12 mėnesių prieš-
Kroatijos Adrijos jūra – vienas iš Viduržemio jūros stebuklų. Norint susipažinti su šioje spindinčioje pakrantėje išsibarsčiusiomis salų brangenybėmis, verta aplankyti jūrinius parkus, kurie atskleidžia Kroatijos grožį, įdomią kultūrą, turtingą istoriją ir kartais net ekscentriškumą. Tai tikra atradimų kelionė.
Atvykus į Lastovo, galima išmokti „pomalo“ – kroatiško atsipalaidavimo meno. Šis atokiausias Kroatijos gyvenamas archipelagas, 2006 m. paskelbtas gamtos parku, sužavės žvaigždžių stebėtojus ir gamtos mylėtojus. 46 salos ir salelės išsiskiria paukščių įvairove ir natūraliu grožiu.
Gyvenimas čia teka lėtai. Papietaukite prie vandens Zaklopatica įlankoje pagrindinėje Lastovo saloje arba tingiai maudykitės Skrivena Luka („paslėptame uoste“). Naršykite Lastovo povandeninį pasaulį nardydami prie Sušac salos arba plaukite valtimi iki smėlėtų Saplun krantų. Naktį, lydimi gido, kopkite į aukščiausią salos tašką – Hum kalną (415 m), kur atsiveria žvaigždėtas dangus. Buvusi karinė bazė, uždara turistams iki 1989 m., slepia senus povandeninių laivų tunelius ir bunkerius.
Brijuni nacionalinis parkas – keistenybių ir istorijos derinys. Iš Istrijos kaimelio Fažana keltu pasiekite didžiausią iš 14 salų ir salelių – Veliki Brijun. Čia senovės Romos ir Bizantijos griuvėsiai susipina su XIX a. pramonininko Paulo Kupelwieserio palikimu, pavertusiu salą aristokratų rojumi.
Po Antrojo pasaulinio karo Jugoslavijos prezidentas Josipas Broz Tito Brijuni pavertė prabangia vasaros rezidencija, kur priiminėjo pasaulio lyderius ir įžymybes. Aplankykite safario parką, kuriame gyvena Tito dovanotų gyvūnų palikuonys, ir muziejų, pasakojantį apie jo laikus. Išsinuomokite dviratį ar elektrinį bagį, kad tyrinėtumėte miškingus takus ir akmenuotus paplūdimius, o nakvynei rinkitės salos viešbučius ar vilas.
Kornati nacionalinis parkas – Kroatijos jūrinės sielos įsikūnijimas. Šis 89 salų ir salelių archipelagas neturi nuolatinių gyventojų, tekančio vandens ar elektros – tik stulbinančiai gražios salos su alyvmedžių giraitėmis, laukiniais avinais, vaizdingais takais ir paprastomis tavernomis prie vandens. Nekilnojamas turtas Kroatijoje
Tai tikras jūreivių rojus, kur galima išjungti variklį ir leisti vėjui nešti per natūralų kliūčių ruožą, sustojant maudytis skaidriuose vandenyse. Jei neturite savo valties, prisijunkite prie ekskursijų iš Šibeniko, Vodicės ar Murtero marinų. Dieną praleisite plaukiodami tarp salų, maudydamiesi ir ragaudami šviežiai keptą žuvį. Daugiausia salų pasaulyje turinti šalis lietuviams – ranka pasiekiama
Mljet – žaliausia Kroatijos sala, populiari dienos kelionių vieta iš Dubrovniko. Trečdalį salos užima nacionalinis parkas su pušimis apaugusiais pėsčiųjų ir dviračių takais, vingiuojančiais aplink du sūrius ežerus, apsuptus miškingų viršūnių. Didžiajame ežere yra pasakiška Sveta Marija salelė su XII a. benediktinų vienuolynu, kurį galima aplankyti valtimi.
Užkopkite į Montokuc kalną (235 m) ir pasigrožėkite parko panorama, o vėliau atsigaivinkite maudynėmis ežere. Pomenos ir Polače uostuose yra takai, vedantys tiesiai į parko įėjimus, ir dviračių nuomos punktai. Neatrastas Balkanų brangakmenis
Sekdami Krka upe iš Šibeniko, pasieksite vieną dramatiškiausių Kroatijos kraštovaizdžių. Krka nacionalinis parkas stebina krintančiais kriokliais, ramiais upeliais ir kalvų vaizdais. Iš Skradino kaimo valtimi plaukite į Skradinski Buk – pirmąjį iš įspūdingų krioklių. Takai veda į kalvas, kur atsiveria dar gražesni vaizdai, o etnografijos muziejus pasakoja apie kaimišką Kroatijos praeitį. „Nacionalinis IT iššūkis“ pripažintas geriausia verslo socialinės atsakomybės iniciatyva Vidurio ir Rytų Europoje
Parko valtys plaukia aukštyn upe, sustodamos Visovac salelėje, kurioje nuo XIV a. stovi pranciškonų vienuolynas, ir prie griausmingo Roški Slap krioklio. Šie jūriniai parkai – tikros Adrijos brangenybės, žadančios nepamirštamas patirtis ir ilgai išliekančius prisiminimus. Nekilnojamas turtas Splite






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Perkant būstą su paskola, bankas reikalauja jį apdrausti nuo tam tikrų rizikų, tačiau platesne turto apsauga pasirūpina dar ne visi....
Turto valdymo bendrovės BRAITIN valdomas uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas investicinis fondas „Baltic Industrial Real Estate Fund I“ sėkmingai realizavo...
Po savaitgalį Lietuvoje praūžusios audros „Bitės“ ryšio tinkle situacija toliau reikšmingai gerėja. Sudėtingiausiu laikotarpiu dėl elektros tiekimo sutrikimų neveikė 330...
Vis daugiau žmonių, rinkdamiesi maisto produktus, atkreipia dėmesį ne tik į skonį ar kainą. Svarbu tampa ir tai, iš kur...
Medicinos diagnostikos ir gydymo centras „Hila“ baigė V. Grybo gatvėje esančių chirurgijos patalpų atnaujinimą, į kurį investavo 1,3 mln. eurų....
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...