Paskelbta
3 mėnesiai prieš-
Sulaukėme dar vieno epizodo D. Trumpo muitų karų sagoje. D. Trump Europai grasina nuo rugpjūčio 1 d. įvesti net 30% muitų tarifus. Tuo tarpu, Europos Sąjungai vis dar sunku atrasti paveikų būdą progresui šiose derybose pasiekti.
Tiesa, ankstesnė patirtis verčia įvertinti ir tai, kad tai tėra blefas ar dar vienas D. Trumpo derybinis triukas, kuriuo siekiama pagąsdinti, parodyti spaudimą ir per likusias savaites iki rugpjūčio 1 d. išsiderėti JAV palankesnes sąlygas. Jau ne kartą stebėjome tokią chaotišką Baltųjų rūmų derybų taktiką, kuomet radikaliai pabloginant sąlygas prekybos partneriams, vėliau pasiekiamas kiek švelnesnis susitarimas.
Vis dėlto, žinant D. Trumpo neprognozuojamumą, būtina įvertinti ir galimą prasčiausią scenarijų. Ramina tai, kad prekybos su JAV įtaka ES ekonomikai nėra tokia kritinė, kaip Kanados ar Meksikos atveju. Nors 21% ES išorės eksporto buvo eksportuojama į JAV, juo generuojama ES pridėtinė vertė tesudarė tik apie 2,9% ES BVP. Vis dėlto, jei įsigaliotų 30 proc. muitai eksportui į JAV, tai padarytų dalį prekybos su šia šalimi nekonkurencinga. Pagal Bruegel tyrimų centro atliktą analizę, labiausiai nuo JAV muitų labiausiai nukentėtų Airija, Nyderlandai, Belgija, Vokietija, Vengrija, Prancūzija ir Italija. Vertinant pramonės šakas, jautriausios yra farmacija, chemijos produktai, įskaitant trąšas, automobilių ir jų dalių pramonė.
Problema ta, kad ir be muitų karų ES ekonomikos vystymasis yra vangus. Regiono gamybos epicentras – Vokietijos pramonė – susiduria su rimtais struktūriniais iššūkiais. Atskiros pramonės šakos nebegeba konkuruoti su pigia alternatyvia Kinijos produkcija, sunku atrasti konkurencinių pranašumų, išsipūtusios gamybos sąnaudos, brangesnė energetika, nėra lankstumo dėl perteklinių biurokratinių barjerų ir t.t. Taigi, stipriai priverta milžiniška ir turtinga JAV rinka būtų papildomas rimtas iššūkis, kuris galėtų apskritai sustabdyti ir taip lėtą regiono ekonomikos augimą. Jau nekalbant apie neapibrėžtumo žalą, kurią sunkiai toleruoja inertiškos Europos bendrovės.
Lietuvos ūkiui tiesioginis išaugusių JAV muitų poveikis turėtų būti ribotas, atsižvelgiant į palyginti silpnus ir tik keliose šakose koncentruotus tiesioginius prekybinius ryšius su JAV. Lietuva į JAV pernai eksportavo 6,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. 27 proc. šio srauto sudarė mineralinis kuras, 31 proc. – chemijos produktai, įskaitant trąšas ir farmacijos gaminius, 10 proc. – baldai, patalynė, čiužiniai; 7,4 proc. – optikos, foto ar kinematografijos, matavimo, tikrinimo, medicinos prietaisai ir aparatai; 5,4 proc. – dirbiniai iš juodųjų metalų; 5,3 proc. – elektros mašinos ir įranga bei jų dalys.
JAV rinka vaidina itin reikšmingą vaidmenį chemijos (įskaitant farmacijos produktus) produktų eksportui, nes į šią rinką eksportuojame net 27 proc. viso lietuviškos kilmės chemijos pramonės produkcijos eksporto. Taip pat šiai rinkai atitenka 16 proc. viso optikos, foto ar kinematografijos, matavimo, tikrinimo, medicinos prietaisų ir aparatų eksporto bei dešimtadalis viso Lietuvos naftos produktų eksporto. Kitų prekių grupių eksporto struktūroje pagal eksporto partneres JAV svoris nėra toks reikšmingas.
Tikėtina, kad tiesioginius muitų poveikius ekonomikai iš esmės atsvers vidaus paklausos atsparumas ir augimo veiksniai, įskaitant namų ūkių vartojimo augimą bei planuojamą viešųjų investicijų ir išlaidų didinimą. JAV muitų poveikį taip pat gali švelninti tolesnis euro nuvertėjimas JAV dolerio atžvilgiu bei didėjanti Vokietijos ir Šiaurės šalių tarpinio vartojimo produkcijos paklausa, siekiant optimizuoti vertės grandines ir užtikrinti efektyvesnius ir lankstesnius kontraktus.
Nerimą kelia netiesioginiai poveikiai. Prekybos karų eskalacija gali lemti reikšmingus pasaulinio prekybos neefektyvumus ir žaliavų, tarpinio bei galutinio vartojimo prekių pasiūlos bei paklausos disbalansus, kurie veiks infliaciją ir susilauks atitinkamos pinigų politikos reakcijos. Be to, prekybos karai su JAV gali reikšmingai paveikti Lietuvos eksporto partnerių, kurios priklausomos nuo JAV rinkos ekonomikos trajektoriją ir apetitą importui. Pavyzdžiui, Suomija į JAV eksportuoja 11 proc. viso eksporto, Italija – 10,7 proc., Vokietija – 9,9 proc., Švedija – 8,9 proc., Danija – 8,3 proc. ir joms operatyviai atrasti, kuo pakeisti praradimus didelėje ir turtingoje JAV rinkoje gali būti nelengva. Kritiniuose sektoriuose ES importas iš Kinijos auga, priklausomybę siekiama mažinti
Kita vertus, D. Trumpo muitai nebūtinai efektyviai visa apimtimi nuguls ant europiečių pečių. Pačių muitų žemėlapis labai margas, yra jurisdikcijų, kurioms pavyko išsiderėti žemesnius muitus, tad per jas reeksportuojant šie barjerai būtų apeinami. Kita vertus, yra prekių gamintojų, kurių JAV importuotojai nelabai turi, kuo pakeisti, jų paklausa nėra elastinga. Taigi, gali būti atvejų, kad tiesiog pačios JAV įmonės prisiims papildomus kaštus dėl muitų. Lietuviškų nemineralinių produktų eksportas nesustoja augti
Europos Sąjunga yra paruošusi atsaką, kuris paliestų 21 mlrd. eurų vertės JAV eksporto srautą į Europą ir turėjo įsigalioti liepos 15 d. Muitai būtų taikomi motociklams, aprangos gaminiams, atskiriems žemės ūkio produktams, pvz. vištienai. Tačiau nuspręsta jį atidėti ir taip stiprinti pozicijas derybose su JAV. Taipogi svarstoma papildomai įtraukti į atsaką orlaivių, alkoholio, maisto importą iš JAV. Užsiminta ir apie galimybes imtis JAV paslaugų importo barjerų, pavyzdžiui, ribojant JAV įmonėms galimybes dalyvauti ES viešuosiuose pirkimuose. Juk paslaugų prekybos srityje fiksuojami reikšmingi prekybos disbalansai JAV naudai. Vis dėlto, šios pastangos nublanksta prieš 380 mlrd. eurų ES eksporto į JAV srautą, kuriam jau taikomi JAV muitai. Lietuvos ekonomika šiemet augs 3%, JAV muitai augimą lėtins ir didins neapibrėžtumą
Be to, daug abejonių kelia tai, ar tvari bus šita JAV muitų politika. Pačiai JAV ekonomikai muitų karai yra labai žalingi ir anksčiau, ar vėliau tai pasieks visuomenę ir verslo bendruomenę plačiu mastu. Kai JAV įmonės ir gyventojai pajus infliacinį, finansinį ir kitokio pobūdžio ekonominį skausmą, gali situacija radikaliai pasikeisti ir D. Trumpas bus priverstas atsitraukti. Pirkėjai skuba pasinaudoti ketinama naikinti lengvata automobilių importui į Ukrainą
„Kai kurių Europos šalių automobilių gamintojams naujieji JAV muitai tikrai bus pakankamai skaudūs“
Kai 2006 metais kino teatruose pasirodė filmas „The Pursuit of Happyness“, daugelis žiūrovų manė, kad tai tik dar viena gražiai...
Kas bendra tarp geriausių viešbučių vestibiulių ir mūsų svetainių? Pasirodo, panašumo yra, o viešbučiuose naudojami sprendimai, pritaikyti, intensyviam naudojimui, paprastai...
„Biržų duonos“ kepykla užbaigė antrąjį nuosavo saulės elektrinių parko plėtros etapą. Įdiegus naują 550 kW galios elektrinę, bendras Biržuose įsikūrusio...
Ne tik filmas – tai veidrodis finansų pasauliui Kai 2013-aisiais pasirodė „Volstryto vilkas“, daugelis žiūrovų laukė tik gero kino seanso....
Lietuvos darbo rinka išgyvena transformaciją, kurią žymi du esminiai pokyčiai: didėjantis aukštos kvalifikacijos talentų poreikis ir dirbtinio intelekto (DI) proveržis,...
Nauji mokslo metai – ne tik pradžia, bet ir didelis iššūkis suderinti namų gyvenimą su mokyklos reikalavimais. Neretai tėvai jau...
Paskutinį spalio sekmadienį, kartu su milijonais europiečių vėl persuksime laikrodžius. Šiandien jau retas kuris žino, tačiau du kartus per metus...
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje užfiksuota beveik 8 tūkst. finansinio sukčiavimo atvejų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys....
Šiandien daug diskutuojama apie mokytojo vaidmenį – ar jis yra tik žinių perteikėjas, ar bendruomenės kūrėjas? Ar mokinys turi pasyviai...
Net 65 proc. gyventojų jaučia pastaruoju metu padidėjusį nerimą ir įtampą, atskleidė naujausia bendrovės „Spinter tyrimai“ visuomenės apklausa. Įtampa ir...