Paskelbta
4 metai prieš-
By
Raminta V.
Į Vilnių atvyksta pasaulio centrinių bankų, tarptautinių finansinių institucijų atstovai, politikos formuotojai, akademinės bendruomenės nariai. Jau rytoj, rugsėjo 29 dieną, jie dalyvaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Centrinės bankininkystės ateitis“ (angl. Future of Central Banking).
Konferencija skirta šiemet veiklos šimtmetį mininčiam Lietuvos bankui (LB), kuris renginį organizuoja kartu su seniausia pasaulyje tarptautine finansų organizacija – centrinius bankus vienijančiu Tarptautiniu atsiskaitymų banku (angl. Bank for International Settlements – BIS).
„Svarbu plačiai ir nauju žvilgsniu pažvelgti į centrinių bankų funkcijas, atsižvelgiant į dabartinius iššūkius – nepateisinamą karą, vykstantį šalia mūsų, klimato kaitą, visuomenės senėjimą, didėjančią nelygybę, COVID-19 pandemiją ir skaitmenizacijos keliamus iššūkius. Kokios bus ilgalaikės šių iššūkių nulemtų pokyčių pasekmės, dabar numatyti yra sudėtinga. Tačiau jau šiandien kartu su kitų šalių centriniais bankais turime ieškoti atsakymų, kaip tai gali paveikti pinigų politiką, finansinį stabilumą, kaip gali keistis centrinių bankų veikla.
Būtent šiam tikslui sutelkėme į Vilnių aukščiausio lygio centrinės bankininkystės ir akademinės bendruomenės narius ir pakvietėme juos į tarptautinę konferenciją, skirtą Lietuvos banko veiklos šimtmečiui. Tikiu, kad ši konferencija yra prasmingas mūsų veiklos šimtmečio paminėjimas ir ji taps reikšmingų pokyčių startu“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Konferencijoje sveikinimo žodį tars Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, BIS generalinio direktoriaus pavaduotojas Luiz Pereira da Silva.
“We are very pleased to collaborate with the Bank of Lithuania in bringing together so many high-calibre central bankers and academics to reflect on the future of central banking and monetary policy at this critical juncture in our history”, – said Luiz Pereira da Silva, Deputy General Manager of the BIS.
Konferencijos metu vyks dvi sesijos, renginį užbaigs politikos forumas.
Pirmoji sesija „Ateities politikos priemonių darinys: pinigų, fiskalinės ir makroprudencinės politikos vaidmuo“ skirta centrinių bankų vaidmeniui reaguojant į ilgalaikius iššūkius bei krizes aptarti. Joje pasisakys Europos Centrinio Banko (ECB), Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Prinstono universiteto atstovai, Portugalijos, Latvijos ir Švedijos centrinių bankų pirmininkai. Sesijos diskusiją moderuos buvęs Lietuvos banko vadovas, ministrės pirmininkės patarėjas Vitas Vasiliauskas.
Tema „Centrinis bankas kaip tikralaikių duomenų rezervas: kodėl ir kaip?“ bus nagrinėjama antroje sesijoje. Joje kalbės ECB ir TVF, Italijos, Anglijos ir Šveicarijos centrinių bankų atstovai. Šios sesijos diskusijai vadovaus LB valdybos narys Marius Jurgilas.
Konferenciją užbaigsiančio politikos forumo tikslas – aptarti centrinio banko nepriklausomumo būtinybę, patiriant fiskalinio dominavimo ir kitas rizikas. Forume kalbės BIS, Naujosios Zelandijos, Estijos, Kroatijos, Lenkijos centrinių bankų atstovai. Forumą moderuos LB valdybos pirmininkas G. Šimkus.
Tarptautinė konferencija bus nemokamai transliuojama internetu. Transliacijos nuoroda ir išsami programa skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje www.lb.lt.
Nuo Lietuvos banko įsteigimo 1922-aisiais šiemet sukanka 100 metų. Minėdamas veiklos šimtmetį šalies centrinis bankas tampa atviras plačiajai visuomenei: organizuoja ekskursijas, įvairius renginius, parodas.
Rugsėjo 28 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma tarptautinė paroda „Litas, latas, krona“, spalio 1 d. istoriniuose Lietuvos banko rūmuose Kaune vyks atvirų durų dieną, o spalio 4 d. – konferencija „Litas: šimtmečio kelias“. Lietuvos banko jubiliejui paminėti rugsėjo 27 d. išleidžiamos 50 eurų aukso, 20 eurų sidabro ir 1,5 euro vario ir nikelio lydinio monetos. Informaciją apie visus LB šimtmečiui skirtus renginius rasite čia: https://www.lb.lt/lt/lietuvos-bankui-100.
Pasitraukimas iš II pakopos: ar lietuviai nusikirs šaką, ant kurios sėdi?
Ką žinome apie darbo užmokesčio nelygybę Lietuvoje?
Bendrasis kainų lygis, beveik dvejus metus nesikeitęs, sausio mėnesį staiga šovė į viršų
Lietuviškų nemineralinių produktų eksportas nesustoja augti – jau du ketvirčius iš eilės
Verslui apie apvalinimą – svarbiausia informacija apie pokyčius, kuriuos privalote žinoti
Lietuva siekia inovacijų lyderystės regione: pasirašyta sutartis su MIT
2024 m. valdžios sektoriaus deficitas tikėtina buvo mažesnis nei suplanuota biudžete
Smulkiam verslui svarbi žinia: Lietuvos bankas atskleidžia mokėjimo paslaugų įkainius
Vilniuje – įžvalgos, kodėl ir kaip reikia siekti vientisos ES kapitalo rinkos





Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
2025-ieji atsinaujinančios energetikos sektoriuje žymėjo lūžį – verslui elektros energijos kaupikliai iš papildomo sprendimo tampa būtinybe. Šią tendenciją atspindi ir...
2025 m. nacionalinis plėtros bankas ILTE suteikė garantijų už 232 mln. eurų, kurios padėjo verslui bei žemės ūkiui pritraukti 321...
Reklama
Reklama
Pirkdami žuvies produktus dažnai matome mėlyną MSC ženklą, tačiau ne visada žinome, ką jis iš tikrųjų reiškia. Ar tai tik...
Kvepalų pasirinkimas dažnai atrodo paprastas: užuodi, patinka, perki. Tačiau po kelių dienų tas pats kvapas nebeveikia taip, kaip tada prie...
Kiekvienas norime namų internetu naudotis nepatirdami jokių ryšio trikdžių – valandų valandas su artimaisiais kalbėtis per „FaceTime“ ar per televizorių...
Pramonės sektoriuje patikimumas, efektyvumas ir ilgaamžiškumas yra vieni svarbiausių kriterijų renkantis technologinius sprendimus. Todėl „Elmo Rietschle“ vardas jau daugelį metų...
Elektros generatoriai tampa vis svarbesniu sprendimu tiek namų ūkiuose, tiek verslo sektoriuje. Elektros tiekimo sutrikimai, darbai atokiose vietovėse ar poreikis...
Bulvių sodinimas atrodo kaip vienas paprasčiausių darbų darže. Įkasi gumbą, užpili žemėmis ir lauki. Bet jei paklaustum kelių skirtingų sodininkų,...