ES žemės ūkio laukiantys pokyčiai – teigiamas signalas Lietuvos gamintojams

Stabilios ūkininkų pajamos, trumpos ir stiprios maisto tiekimo grandinės, tvari gamyba ir priklausomybės nuo importo mažinimas – šias kryptis pabrėžė naujoji ilgalaikė Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir maisto politikos vizija. Tikimasi, kad šie prioritetai atvers daugiau galimybių ne tik ūkininkams, bet ir visam agroverslo sektoriui – grūdų perdirbėjams, atsinaujinančių degalų, pašarų ir trąšų gamintojams.

Reklama

Europos Komisijos (EK) pristatytoje vizijoje pagrindinis dėmesys skiriamas ES žemės ūkio konkurencingumui ir atsparumui didinti – tam bus siekiama apsaugoti vietos ūkininkų interesus, peržiūrėti prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis.

Kita svarbi kryptis – užtikrinti stabilias pajamas ūkininkams, kad jie turėtų galimybių plėsti savo ūkius, diegti inovacijas. Taip pat numatyta toliau skatinti žemdirbius – skatinti aplinkosauginių praktikų taikymą ir anglies dvideginio emisijų taupymą. Svarbus akcentas skiriamas atsinaujinančių degalų gamybai skatinti. Tokiu būdu ES tikisi ne tik mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, bet ir sukurti papildomų galimybių vietos verslui.

„Akivaizdu, kad EK tampa pragmatiškesnė ir labiau suinteresuota skatinti vietinę gamybą. Naujoji kryptis suteikia gerų galimybių Lietuvos žemės ūkiui – grūdų augintojams, perdirbėjams ir atsinaujinančių degalų sektoriui, pašarų gamintojams“, – sako Dalia Ruščiauskienė, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) direktorė.

Dar daugiau galimybių Lietuvai

LGPPA vadovės teigimu, daugiau produkcijos perdirbant vietinėje rinkoje būtų kuriama dar didesnė vertė šalies ekonomikai, ypač kaimiškiems regionams. Jos teigimu, artėjant ES žemės ūkio politikos reformai, deryboms dėl biudžeto sudarymo ir jo paskirstymo atskiroms šalims, dar laukia ilgas politinių diskusijų ir kompromisų paieškų kelias.

Pašnekovė pabrėžia, kad grūdų perdirbimo pramonės įmonės pastaruoju metu Lietuvoje labai aktyviai investuoja ir planuoja plėtrą. Tačiau ūkininkų užaugintus grūdus Lietuvoje perdirba ne tik maisto pramonės įmonės. Lietuvos atsinaujinančių degalų gamintojai kasmet pagamina ne tik apie 180 tūkst. tonų atsinaujinančių degalų, bet ir 210 tūkst. tonų vertingų baltyminių pašarų, realizavus visas investicijas gamybos apimtys dar augs. „AUGA group“ paskelbė patvirtintus pašarų technologijos bandymų rezultatus

Biodyzelino gamybos metu susidaro aliejus ir išspaudos, naudojamos gaminti pašarus galvijams, kiaulėms, paukščiams ir padeda sumažinti priklausomybę nuo importuojamų baltyminių žaliavų, pavyzdžiui, sojos.

Lietuvos gamintojai siekia didinti apsukas

Reklama

„Didžioji dalis šio verslo produkcijos yra pagaminama iš vietinių žaliavų, todėl esame suinteresuoti, kad daugiau degalų gamybai tinkančių grūdų liktų Lietuvoje. Augantis atsinaujinančių degalų gamybos sektorius šalies žemės ūkiui teikia labai daug vilčių, mūsų įmonės investuoja ir didina gamybos apimtis, tampa svarbiomis grūdų pirkėjomis“, – sako asociacijos FUTURE FUEL prezidentas Vytautas Kisielius, pabrėždamas, kad vien 2025 metais Lietuvos skystųjų atsinaujinančių degalų ir biometano gamintojai į plėtrą investuoja 180 mln. eurų.

Anot V. Kisieliaus, atsinaujinančių degalų įmonės užtikrina ir tvarią gyvulininkystės plėtrą. Lietuvoje pagaminti pašarai mažina priklausomybę nuo importuojamų pašarinių produktų, stiprina vietinę tiekimo grandinę ir suteikia daugiau galimybių ūkininkams. Lietuvos atsinaujinančių degalų ir biometano gamintojai susibūrė į asociaciją

„Kai grūdai virsta degalais ir pašarais Lietuvoje, auga darbo vietų skaičius, didėja biudžeto pajamos ir stiprėja vietos pramonės konkurencingumas. Toks modelis taip pat padeda mažinti priklausomybę nuo tarptautinių rinkų, kur kainų svyravimai gali stipriai paveikti ūkininkų pajamas. Akivaizdu, kad atsinaujinantys degalai leidžia mums sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, kuri dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis yra kritiškai svarbi“, – teigia V. Kisielius.

Pašnekovas teigia matantis akivaizdžią keleriopą ekonominę atsinaujinančių degalų sektoriaus naudą ūkininkams. Už konkurencingą kainą pardavę savo grūdus atsinaujinančių degalų gamintojams jie ne tik prisideda prie švarios energijos gamybos, bet ir įsigyja vertingų vietoje pagamintų pašarų ir organinių trąšų už palankią kainą.

Pažangieji degalai ir biometanas – dar viena niša žemės ūkiui

Pasak FUTURE FUEL prezidento Vytauto Kisieliaus, Lietuvos atsinaujinančių degalų sektorius gamina ne tik įprastus pirmos kartos AEI degalus, bet ir pažangiuosius atsinaujinančius degalus bei biometaną. Radviliškio rajone „YIT Lietuva“ statys naują „Agrokoncerno“ fermų kompleksą

„Gamindami pažangiuosius AEI degalus ir biometaną, kuriame papildomą vertę visai žemės ūkio grandinei. Mūsų gamintojai iš ūkininkų superka gyvulininkystės atliekas – mėšlą ir srutas, o taip augalines atliekas – šiaudus ar silosą. Tokiu būdu ūkininkai gauna papildomas pajamas, mažėja aplinkos tarša, o Lietuvos žemės ūkis tampa dar tvaresnis ir inovatyvesnis“, – teigia V. Kisielius.

Anot jo, pažangiųjų degalų gamyba taip pat skatina žiedinės ekonomikos plėtrą ir leidžia sumažinti priklausomybę nuo importo. Visgi, Lietuva turėtų skirti daugiau dėmesio, kad šie inovatyvūs produktai būtų gaminami ir panaudojami Lietuvoje. „Dabar du trečdaliai atsinaujinančių degalų į Lietuvą importuojami iš Azijos šalių – įtariama, kad tai neaiškios kilmės POME produktas su suklastotais kilmės sertifikatais. Biometano sektoriuje taip pat netrūksta iššūkių – gamintojai didina gamybos pajėgumus, tačiau vietos transporto sektoriui trūksta paskatų vartoti šias švarias organines dujas“, – teigė V. Kisielius. Latvijoje pradeda veikti 16 mln. eurų vertės augalinių baltymų gamykla

Laukia ilgas kelias

EK pristatyta vizija nėra teisinis dokumentas, bet ji nustato kryptį būsimiems veiksmams ir teisės aktų pokyčiams. Viešosios diskusijos jau prasidėjo – jų metu bus derinami skirtingų valstybių, ūkininkų ir agroverslo interesai.

Vėliau EK parengs konkrečius teisėkūros pasiūlymus, pagrįstus vizijos kryptimis. Tikimasi, kad politiniai debatai ES taryboje ir ES parlamente prasidės kitąmet.

Maisto tinklaraštininkė patarė, kaip gardinti ir tinkamai pašildyti kisielių