Verslas
Artur Senčenko: Lietuvos draudimo rinka keičiasi. Kodėl šiandien mokame daugiau?
Artur Senčenko, bendrovės „Balcia Insurance SE“ filialo Lietuvoje vadovas
Reklama
Pastaraisiais metais draudimo įmokų augimas Lietuvoje tapo aktualia ir nemažai gyventojų klausimų sulaukiančia tema. Vis daugiau žmonių pastebi, jog laikui bėgant už tą patį draudimo paketą tenka mokėti daugiau. Draudimo rinka šiuo metu išgyvena spartų transformacijos laikotarpį, todėl svarbu suprasti šių pokyčių priežastis ir kontekstą.
Kiekvienas draudimo klientas kainos augimą jaučia skirtingai. Vienam tai – nereikšmingi mėnesiniai kaštai, kitam tai gali būti ženklus smūgis šeimos biudžetui, o kažkam, tikiu, kylančios draudimo kainos signalizuoja apie poreikį rimčiau įvertinti savo finansinį planavimą ir rizikų valdymą.
Svarbu suprasti, jog draudimo kainų formavimui kone didžiausią įtaką daro bendri ekonominiai veiksniai – infliacija, augančios remonto sąnaudos, dažnėjantys draudžiamieji įvykiai ir plečiamas paslaugų spektras. Be to, draudimo rinka Lietuvoje, kaip ir visa ekonomika, yra glaudžiai susijusi ir priklausoma nuo globalių įvykių bei tendencijų.
Vienas pagrindinių veiksnių – infliacija
Viena iš pagrindinių priežasčių, lėmusių staigų ir reikšmingą draudimo kainų augimą, yra 2022 m. prasidėjusi, karo Ukrainoje paskatinta infliacija. Brangstančios automobilių dalys, statybinės medžiagos, remonto darbai ir medicinos paslaugos tiesiogiai prisidėjo prie didesnių draudimo išmokų bei įmokų sumų.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (TPVCAD) draudimo rinka pastaraisiais metais patiria reikšmingus pokyčius. 2023 m. išmokos – t. y. sumos, kurias draudikai išmokėjo už eismo įvykių padarytą žalą – padidėjo 16 proc., lyginant su ankstesniais metais. Tai reiškia, kad augo ir eismo įvykių dažnis, ir jų padarytos žalos mastas. Tuo pat metu 18 proc. augo ir draudimo įmokų – t. y. gyventojų mokamų sumų už draudimą dydis. Paprastai tariant, gyventojams tenka mokėti daugiau, kadangi draudimo įmokos koreguojamos reaguojant į žalų masto ir dažnio pokyčius.
2024 m. draudimo įmokų augimas sulėtėjo – jos padidėjo tik apie 4 proc., tačiau išmokų augimas išliko reikšmingas – apie 13 proc. Tai indikuoja, kad draudikų patiriamos išlaidos žaloms atlyginti vis dar sparčiai auga. Jei ši tendencija išliks, ji gali lemti draudimo įmokų kilimą ir ateityje.
Tuo tarpu kelionių draudimo segmente matoma atsigavimo po COVID-19 pandemijos tendencija. Įmokų augimas lyginant su laikotarpiu iki pandemijos yra paaugęs 38 proc.
Šį augimą lemia ne tik dažnėjantys draudžiamieji vykiai, bet ir didėjanti vidutinė išmoka. Tai rodo, kad kelionių rizikos profilis po pandemijos pasikeitė – keliautojai susiduria su daugiau ir brangesnių žalų nei anksčiau, pastebimas medicininio turizmo poreikis, lyginant su iki pandeminiu laikotarpiu.
Statistika rodo, kad vienos didžiausių žalų išmokamos lietuviams, keliaujantiems Egipte ar Turkijoje – iš ten gaunamos paslaugų sąskaitos siekia nuo 2,5 tūkst. iki 7,5 tūkst. eurų, o suteikiamų paslaugų spektras yra ypač platus. Tokie dėsningumai neišvengiamai daro įtaką kelionių draudimo kainos balansui.
Keliaujant po Europą, gydymo išlaidos dažnai būna mažesnės, nes sveikatos sistema šiam žemyne yra pranašesnė, lyginant su Afrika ar Azija.
Tiesa, svarbu pažymėti, jog bendrai draudimo kainų augimo tempas lėtėja ir pamažu stabilizuojasi. Pavyzdžiui, pirmąjį 2025 m. ketvirtį vidutinė KASKO draudimo įmoka, palyginti su paskutiniu 2024 m. metų ketvirčiu, padidėjo vos 2 proc. Tai rodo, kad po intensyvaus kainų kilimo periodo rinka pereina į nuosaikesnio augimo fazę.
Klimato pokyčiai augina žalų dažnį
Pokyčius draudimo rinkoje kelia ir klimato kaita. Lietuvoje daugėja ekstremalių klimato reiškinių – pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojamos smarkios liūtys, krušos, vėtros, kurios daro tiesioginę žalą gyvenamiesiems ir komercinio naudojimo pastatams, jų stogams, langams ar fasadams. Kodėl rinkdamasis prekę pirmenybę teikiu vietiniam verslui
2024 m. rugpjūčio pradžioje vienos stipresnės audros metu per porą dienų Lietuvoje buvo užregistruota žalų, kurių bendra suma siekė net 4,82 mln. eurų. Tad audros bei orų anomalijos ne tik dažnėja, bet ir darosi brangesnės – tiek dėl žalos masto, tiek dėl padidėjusių remonto darbų ir statybinių medžiagų kainų. Be to, pastatuose taikoma vis daug išmanių technologijų ir jų remontas ženkliai brangesnis, lyginant su įprastu turtu.
Natūraliai, nuo 2021 iki 2024 m. vidutinė būsto draudimo išmoka išaugo 31 proc. Tačiau dar svarbesnis pokytis – ženkliai padidėjęs žalų dažnis. Išmokų skaičius per šį laikotarpį išaugo 40 proc., nors galiojančių draudimo sutarčių skaičius padidėjo vos 15 proc. Tai reiškia, kad viena draudimo sutartis vidutiniškai „generuoja“ daugiau žalų nei anksčiau.
Lietuvos rinka turi augimo potencialą
2025 m. draudimo įmokų augimas sulėtėjo – tai palanki žinia klientams, nes konkurencingoje rinkoje draudikai stengiasi išlaikyti patrauklias kainas. Vis dėlto, nors įmokos auga lėčiau, draudimo išmokų lygis išlieka aukštas ir stabilus jau keletą metų. Dėl to ilgainiui galima tikėtis, kad įmokos vėl augs – ypač vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu. Ar mokame skolintis saugiai?
Be to, nuo 2025-ųjų liepos 1 d. įsigalioja naujas 10 proc. saugumo įnašo įstatymas, kuris skelbia, kad papildomai bus apmokestintas gyvybės draudimo sutarčių įmokos, išskyrus gyventojų mokamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokas. Naujas mokestis palies būsto, kasko automobilių draudimą, papildomą sveikatos draudimą, kuriuo darbdaviai draudžia gyventojus. Surinktos lėšos pateks į Valstybės gynybos fondą ir atitektų gynybos reikalams.
Draudimo rinkai Lietuvoje įtaką daro tiek globalūs išoriniai veiksniai, tiek vidaus aplinkybės. Vienas pagrindinių struktūrinių iššūkių – žemas draudimo paslaugų išdraustumas, kuris vis dar gerokai atsilieka nuo Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių rodiklių. Tai rodo neišnaudotą augimo potencialą vietinėje rinkoje.
Šiuo metu mūsų šalyje draudimo įmokos sudaro tik apie 2–3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kai Skandinavijos valstybėse šis rodiklis siekia net 5–10 proc., o Vakarų Europoje – 6–8 proc. BVP. MRU mažina studentams nuomos mokestį
Vienas pagrindinių šios tendencijos veiksnių – vis dar paplitęs požiūris, kad draudimas yra tik „privalomos išlaidos“, o ne ilgalaikė investicija į finansinį saugumą. Tačiau ši situacija palaipsniui keičiasi. Augant gyventojų pajamoms, didėjant finansiniam raštingumui ir tobulėjant draudimo paslaugoms, vis daugiau žmonių ir įmonių aktyviau naudojasi draudimo apsauga. Technologiniai sprendimai ir individualizuoti pasiūlymai, kuriuos siūlo draudimo bendrovės, dar labiau didina šių paslaugų patrauklumą.
Net stebint draudimo kainų augimą, vis svarbiau tampa ne tai, kiek mokame, tačiau tai, už ką mokame. Kone visi mūsų bendrovės siūlomi draudimo paketai turi platesnį įtrauktų rizikų spektrą – taip klientams nereikia nerimauti, ar konkretus įvykis bus draudžiamasis. Vietoj sudėtingų taisyklių ir painių formuluočių siekiame aiškumo – mūsų draudimo sąlygose mažiau išimčių, kurios dažnai reiškia papildomas ribojančias sąlygas. Būsto paskolos įmokos tapo per didelės? Ekspertas primena apie galimą sprendimą
Nors draudimo kainos, tikėtina, augs ir toliau, draudimo vertė ir aktualumas visuomenėje nuosekliai stiprės. Bendrovės siūlo vis labiau personalizuotus, technologijomis grįstus sprendimus, kurie leidžia klientams ne tik efektyviau valdyti rizikas, bet ir rinktis lanksčias, jų poreikius atitinkančias draudimo formas.
