Verslas
Ekspertai: reikalavimai tvarumo ataskaitoms griežtės, vis dažniau bus įtraukiamos vidutinės ir smulkios įmonės
Augant spaudimui verslui dėl tvarumo rodiklių atskleidimo, ekspertai teigia, kad tam įtaką daro ne vien augantis Europos Sąjungos (ES) reglamentų skaičius tvarumo srityje, bet ir didėjantis spaudimas iš vartotojų pusės. Specialistų teigimu, nors nuo 2025 m. tvarumo ataskaitas privalės teikti didžiosios įmonės, kurių, skaičiuojama, Baltijos šalyse yra virš 1000, direktyva palies ir vidutinio dydžio bei mažesnes įmones.
Reklama
Apie ES tvarumo tikslų įgyvendinimą, įmonių tvarumo ataskaitų direktyvą ir jos įtaką verslui diskutuota ketvirtadienį prasidėjusio tęstinio tvarumo renginių ciklo „ESG forumas“ metu.
„Siekdami padėti verslo bendruomenei semtis žinių tvarumo tema ir imtis lyderystės šioje srityje, šiemet pradėjome organizuoti renginių ciklą tvarumo tematika. Tikslas – apie tvarumą kalbėti praktiškai, pasitelkiant ekspertus ir politikos formuotojus tam, kad vieni kitiems padėtume geriau suprasti, kokie iššūkiai verslo laukia tvarumo srityje, ir kaip tuos iššūkius paversti galimybėmis“, – teigė renginio organizatorės, advokatų kontoros „Triniti Jurex“ partnerė Jurgita Judickienė.
Alternatyvų tvarumui nėra
Pasak Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, prieš kelerius metus pristatytas „Europos žaliasis kursas“ ir jame keliami tvarumo tikslai šiuo metu susiduria su nenumatytais iššūkiais. Vyraujant ekonomikos neapibrėžtumui dėl centrinių bankų keliamų palūkanų, vis dažniau pasigirsta raginimų pristabdyti reguliacinius pokyčius verslo įmonėms.
Visgi EK atstovas tvirtina, kad nepaisant galimų trumpų stabtelėjimų, naujoji verslo realybė, orientuota į persiorientavimą į tvarias alternatyvas, yra neišvengiama.
„Todėl į „Europos žaliąjį kursą“ ir bendrai žaliąją transformaciją siūlau pažvelgti ir iš kitos – strateginės autonomijos – prizmės. Šiuo atveju svarbu stiprinti energetinę nepriklausomybę, pereinant nuo iškastinio kuro naudojimo iki atsinaujinančios energetikos. Pernai Europos šalys pasiekė gerų rezultatų mažinant rusiškų dujų importą (nuo 41 proc. 2021 m. iki 9 proc. 2022 m.), tačiau ties tuo sustoti negalime – siekiant stiprinti žemyno strateginę autonomiją, turime ieškoti alternatyvų atsinaujinančioje energetikoje – saulės, vėjo“, – renginio metu teigė EK atstovas.
Pasak jo, ES atsinaujinančių išteklių rinka jau dabar auga eksponentiškai ir visi ženklai signalizuoja, kad augimas ilgainiui įgaus dar didesnį pagreitį. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad poveikį klimatui neutralizuojančių technologijų rinkos vertė iki 2030 m. pasieks 600 mlrd. eurų, o pramoniniu būdu gaminamų poveikį klimatui neutralizuojančių technologijų apimtys – patrigubės. Tuo tarpu atsinaujinančių išteklių įrengimas didės keturis kartus iki 2050 m.
Augantis spaudimas verslui
Tvarumo eksperčių Indrės Blauzdžiūnaitės ir Audronės Alijošiūtės-Paulauskienės teigimu, siekiant įgyvendinti „Europos žaliajame kurse“ iškeltus tvarumo tikslus, vis dažniau inicijuojami nauji teisiniai reguliavimai, kuriais siekiama apibrėžti (ne)tvarias veiklas, jas valdyti ir užtikrinti palyginamumą. Šios iniciatyvos skirstomos į korporatyvines (skėtines gaires įmonių CO2 atskleidimams) ir iniciatyvos (specifinės reguliacijos ir gairės).
Viena jų – ES įmonių tvarumo ataskaitų direktyva (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD), kuri jau nuo 2025 m. bus privaloma visoms didelėms įmonėms, kurios atitinka bent vieną iš šių kriterijų: dirba daugiau kaip 250 darbuotojų, turi 40 mln. eurų apyvartą, balansinė turto vertė siekia 20 mln. eurų.
Skaičiuojama, kad tokių bendrovių skaičius Baltijos šalyse siekia daugiau nei tūkstantį, Lietuvoje – apie 330. Remiantis ESG ir tvarumo konsultacijų įmonės Baltijos šalyse „Sustinere“ duomenimis, ESG (aplinkosaugos, socialinė ir įmonių valdymo) rodiklių atskleidimus šiuo metu rengia 32 proc. Estijos, 19 proc. – Latvijos, 22 proc. – Lietuvos 100 didžiausių įmonių.
„Visgi svarbu pabrėžti tai, kad nors dar visai neseniai buvo orientuoti į didžiausias bei taršiausias įmones, šiai dienai situacija kinta dėl kontekstinių priežasčių, pirmiausia – pasikeitusių lūkesčių iš vartotojų pusės. Pastarieji nebūtinai domisi, kokio dydžio organizacija, kiek darbuotojų joje dirba, ar jie „patenka“ po tvarumo ataskaitų direktyva – lūkesčiai visiems yra vienodi. Be kita ko, įtaką daro ir reguliaciniai aspektai, nuoseklaus ir atsakingo požiūrio reikalauja ir bankai – kalbant tiek apie CO2 atskleidimus, aplinkos apsaugos politiką. Ir tai galioja ne vien didžiosioms įmonėms, bet ir vidutinio dydžio ir mažesnėms, kurios yra didžiųjų bendrovių tiekimo grandinės dalis“, – sakė I. Blauzdžiūnaitė.
Teisiniai reikalavimai griežtės
Darnaus vystymosi ekspertės Audronės Alijošiūtės-Paulauskienės teigimu, tvarumo tema jau kurį laiką vertinama ne vien iš vertybinės, bet iš ekonomikos prizmės – bankai, prieš teikdami finansavimą, projektus vertina atsižvelgdami į jų poveikį aplinkai, siekiant užtikrinti augančią žaliųjų investicijų dalį.
Tad, kaip sako ekspertė, sparčiai besikeičiančiai verslo realybei, kurios branduolį sudarys tvarumas, būtina ruoštis nieko nelaukiant.
„Šiuo klausimu labai svarbu bendrauti su visomis suinteresuotomis šalimis – išsigryninti, kokios yra mums, kaip organizacijai, svarbios temos. Šiandien bandoma į tvarumo ataskaitas sudėti absoliučiai viską, ką tik įmanoma sudėti iš visų tvarumo temų. Taip, viskas svarbu, bet kartu reikia išsigryninti, kuriose sferose darome didžiausią poveikį ir kaip tai galime pakeisti. Įmonių tvarumo ataskaitos yra ir bus tikslinamos bei griežtinamos teisiniais reikalavimais, jos bus audituojamos ir pamažu taps privalomos visiems verslams. Tad priklausomai nuo to, kada bus pradedama joms ruoštis, tiek atitinkamai bus gaunama ir naudos“, – sako ji.
Renginių ciklo „ESG forumas“ organizatorė – advokatų kontora „Triniti Jurex“, partneriai – Lietuvos atsakingo verslo asociacija (LAVA), Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK) ir ESG bei tvarumo konsultacijų įmonė „Sustinere“.
