Prekybos tinklas „Rimi“ pirmasis Lietuvoje pradeda ateities maisto aukojimą – pasieks to labiausiai stokojančius

Prekybos tinklas „Rimi“, ilgametis partneris kovoje su maisto švaistymu, Lietuvoje nustato naują standartą ir tampa pirmuoju mažmeninės prekybos tinklu, pradėjusiu bandomąjį šaldyto maisto aukojimo procesą. Ši iniciatyva, įgyvendinama bendradarbiaujant su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“, žymi reikšmingą tvarios ir socialiai atsakingos mažmeninės prekybos žingsnį. „Rimi Lietuva“ generalinio direktoriaus Vaido Lukoševičiaus teigimu, tokia inovacija prisidės prie ilgalaikio įmonės tikslo iki 2025 m. pusiau sumažinti maisto švaistymą, lyginant su 2016 m.

Padės nulemti tvaresnę ateitį

Pasak „Rimi Lietuva“ generalinio direktoriaus Vaido Lukoševičiaus, ši nauja šaldyto maisto aukojimo iniciatyva puikiai atitinka ilgalaikę įmonės tvarumo viziją.

„Mes ne tik reaguojame į problemą, bet ir aktyviai diegiame naujoves, kad sukurtume sprendimus, kurie padės nulemti tvaresnę ateitį. Pasaulyje maisto švaistymas yra labai opi problema – kasmet išmetama apie 1,3 mlrd. tonų maisto, kuris galėtų pamaitinti apie 3 mlrd. žmonių. Lietuva susiduria su savo šio pasaulinio iššūkio dalimi: per metus išmetama arba prarandama 393,8 tūkst. tonų maisto. Tad pirmieji pradėję šaldyto maisto aukojimą, sprendžiame tiek poveikio aplinkai, tiek neatidėliotinų socialinių poreikių mūsų bendruomenėse problemą“, – tvirtina V. Lukoševičius.

Vizionieriško projekto logistika

„Rimi Lietuva“ generalinis direktorius aiškina, kad šaldytų maisto produktų dalijimas bus vykdomas pasitelkiant „Maisto banko“ turimą automobilį su įrengta šaldymo funkcija: įmonė jau suplanavo tikslų šaldyto maisto surinkimo grafiką iš „Rimi“ parduotuvių.

„Maisto bankui“ jau aukojame paskutinės dienos produktus, kurie nedelsiant yra išdalijami vargstantiems, taip pat prie akcijos skatiname prisidėti savo pirkėjus, kurie gali mūsų parduotuvėse nupirkę ilgo galiojimo produktų juos paaukoti specialiai tam skirtose dėžėse. O šiuo metu numatoma visą birželio mėnesį aukoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) patvirtintus užšaldytus maisto produktus fiziniams asmenims. Planuojama, kad šaldyti produktai bus surenkami bent kartą per savaitę iš parinktų 1–2 „Rimi“ parduotuvių Vilniaus mieste“, – teigia V. Lukoševičius.

Ilgametė maisto išsaugojimo iniciatyva visose trijose Baltijos šalyse

„Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė pabrėžia, kad ši iniciatyva yra platesnės ilgalaikės partnerystės su „Maisto banko“ organizacijomis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dalis. Vien 2023 m. „Rimi Baltic“ paaukojo 2 668 tonas maisto produktų, kurie prilygsta 130 maisto furgonų.

„Maisto banko“ rengiamos rudens ir pavasario labdaros akcijos vyksta visose „Rimi“ parduotuvėse. Be to, „Rimi“ hyper formato parduotuvėse taip pat įrengtos „Maisto banko“ talpyklos nuolatiniam maisto produktų rinkimui. Tad džiaugiamės galėdami praplėsti bendradarbiavimo veiklą ir dar ženkliau prisidėti prie platesnės kategorijos maisto produktų išsaugojimo. Atsižvelgdami į birželį vyksiančio šaldyto maisto aukojimo rezultatus, ieškosime papildomų būdų, kaip diegti naujoves ir plėsti paramą tvariam bei socialiai atsakingam maisto vartojimui“, – sako E. Krasauskienė.

Ateities inovacijų kurso planavimas

Atstovė priduria, kad įmonė nuolat investuoja į pažangias technologijas, padėsiančias prisidėti prie efektyvesnio maisto švaistymo mažinimo planavimo – jau kelerius metus parduotuvėse pirkėjai gali rasti oranžiniais lipdukais paženklintų besibaigiančio galiojimo produktų, kurių nukainojimui yra pasitelkiama dirbtinio intelekto pagalba.

„Pastebime, kad pirkėjai, įsigydami nukainotų besibaigiančio galiojimo maisto produktų, ženkliai sutaupo ir prisideda prie aplinkai draugiškesnio vartojimo. Pastarojo tyrimo duomenimis, Lietuvoje besibaigiančio galiojimo produktų įsigyja net 44 proc. mūsų pirkėjų. Praėjusiais metais tai leido jiems sutaupyti apie 5 mln. eurų. Tad džiaugiamės galėdami rodyti pavyzdį, kaip vadovaujantis vizionieriška lyderyste ir įsipareigojimu nuolat diegti naujoves, galima nustatyti tvaresnius standartus, pagal kuriuos mažmenininkai daro teigiamą poveikį aplinkai ir visuomenei“, – teigia E. Krasauskienė.