Artėja tarptautinė finansų rinkų konferencija Vilniuje: dėmesys – kapitalo rinkų plėtrai

Jau šį penktadienį vyksiančioje 10-ojoje tarptautinėje finansų rinkų konferencijoje Vilniuje bus diskutuojama apie Europos ir Baltijos regiono kapitalo rinkų plėtrą bei investicinę aplinką ES ir mūsų regione. Pagrindinių konferencijos diskusijų moderatoriai teigia, kad jų tikslas – išnagrinėti šias temas kuo įvairesniais pjūviais ir pateikti svarbių įžvalgų artimiausiai ateičiai. Konferenciją Vilniuje spalio 4 d. organizuoja Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir Lietuvos bankų asociacija.

Reklama

Neabejojama, kad įsibėgėjus naujajam ES politiniam sezonui, kapitalo rinkų plėtra bus vienas iš esminių ES darbotvarkės prioritetų. Kaip šie procesai klostysis Baltijos regione, kokių veiksmų reikėtų imtis, kad kapitalo rinkos stiprėtų, taip prisidėdamos prie ekonomikos atsparumo – šiuos ir kitus aspektus konferencijos dalyviams padės gvildenti Arminta Saladžienė, „Nasdaq“ viceprezidentė Europos rinkai, Dovilė Burgienė, „Walless“ bendraįkūrėja ir vadovaujančioji partnerė, Tautvydas Marčiulaitis, turto valdymo įmonės „Milvas“ fonų valdytojas ir valdybos narys bei Indrė Genytė-Pikčienė, Šiaulių banko grupės vyriausioji ekonomistė.

„Europos ir regioninės tendencijos, formuojančios kapitalo rinkas“ – pirmoji konferencijos dalyvių laukianti diskusija, kurią moderuos A. Saladžienė. Ji pabrėžia, kad lėtėjančiai ir senstančiai ES ekonomikai būtinas šviežias deguonis – konkurencingumo proveržis ir nauji augimo šaltiniai. Siekiant įgyvendinti strateginius tikslus, tokius kaip dekarbonizacija, skaitmeninimas ir atsparumo stiprinimas, reikalingos papildomos investicijos, kurios sudaro net 4-5% ES BVP arba 750-800 mlrd. eurų kasmet.

„Kaip tai finansuoti? Su ES ir Baltijos šalių politikos formuotojais ir centrinių bankų vadovais diskutuosime, kokių priemonių reikia siekiant reikšmingai išplėsti kapitalo pasiūlą ir nukreipti privačias investicijas į inovacijas, didesnį našumą ir spartesnį ekonomikos augimą. Taip pat aptarsime, kokie rinkos reguliavimo, priežiūros ir infrastruktūros pokyčiai yra reikalingi, kad kapitalo rinka taptų ES ir Baltijos regiono konkurencingumo ir augimo varikliu“, – pažymi A. Saladžienė.

Kodėl IPO rinka vis dar vangoka, kaip paskatinti vienaragius kotiruotis Baltijos vertybinių popierių biržose, kodėl tiek instituciniai, tiek privatūs investuotojai ne itin noriai investuoja į vertybinius popierius? Apie tai – antroji konferencijos diskusija „Baltijos šalių IPO apžvalga: trūksta investuotojų ar tinkamų įmonių?“.

„Mažose ekonomikose, tokiose kaip Lietuva ir kitos Baltijos šalys, yra didelis potencialas turėti kapitalo rinką, jei įmonės bus orientuotos į eksportą ir tarptautinę plėtrą. Tuomet ir kapitalas, investuojamas į mūsų įmones, pasieks mus iš tarptautinių šaltinių, – įsitikinusi D. Burgienė. – Konferencijoje diskutuosime apie tai, kaip valstybės kontroliuojamos strateginės įmonės ir nauji technologiniai verslai-vienaragiai gali sukurti esminį proveržį ir tapti rinkos flagmanais. Šiaurės šalys – puikus pavyzdys, parodantis, kaip kapitalo rinka gali padėti įmonėms augti iš Lietuvos.“

Stiprios kapitalo rinkos yra vienas kertinių gerai funkcionuojančios modernios ekonomikos pagrindų, teigia T. Marčiulaitis, kuris moderuos trečiąją diskusiją „Baltijos šalių aukšto pajamingumo skolos rinka – ar pajamingumas yra atsakymas į visus klausimus?“

„Kalbėsime apie itin sparčiai augančią vietinių įmonių obligacijų rinką, iš jos augimo kylančią pridėtinę vertę bei potencialias rizikas. Aptarsime, kada ir kodėl įmonės turėtų ateiti į kapitalo rinkas, kaip emitentus vertina investiciniai bankai ir kaip turėtų vertinti investuotojai“, – rinkoje itin ryškiam obligacijų rinkos sujudimui dėmesio skirti žada diskusijos moderatorius.

Pastarųjų metų finansų ir investavimo rinkos išgyveno ne vieną reikšmingą virsmą, kuris turėjo įtakos investuotojų elgsenos pasikeitimams. Buvo stebima perteklinio likvidumo ir neigiamų palūkanų normų eros pabaiga, o visa jėga sugrįžusi infliacija kėsinosi į investicijų grąžas bei degino santaupas. Aukštyn šovusios palūkanų normos atgaivino daugelio taupymo produktų ir kai kurių iki tol šešėlyje tūnojusių turto klasių patrauklumą. Šiems pokyčiams skirta ketvirtoji konferencijos diskusija „Ar dabar – tinkamas metas namų ūkiams persiorientuoti nuo nekilnojamojo turto į likvidžias finansines priemones?“

„Įdomu bus padiskutuoti, kaip kito mažmeninių investuotojų elgsena, ar kilo jų portfelių diversifikacinė įvairovė, kokią įtaką jų investicinei elgsenai turėjo cikliniai ir geopolitiniai veiksniai, kaip pasikeitusi investicinė aplinka veikė Baltijos šalių mažmeninių investuotojų nerūdijančią meilę nekilnojamam turtui, – numanomus diskusijos niuansus įvardija moderatorė I. Genytė-Pikčienė. – Be to, įdomu bus palyginti ir Baltijos šalis tarpusavyje. Nepaisant to, kad paprastai jos suplakamos į vieną regioną, gyventojų finansinis raštingumas, investicinė elgsena ir netgi rizikos apetitas bei drąsa naujovėms stipriai skiriasi. Kelsime klausimus, ką daryti ir kas jau daroma dabar, kad finansinio raštingumo skvarba būtų gilesnė, o ilgalaikis investavimas neapsiribotų antrų namų, ar buto nuomai įsigijimu, o taptų asmeninių finansų higienos dalimi.“

Tarptautinėje finansų konferencijoje dalyvaus Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, Europos Centrinio Banko Stebėtojų tarybos pirmininkė Claudia Maria Buch, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, Estijos centrinio banko vadovas Madis Müller, Latvijos centrinio banko vadovas Mārtiņš Kazāks, „Nordic Investment Bank“ vadovas André Küüsvek, „Nasdaq“ viceprezidentė Europos rinkai Arminta Saladžienė ir kiti.

Renginys vyks spalio 4 d. gyvai „Radisson Blu Hotel Lietuva“ konferencijų salėje (Konstitucijos pr. 20, Vilniuje). Konferencijos kalba – anglų, be vertimo į lietuvių kalbą.

Išsami programa skelbiama ir registracija vykdoma konferencijos interneto svetainėje www.financeconference.eu .