Įtraukianti lyderystė: kaip neuroįvairovė augina produktyvumą ir konkurencinį pranašumą

Organizacijos nuolat ieško efektyvių būdų, kaip išlaikyti darbo našumą ir stiprinti darbuotojų įsitraukimą, tačiau susiduria su įvairiais iššūkiais – nuo darbuotojų kaitos iki pasikartojančio nuovargio ir mažėjančios motyvacijos. Lapkričio 16 d. minint Tarptautinę tolerancijos dieną verta priminti, kad šias problemas įmonėms gali padėti įveikti didesnė darbuotojų įvairovė, ir pirmiausia – neuroskirtingų žmonių įtraukimas.

Reklama

Įtraukios ir empatiškos lyderystės svarba

Neuroįvairovė vis dar per dažnai stereotipiškai laikoma darbo procesų organizavimą apsunkinančiu veiksniu, dėl kurio esą nukenčia ar apsunkinamas komandinis darbas. Bet įvairūs tyrimai rodo priešingai – neuroįvairovė gali tapti vertingu resursu, didinančiu komandos produktyvumą ir kūrybiškumą, įmonės, integruojančios skirtingų kognityvinių gebėjimų žmones, geba padidinti darbo produktyvumą iki 30 proc.

Tokie rezultatai pasiekiami, jei vadovams pavyksta sukurti aplinką, kuriose darbuotojai gali atskleisti savo stipriąsias savybes. Pavyzdžiui, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą (ADHD) turintys žmonės neretai vertinami skeptiškai, tačiau jie gali būti labai naudingi atliekant užduotis, kurioms reikia intensyvaus, bet fokusuoto darbo. Tad sprendimo skatinti neuroįvairovę „šalutinis poveikis“ – ne tik organizacijoje sukuriama empatiška, visiems atvira kultūra, pritraukianti talentingus darbuotojus iš įvairių sričių, bet ir efektyvesnis darbas bei mažesnė darbuotojų kaita. Galiausiai ši įtraukties politika užtikrina ir ilgalaikį konkurencinį pranašumą.

Vadovams, norintiems kurti įtraukią darbo aplinką, svarbu įsiklausyti ir įvertinti kiekvieno darbuotojo unikalius gebėjimus. Empatija yra kertinis akmuo formuojant kultūrą, kurioje kiekvienas jaučiasi suprastas ir vertinamas. SEB grupės paslaugų centro Robotikos kompetencijos centro vadovas Shaemas Siegeris irgi pabrėžia, kad pritaikant darbo aplinką ir pripažįstant individualius darbuotojų poreikius, komandos gali veikti efektyviau ir kūrybingiau. Tad konkurencingoje rinkoje neuroįvairovei laikas tapti išnaudojamu potencialu, kuriančiu pridėtinę vertę.

Neuroįvairovės praktinė vertė komandos stiprinimui

Į kasdienius darbo procesus įtraukiant skirtingų gebėjimų turinčius darbuotojus, organizacijose formuojasi lankstesnės ir geriau iššūkiams pasirengusios komandos. „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė irgi pastebi, kad įvairesnių gebėjimų komandos nariai įneša papildomos vertės, skatina didesnį darbuotojų įsitraukimą bei mažina darbuotojų kaitą. Į savo kolektyvus integruodamos neuroskirtingus žmones, įmonės mokosi būti lankstesnės ir atviresnės, ir tai ugdo ne tik darbuotojų, bet ir visos organizacijos atsparumą.

Interneto duomenų rinkimo platformos „Oxylabs“ klientų sėkmės vadovas Justas Kašėta taip pat ragina neuroįvairovę komandoje priimti kaip galimybę, o ne trūkumą. Jo teigimu, įvertinus ir pritaikius neuroskirtingų darbuotojų privalumus, galima ne tik pasiekti geresnių darbo rezultatų, bet ir padidinti komandos pasirengimą efektyviai reaguoti į kintančias aplinkybes. Drąsa priimti neuroįvairovę kaip vertingą komandos dalį ir plėtoti šią sritį gali būti pirmas žingsnis siekiant tiek didesnio darbo našumo, tiek gilesnės darbuotojų įsitraukimo kultūros.