Paskelbta
1 metai prieš-
By
LukasIšskirtinės žinios iš Europos Sąjungos – europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ įgyvendinimui Baltijos šalyse Europos Komisija skyrė beveik 1 mlrd. eurų (tiksli suma – 928 mln. eurų), iš kurių Lietuvos dalis – net 394 mln. eurų. Tai didžiausias finansavimas, kokį kada nors yra gavusi Lietuva iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility, CEF).
„Skiriamas finansavimas tolesniam „Rail Baltica“ projekto vystymui – puiki žinia Lietuvai ir Baltijos šalims, ypač atsižvelgiant į išaugusią šio projekto geopolitinę svarbą. Tai siunčia stiprų signalą, kad šis išskirtinės svarbos projektas vis labiau įsibėgėja, artindamas mus prie svarbiausio tikslo – kuo greičiau atidaryti pirmąsias atkarpas nuo Kauno iki Rygos bei sujungti Baltijos regioną su bendru Europos geležinkelio tinklu“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Šių metų pradžioje Lietuva kartu su Latvija, Estija ir bendrąja Baltijos šalių įmone „RB Rail AS“ teikė paraiškas gauti papildomą ES finansavimą europinės vėžės geležinkeliui „Rail Balticai“ įgyvendinti. Bendras trijų Baltijos šalių prašytas finansavimas tuomet siekė 954 mln. eurų, iš kurių tiesioginė Lietuvos dalis buvo daugiau nei 390 mln. eurų.
„Lietuvos geležinkelių grupė nuosekliai ir ryžtingai siekia visapusiškos integracijos su Europa – tiek verslo ryšių, tiek ir infrastruktūros prasme. Pastaruoju aspektu „Rail Baltica“ projektas yra ypatingos reikšmės. Lietuvoje jis yra pasiekęs naują brandos lygį – tikime, kad tai yra viena pagrindinių priežasčių, lėmusių palankų Europos Komisijos sprendimą projektui Lietuvoje skirti tiek papildomo finansavimo, kiek buvo prašoma teikiant paraišką. Savalaikis projekto veiklų finansavimas yra esminė sąlyga siekiant projektą įgyvendinti sutartais terminais“, – sako Egidijus Lazauskas, LTG generalinis direktorius.
Gautas finansavimas bus skiriamas geležinkelio ir jo statinių statybai nuo Kauno sienos su Latvija link: sankasos ir inžinerinių statinių, privažiuojamųjų aptarnavimo kelių statybai atkarpose Kaunas–Šveicarija ir Šėta–Ramygala, parengiamiesiems darbams, statybų techninei priežiūrai, projekto rizikų ir saugumo vertinimui, projekto atitikties vertinimui ir kitoms su geležinkelio statyba susijusioms veikloms.
Papildomai gautas finansavimas bus skiriamas ir žemės išpirkimo veikloms dviejuose ruožuose: Kauno geležinkelio mazge bei ruože Kaunas–Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Artėja didžiausias Baltijos šalių transporto ir logistikos renginys: šiais metais dėmesys skiriamas verslo atsparumui ir kariniam mobilumui
Šiandien startuoja Europos judumo savaitė: darniai judėti kviečiama visa Lietuva
Reguliarūs skrydžiai sujungs Vilnių su dar vienu Vokietijos miestu – Diuseldorfu
Užbaigta LTG duomenų perdavimo tinklo modernizacija: padidintas tinklo saugumas ir patikimumas
Pasiruošimas Vilniaus oro uosto naujo atvykimo terminalo statyboms prasideda: Lietuvos architektų sąjunga organizuos konkursą geriausiam pasiūlymui atrinkti
Pagal naują skrydžių skatinimo modelį vyks dar du maršrutai: reguliarūs skrydžiai jungs Vilnių su Lisabona ir Hamburgu
Vilniaus oro uoste skrydžius pradės nauja oro bendrovė: „flydubai“ reguliariais skrydžiais jungs Vilnių ir Dubajų
Kaip keisis Lietuvos aviacija iki 2052-ųjų: Lietuvos oro uostai pristato ilgalaikį tinklo plėtros planą
Vilniaus oro uoste baigtas svarbus naujo išvykimo terminalo statybos etapas – prasidės technologijų diegimas
El. laiškai, trumposios SMS žinutės, reklaminiai skydeliai – tik kelios priemonės, kurias taiko prekybininkai, norėdami pasiekti potencialius klientus. Kaip pastebi...
Šiandien, dieną prieš didžiausią Lietuvoje startuolių renginį „Startup Fair“, į Vilnių jau atvyko 250 investuotojų iš 15 pasaulio valstybių. Juos...
Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros vystytoja „Eleport“ tęsia plėtrą Baltijos šalyse ir Lietuvoje atidaro keturias naujas įkrovimo lokacijas. Jos įrengtos strategiškai patogiose...
Vilniuje oficialiai pristatyta naujos kartos automobilių dalijimosi platforma „Woop Drive”, kurioje saugiai, greitai ir patogiai bus galima išsinuomoti ir išnuomoti...
Prie Baltijos šalyse pirmaujančios proptech (Property technology – išmaniosios technologijos skirtos nekilnojamam turtui) bendrovės „Flanco”, priklausančios „Tesonet” verslo akseleratoriaus ekosistemai,...
Drąsi, charizmatiška ir aktyvi – taip galėtume apibūdinti soc. tinkluose daugumai gerai žinomą mokytoją Veroniką. Pradėjusi savo darbo kasdienybe, ugdymo...
Apie kriptovaliutų mokėjimus tikrai esate girdėję, o tai šiandien ypač aktyviai naudojama ir verslo sektoriuje. Įmonės „CoinGate” bendraįkūrėjas Dmitrijus Borisenka...
Visą gyvenimą meilę maistui ir įvairių skanumynų gaminimui jautusi Sandra Riepšienė, prieš 13 metų nusprendė pabandyti įgyvendinti svajonę ir kartu...
Įvairūs dirbtinio intelekto įrankiai šiandien vis aktyviau naudojami įvairių organizacijų ir specialistų, siekiant pagreitinti, efektyvinti įvairius darbo procesus. Visgi, netrūksta ...
Globaliame verslo pasaulyje, vienas iš svarbiausių uždavinių yra suvaldyti saugumą ir galimas kibernetinių atakų rizikas, kurios gali padaryti neišmatuojamos žalos...