Paskelbta
3 metai prieš-
By
Raminta V.Į Vilnių atvyksta pasaulio centrinių bankų, tarptautinių finansinių institucijų atstovai, politikos formuotojai, akademinės bendruomenės nariai. Jau rytoj, rugsėjo 29 dieną, jie dalyvaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Centrinės bankininkystės ateitis“ (angl. Future of Central Banking).
Konferencija skirta šiemet veiklos šimtmetį mininčiam Lietuvos bankui (LB), kuris renginį organizuoja kartu su seniausia pasaulyje tarptautine finansų organizacija – centrinius bankus vienijančiu Tarptautiniu atsiskaitymų banku (angl. Bank for International Settlements – BIS).
„Svarbu plačiai ir nauju žvilgsniu pažvelgti į centrinių bankų funkcijas, atsižvelgiant į dabartinius iššūkius – nepateisinamą karą, vykstantį šalia mūsų, klimato kaitą, visuomenės senėjimą, didėjančią nelygybę, COVID-19 pandemiją ir skaitmenizacijos keliamus iššūkius. Kokios bus ilgalaikės šių iššūkių nulemtų pokyčių pasekmės, dabar numatyti yra sudėtinga. Tačiau jau šiandien kartu su kitų šalių centriniais bankais turime ieškoti atsakymų, kaip tai gali paveikti pinigų politiką, finansinį stabilumą, kaip gali keistis centrinių bankų veikla.
Būtent šiam tikslui sutelkėme į Vilnių aukščiausio lygio centrinės bankininkystės ir akademinės bendruomenės narius ir pakvietėme juos į tarptautinę konferenciją, skirtą Lietuvos banko veiklos šimtmečiui. Tikiu, kad ši konferencija yra prasmingas mūsų veiklos šimtmečio paminėjimas ir ji taps reikšmingų pokyčių startu“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Konferencijoje sveikinimo žodį tars Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, BIS generalinio direktoriaus pavaduotojas Luiz Pereira da Silva.
“We are very pleased to collaborate with the Bank of Lithuania in bringing together so many high-calibre central bankers and academics to reflect on the future of central banking and monetary policy at this critical juncture in our history”, – said Luiz Pereira da Silva, Deputy General Manager of the BIS.
Konferencijos metu vyks dvi sesijos, renginį užbaigs politikos forumas.
Pirmoji sesija „Ateities politikos priemonių darinys: pinigų, fiskalinės ir makroprudencinės politikos vaidmuo“ skirta centrinių bankų vaidmeniui reaguojant į ilgalaikius iššūkius bei krizes aptarti. Joje pasisakys Europos Centrinio Banko (ECB), Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Prinstono universiteto atstovai, Portugalijos, Latvijos ir Švedijos centrinių bankų pirmininkai. Sesijos diskusiją moderuos buvęs Lietuvos banko vadovas, ministrės pirmininkės patarėjas Vitas Vasiliauskas.
Tema „Centrinis bankas kaip tikralaikių duomenų rezervas: kodėl ir kaip?“ bus nagrinėjama antroje sesijoje. Joje kalbės ECB ir TVF, Italijos, Anglijos ir Šveicarijos centrinių bankų atstovai. Šios sesijos diskusijai vadovaus LB valdybos narys Marius Jurgilas.
Konferenciją užbaigsiančio politikos forumo tikslas – aptarti centrinio banko nepriklausomumo būtinybę, patiriant fiskalinio dominavimo ir kitas rizikas. Forume kalbės BIS, Naujosios Zelandijos, Estijos, Kroatijos, Lenkijos centrinių bankų atstovai. Forumą moderuos LB valdybos pirmininkas G. Šimkus.
Tarptautinė konferencija bus nemokamai transliuojama internetu. Transliacijos nuoroda ir išsami programa skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje www.lb.lt.
Nuo Lietuvos banko įsteigimo 1922-aisiais šiemet sukanka 100 metų. Minėdamas veiklos šimtmetį šalies centrinis bankas tampa atviras plačiajai visuomenei: organizuoja ekskursijas, įvairius renginius, parodas.
Rugsėjo 28 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma tarptautinė paroda „Litas, latas, krona“, spalio 1 d. istoriniuose Lietuvos banko rūmuose Kaune vyks atvirų durų dieną, o spalio 4 d. – konferencija „Litas: šimtmečio kelias“. Lietuvos banko jubiliejui paminėti rugsėjo 27 d. išleidžiamos 50 eurų aukso, 20 eurų sidabro ir 1,5 euro vario ir nikelio lydinio monetos. Informaciją apie visus LB šimtmečiui skirtus renginius rasite čia: https://www.lb.lt/lt/lietuvos-bankui-100.
Ką žinome apie darbo užmokesčio nelygybę Lietuvoje?
Bendrasis kainų lygis, beveik dvejus metus nesikeitęs, sausio mėnesį staiga šovė į viršų
Lietuviškų nemineralinių produktų eksportas nesustoja augti – jau du ketvirčius iš eilės
Verslui apie apvalinimą – svarbiausia informacija apie pokyčius, kuriuos privalote žinoti
Lietuva siekia inovacijų lyderystės regione: pasirašyta sutartis su MIT
2024 m. valdžios sektoriaus deficitas tikėtina buvo mažesnis nei suplanuota biudžete
Smulkiam verslui svarbi žinia: Lietuvos bankas atskleidžia mokėjimo paslaugų įkainius
Vilniuje – įžvalgos, kodėl ir kaip reikia siekti vientisos ES kapitalo rinkos
Artėja tarptautinė finansų rinkų konferencija Vilniuje: dėmesys – kapitalo rinkų plėtrai
Įperkamo elektromobilio vertė Lietuvoje per metus padidėjo beveik 14 procentų – kone septintadaliu. Augantys atlyginimai ir mažėjančios palūkanos šiemet lėmė...
Lietuvos paštas pradeda paštomatų tinklo plėtrą Baltijos regione, siekdamas užtikrinti patogų siuntimą klientams visose trijose šalyse. Nuo rugsėjo vidurio iki...
Greta Ilekytė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Išankstiniai Valstybės Duomenų Agentūros duomenys rodo, kad per metus kainų augimas kiek paspartėjo ir siekia...
Darbuotojų įsitraukimas ir gerovė šiandien tampa vienais svarbiausių veiksnių, lemiančių organizacijų sėkmę. Kiekvieno žmogaus patiriama prasmė darbe tiesiogiai veikia jo...
Jau 5 kartą organizuotas „Spiečiaus“ verslo bendruomenės renginys „Spiečiamės“ šiemet subūrė rekordinį dalyvių skaičių. Rugsėjo 26 d. vykusiame susitikime iš...
Prasidėjus mokslo metams daugelis studentų susiduria su klausimu, kaip gyventi turint itin ribotą biudžetą ir nepritrūkti pinigų nei kasdienėms išlaidoms,...
Ruduo – dosniausias metų laikas, kuomet sodus ir daržus užpildo rudens derlius. Natūralu, kad dalis žmonių šiomis gėrybėmis nori pasidalyti...
Saugumo poreikiai nuolat auga – nebeužtenka vien tik stebėti uždarą erdvę ar fiksuoti įėjimus. Dažnas susiduria su iššūkiu: kaip suvaldyti...
Kiekvieną rugsėjį gatvėse išaugantis moksleivių skaičius atneša ir papildomų iššūkių eismo saugumui. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, penktadalis...
Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės Lietuvoje dažnai naudodavo vadinamuosius „majakus“ ar „švyturėlius“ – paskambindavo ir iškart nutraukdavo skambutį, taip perduodami...