Kaip atrodo darbas skaitmeniniame banke ir ko reikia norint jame sėkmingai dirbti?

Spartėjant technologinei pažangai, didžiąją dalį paslaugų vien prisėdus prie kompiuterio suteikia ne tik internetinės parduotuvės, bet ir bankai, taupydami klientų laiką. Nors dažnai neaišku, ką visą dieną veikia jų darbuotojai, jeigu neaptarnauja klientų tiesiogiai.

Reklama

Šalia visiems įprastų bankų Lietuvoje nišą atrado ir skaitmeniniai, kuriuose dažnu atveju procesai vyksta greičiau, o klientų prašymai vykdomi operatyviau. „EMBank” verslo klientų vadybininkas Šarūnas Eimutis sako, kad darbas skaitmeniniame banke – kupinas iššūkių ir naujų patirčių, o užimti tokias pareigas nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti. Pašnekovas papasakojo, kuo skiriasi skaitmeninis ir įprastas bankas bei ko reikia norint tokiame dirbti.

Už ką atsakingas klientų vadybininkas?

Š. Eimučio teigimu, verslo klientų vadybininkų atsakomybės banke – įvairiausios. Jie pataria klientams verslo finansavimo klausimais – išsiaiškina finansavimo poreikius, kad galėtų pritaikyti tinkamiausią finansavimo modelį iš turimų įvairių banko finansinių produktų bei rasti abiems pusėms tinkamą sprendimą. Tuomet reikia surinkti visus reikiamus dokumentus, medžiagą apie klientą, pačią įmonę, jos struktūrą, verslo procesus, patikrinti galinčias kilti rizikas.

Vėliau atliekama nuodugnesnė įmonės analizė – bandoma išsiaiškinti rizikas, susijusias su įmonės vidiniais procesais ir jos rinka, analizuojami įmonės finansai norint suprasti, ar įmonei bankas gali suteikti finansavimą, o vėliau – susigrąžinti paskolintus pinigus. Surinkęs visą informaciją, vadybininkas teikia kredito medžiagą komitetui arba valdybai (priklausomai nuo paskolos sumos), kuri priima galutinį sprendimą dėl finansavimo.

„Be išvardintų atsakomybių išlieka ir mažiau kompleksinės pareigos, kaip kasdienis bendravimas su klientais sprendžiant jų problemas. Pavyzdžiui, jeigu klientams nepavyksta atlikti pinigų pervedimo, dalinuosi šia informacija su kitais skyriais, su kuriais bandome tai kuo greičiau išspręsti ir panašiai”, – pasakojo Š. Eimutis.

Prireikia ne tik išsilavinimo, bet ir psichologinių žinių

Norint dirbti šioje srityje taip pat reikalingas atitinkamas išsilavinimas. Tai gali būti daugiau mažiau bet kokios studijos, susijusios su verslu. Žinoma, yra ir išimčių. Pavyzdžiui, „EMBank” dirba teisės studijas baigęs žmogus, kuriam šis darbas puikiai sekasi: „Manau, daug kas priklauso nuo paties žmogaus. Jeigu jis yra imlus naujoms žinioms, informacijai ir turi didelį norą, gal net nebūtinos mano minėtos studijos. Šiuo metu Lietuvoje nusistovėjęs požiūris, kad be reikiamo išsilavinimo į tokią poziciją net nekviečiama darbo pokalbiui, bet gyvenime viskas keičiasi, vis mažiau yra kreipiamas dėmesys į žmogaus baigtas studijas”.

Pašnekovo teigimu, kai kalba pasisuka apie pinigus, situacija gali tapti sudėtingesnė. Bendraujant su klientais, jam tenka susidurti su įvairiais žmonėmis. Kai kuriems reikia daug ką aiškinti kad suprastų, kodėl užduodami tam tikri klausimai ar prašoma tam tikrų dokumentų. Taip pat prašyti, kad jie paaiškintų, kam bus reikalingas finansavimas, kaip yra vykdomas jų verslas. Reikia suprasti, jog žmogus turi viziją ir aiškiai žino, kur pinigai bus panaudoti, o ne bando iš banko išvilioti pinigus, kad galėtų juos iššvaistyti.

Yra dalykų, kuriuos sunku įvertinti skaičiais ar surinkta informacija, tuomet kreipiamas dėmesys į patį žmogų, jo kalbos manierą, atsakymų aiškumą, kūno kalbą. „Mano atveju pasirenkant šią specialybę tiesiog „nutiko gyvenimas”. Neplanavau dirbti šiame sektoriuje, prieš atsidurdamas čia, kur esu, dirbau kitoje įmonėje. Į mus kreipdavosi verslo klientų vadybininkai, kad gautų garantiją projektams paskolų, kurios neturi užstato. Tuomet mano dabartinis vadovas pats mane susirado. Pasikalbėjus, sutapo mūsų požiūriai ir atėjau į šį banką. Kartais būna taip, kad ne tu renkiesi darbą, o jis tave”, – atviravo Š. Eimutis.

Vis dar gajūs mitai

Vienas svarbiausių tokio darbo privalumų, banko atstovo teigimu – galimybė bendrauti su pačiais geriausiais savo sričių specialistais – žmonėmis, kurie sukūrė arba vadovauja vidutinėms ir didelėms įmonėms: „Su kiekvienu nauju klientu gaunu po naują iššūkį. Tai man labai įdomu, skatina tobulėti, gilintis į kiekvienos įmonės vidaus procesus. Žinoma, tam, kad visiškai perprastum įmonę, reikėtų joje dirbti, tačiau aš stengiuosi išsiaiškinti kiek įmanoma daugiau ir sudaryti kuo tikslesnį įmonės „paveikslą” sprendimų priėmėjams”.

Kaip trūkumą jis įvardino kartais kylančias stresines situacijas. Ypač, kai kalbama apie pinigus. Tarkime, įmonei finansavimo reikia kuo greičiau, tačiau dėl kokių nors priežasčių procesas užstringa, tokiu atveju žilų plaukų skaičius ant galvos gali sparčiai išaugti.

Pašnekovas neslepia, kad neretai išgirsta mitų, susijusių su konkrečiai savo specialybe arba apskritai darbu banke. Jam kiek juokingas kai kurių žmonių požiūris, kad žmonės, dirbantys finansų sektoriuje, ypač bankuose, galvoja, kaip kiekvieną apgauti. Taip pat neretam vis dar atrodo, kad paskola – labai didelis blogis. Matyt, taip yra dėl įsipareigojimų, mat neįvertinęs rizikos ir pasiėmęs per didelę paskolą žmogus tikrai gali komplikuoti sau gyvenimą.
Mitas ir tai, kad skaitmeniniai bankai daugiausia finansuoja tik dideles įmones. Anot pašnekovo, viskas – atvirkščiai, naujos kartos bankai yra suinteresuoti finansuoti kuo daugiau įmonių.

Skaitmeniniai ir įprasti bankai – skiriasi

Š. Eimutis pataria, kad žmogus, norintis dirbti tokį darbą, turėtų gebėti greitai orientuotis kintant aplinkybėms. Taip pat reikia būti drąsiu, nebijoti klausti, o jeigu nesupranti – nebijoti to parodyti. Šiame darbe labai gerai turėti analitinį mąstymą. Taip pat gebėti užmegzti santykius su naujais žmonėmis, nebijoti bendrauti ir išlaikyti dalykiškumą. Svarbu bendrauti atsargiai, pajausti, su kuo gali būti artimesnis bei atskirti formalų ir neformalų bendravimą. Kai viskas klostosi gerai, žmogus gali bendrauti draugiškai, bet pasikeitus aplinkybėms – tas pats žmogus gali norėti bendrauti itin formaliai, tad būtina „jausti pulsą”.

Skaitmeniniai bankai nuo įprastų skiriasi, nes juose paprasčiau bendrauti su vadovais ir skirtingiems departamentams tarpusavyje. Kadangi „EMBank” nėra didelė ir hierarchinė organizacija, šalia esančiame kabinete galima rasti rizikos valdymo vadovą (CRO) ar bendrovės vadovą (CEO). Komunikacija vyksta gana greitai ir paprastai, nėra papildomų tarpininkų bei trikdžių susisiekti su vadovais tiesiogiai. Dėl šios priežasties pagreitėja paslaugos klientams, nes sutrumpėja sprendimų priėmimo laikas. Taip pat skaitmeniniai bankai, skirtingai nei įprasti, neturi padalinių. Visas bendravimas su klientais vyksta skaitmeniniais kanalais.

Norintiems įsidarbinti tokiame banke, Š. Eimutis pataria pirmiausia rinktis su verslu susijusias bakalauro studijas. Paskui – ieškoti galimybių užmegzti santykius su dominančiose įmonėse dirbančiais darbuotojais, kas šiais laikais paprasta, nes galima tiesiog parašyti žinutę „Linkedin” ir sužinoti daugiau apie dominančią darbovietę, jos vidinę kultūrą, išsiaiškinti, kokių savybių įmonė tikisi iš naujų komandos narių. Galbūt ir artimoje aplinkoje galima būtų rasti dirbančių šioje srityje ir paprašyti papasakoti plačiau apie darbo pobūdį bei gauti taiklių patarimų.