Paskelbta
11 mėnesių prieš-
Trečius metus iš eilės Lietuvos inovacijų centro (toliau – LIC) sudarytas Suminis pramonės skaitmeninimo indeksas rodo, kad Lietuvos pramonės skaitmeninimo pastangos, palyginti su praėjusiais metais, sulėtėjo, tačiau ilgalaikės skaitmeninės transformacijos perspektyvos išlieka teigiamos. Nepaisant iššūkių, Lietuvos gamintojai ir toliau skaitmeninimą laiko viena pagrindinių priemonių konkurencingumui ir atsparumui didinti neapibrėžtumu pasižyminčioje pasaulinėje aplinkoje.
2024 m. Lietuvos suminis pramonės skaitmeninimo indeksas siekia 35,3 balo – ir yra šiek tiek mažesnis nei praėjusiais metais (37 balai), tačiau didesnis nei 2022 m. (34,7 balo). Skaitmeninimo lūkesčiai, atspindintys Lietuvos gamybos įmonių ateities planus ir perspektyvas, mažėja jau dvejus metus iš eilės, tačiau kritimas yra nežymus, o bendros nuotaikos išlieka optimistinės.
„Nepaisant nežymaus Lietuvos rezultatų sumažėjimo, gamybos įmonės vis aktyviau įgyvendina skaitmeninimo iniciatyvas,“ – teigia studijos bendraautoris, LIC ekspertas Povilas Bacevičius. „Stiprėjant tarptautinei konkurencijai, Lietuvos gamintojai strategiškai orientuojasi į efektyvumo didinimą ir konkurencinio pranašumo įgijimą pasitelkiant skaitmenines technologijas. Nepaisant to, kitos ES šalys skaitmeninimo iniciatyvas, tyrimo duomenimis, įgyvendina didesnėmis apimtimis nei Lietuva.“
Skaitmeninimo svarba konkurencingoje ekonomikoje
Apdirbamoji gamyba, kuri yra glaudžiai integruota į pasaulines vertės grandines, išlieka didžiausiu Lietuvos ekonomikos sektoriumi. Įmonėms susiduriant su ekonominiu spaudimu, nepastoviomis energijos ir žaliavų rinkomis bei didėjančia geopolitine rizika, skaitmeninės technologijos vis dažniau laikomos būtinomis siekiant pasaulinio konkurencingumo, didinant procesų efektyvumą ir atsparumą.
„Lietuvos gamybos įmonės pastebi, kad skaitmeninimas yra labai svarbus siekiant padidinti jų gebėjimą konkuruoti tarptautinėje arenoje. Tačiau pažangai vis dar trukdo tokie iššūkiai kaip technologijų sąnaudos, įgūdžių trūkumas ir geopolitinis neapibrėžtumas. Todėl LIC jau trečius metus iš eilės pristato Suminį pramonės skaitmeninimo indeksą, viliantis, kad šis tyrimas suteiks svarbių įžvalgų, padėsiančių politikos formuotojams, verslo asociacijoms ir konsultantams spręsti struktūrinius gamybos sektoriaus iššūkius ir kurti veiksmingas skaitmeninimo skatinimo paramos priemones“, – įžvalgomis dalinasi vykdomasis LIC direktorius Mantas Vilys.
Lietuvos atvejis – pagrindinės spragos ir stipriosios pusės
Nors Lietuvos suminis pramonės skaitmeninimo indeksas 2024 m. šiek tiek sumažėjo, gamybinių įmonių lūkesčiai išlieka teigiami trečius metus iš eilės. Tikimasi, kad verslai ir toliau intensyvins savo skaitmeninimo iniciatyvas, o jų diegimas bus aktyvesnis, lyginant su praėjusiais metais.
Visgi tyrimas atskleidė, kad Lietuva atsilieka tiek nuo ES27, tiek nuo kelių Vidurio ir Rytų Europos šalių daugelyje technologinių sričių, ypač 3D spausdinimo, robotikos, integracijos su tiekėjais ir klientais bei tiekimo grandinės valdymo srityse. Šios spragos išryškina sritis, kurias reikia tobulinti, kad būtų padidintas bendras skaitmeninis našumas. Vis dėlto šalies rezultatai tokiose srityse kaip debesų kompiuterija ir elektroninė prekyba yra geresni nei likusioje žemyno dalyje.
Suminis pramonės skaitmeninimo indeksas – kas tai?
Suminį pramonės skaitmeninimo indeksą sudaro dvi pagrindinės dalys: pramonės skaitmeninimo indeksas ir pramonės skaitmeninimo lūkesčių indeksas. Pirmojoje vertinami 47 skirtingi statistiniai rodikliai, matuojantys Lietuvos ir kitų ES valstybių narių pramonės sektoriaus faktines skaitmeninės transformacijos apimtis. Antroji atspindi Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių ateities lūkesčius bei planus, susijusius su skaitmenizavimu, ir yra paremta LIC įgyvendintos įmonių apklausos rezultatais.
Studijos medžiaga gali būti panaudota vykdant pramonės skaitmeninimo procesų ir tendencijų stebėseną, priimant sprendimus dėl skaitmeninimo technologijų diegimo pramonės įmonėse, o ypač – tobulinant konkurencingos ekonomikos kūrimui bei aktyvinimui skirtą pramonės skaitmeninimo politiką.
Studiją „Suminis pramonės skaitmeninimo indeksas 2024” Lietuvos inovacijų centras parengė bendradarbiaudamas su Lietuvos pramonininkų konfederacija. Su trečiuoju indekso leidiniu galima susipažinti čia.
Vakar Vilniuje, Ozo g. 10A, įvyko oficialus pirmojo Lietuvoje BYD automobilių salono atidarymas. Šis renginys neapsiribojo vien automobilių bei salono...
Komentuoja Justinas Muleika, „GF banko“ generalinis direktorius Lietuvos banko duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius vartojimo paskolų buvo išduota...
Lietuvoje beveik trečdalis šeimų gyvena nuomojamame būste, o daugelis jų svajoja apie savo namus. Tačiau pirmas žingsnis link šios svajonės,...
Per pirmąjį 2025 m. pusmetį „Modus Group“ konsoliduotos neaudituotos pajamos siekė 274 mln. eurų ir buvo 22 % didesnės nei...
Pirmaujanti Baltijos šalių prekybos ir pramogų centrų vystymo bei valdymo bendrovė „Akropolis Group“ šiandien pasirašė kredito sutartį su „Swedbank“ dėl...
Ruduo – dosniausias metų laikas, kuomet sodus ir daržus užpildo rudens derlius. Natūralu, kad dalis žmonių šiomis gėrybėmis nori pasidalyti...
Saugumo poreikiai nuolat auga – nebeužtenka vien tik stebėti uždarą erdvę ar fiksuoti įėjimus. Dažnas susiduria su iššūkiu: kaip suvaldyti...
Kiekvieną rugsėjį gatvėse išaugantis moksleivių skaičius atneša ir papildomų iššūkių eismo saugumui. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, penktadalis...
Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės Lietuvoje dažnai naudodavo vadinamuosius „majakus“ ar „švyturėlius“ – paskambindavo ir iškart nutraukdavo skambutį, taip perduodami...
Apsipirkti per socialinius tinklus dar niekada nebuvo taip paprasta – juose kasdien mirga šimtai reklamų su stilingais papuošalais, drabužiais ar...