Paskelbta
2 metai prieš-
Trečius metus iš eilės Lietuvos inovacijų centro (toliau – LIC) sudarytas Suminis pramonės skaitmeninimo indeksas rodo, kad Lietuvos pramonės skaitmeninimo pastangos, palyginti su praėjusiais metais, sulėtėjo, tačiau ilgalaikės skaitmeninės transformacijos perspektyvos išlieka teigiamos. Nepaisant iššūkių, Lietuvos gamintojai ir toliau skaitmeninimą laiko viena pagrindinių priemonių konkurencingumui ir atsparumui didinti neapibrėžtumu pasižyminčioje pasaulinėje aplinkoje.
2024 m. Lietuvos suminis pramonės skaitmeninimo indeksas siekia 35,3 balo – ir yra šiek tiek mažesnis nei praėjusiais metais (37 balai), tačiau didesnis nei 2022 m. (34,7 balo). Skaitmeninimo lūkesčiai, atspindintys Lietuvos gamybos įmonių ateities planus ir perspektyvas, mažėja jau dvejus metus iš eilės, tačiau kritimas yra nežymus, o bendros nuotaikos išlieka optimistinės.
„Nepaisant nežymaus Lietuvos rezultatų sumažėjimo, gamybos įmonės vis aktyviau įgyvendina skaitmeninimo iniciatyvas,“ – teigia studijos bendraautoris, LIC ekspertas Povilas Bacevičius. „Stiprėjant tarptautinei konkurencijai, Lietuvos gamintojai strategiškai orientuojasi į efektyvumo didinimą ir konkurencinio pranašumo įgijimą pasitelkiant skaitmenines technologijas. Nepaisant to, kitos ES šalys skaitmeninimo iniciatyvas, tyrimo duomenimis, įgyvendina didesnėmis apimtimis nei Lietuva.“
Skaitmeninimo svarba konkurencingoje ekonomikoje
Apdirbamoji gamyba, kuri yra glaudžiai integruota į pasaulines vertės grandines, išlieka didžiausiu Lietuvos ekonomikos sektoriumi. Įmonėms susiduriant su ekonominiu spaudimu, nepastoviomis energijos ir žaliavų rinkomis bei didėjančia geopolitine rizika, skaitmeninės technologijos vis dažniau laikomos būtinomis siekiant pasaulinio konkurencingumo, didinant procesų efektyvumą ir atsparumą.
„Lietuvos gamybos įmonės pastebi, kad skaitmeninimas yra labai svarbus siekiant padidinti jų gebėjimą konkuruoti tarptautinėje arenoje. Tačiau pažangai vis dar trukdo tokie iššūkiai kaip technologijų sąnaudos, įgūdžių trūkumas ir geopolitinis neapibrėžtumas. Todėl LIC jau trečius metus iš eilės pristato Suminį pramonės skaitmeninimo indeksą, viliantis, kad šis tyrimas suteiks svarbių įžvalgų, padėsiančių politikos formuotojams, verslo asociacijoms ir konsultantams spręsti struktūrinius gamybos sektoriaus iššūkius ir kurti veiksmingas skaitmeninimo skatinimo paramos priemones“, – įžvalgomis dalinasi vykdomasis LIC direktorius Mantas Vilys.
Lietuvos atvejis – pagrindinės spragos ir stipriosios pusės
Nors Lietuvos suminis pramonės skaitmeninimo indeksas 2024 m. šiek tiek sumažėjo, gamybinių įmonių lūkesčiai išlieka teigiami trečius metus iš eilės. Tikimasi, kad verslai ir toliau intensyvins savo skaitmeninimo iniciatyvas, o jų diegimas bus aktyvesnis, lyginant su praėjusiais metais.
Visgi tyrimas atskleidė, kad Lietuva atsilieka tiek nuo ES27, tiek nuo kelių Vidurio ir Rytų Europos šalių daugelyje technologinių sričių, ypač 3D spausdinimo, robotikos, integracijos su tiekėjais ir klientais bei tiekimo grandinės valdymo srityse. Šios spragos išryškina sritis, kurias reikia tobulinti, kad būtų padidintas bendras skaitmeninis našumas. Vis dėlto šalies rezultatai tokiose srityse kaip debesų kompiuterija ir elektroninė prekyba yra geresni nei likusioje žemyno dalyje.
Suminis pramonės skaitmeninimo indeksas – kas tai?
Suminį pramonės skaitmeninimo indeksą sudaro dvi pagrindinės dalys: pramonės skaitmeninimo indeksas ir pramonės skaitmeninimo lūkesčių indeksas. Pirmojoje vertinami 47 skirtingi statistiniai rodikliai, matuojantys Lietuvos ir kitų ES valstybių narių pramonės sektoriaus faktines skaitmeninės transformacijos apimtis. Antroji atspindi Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių ateities lūkesčius bei planus, susijusius su skaitmenizavimu, ir yra paremta LIC įgyvendintos įmonių apklausos rezultatais.
Studijos medžiaga gali būti panaudota vykdant pramonės skaitmeninimo procesų ir tendencijų stebėseną, priimant sprendimus dėl skaitmeninimo technologijų diegimo pramonės įmonėse, o ypač – tobulinant konkurencingos ekonomikos kūrimui bei aktyvinimui skirtą pramonės skaitmeninimo politiką.
Studiją „Suminis pramonės skaitmeninimo indeksas 2024” Lietuvos inovacijų centras parengė bendradarbiaudamas su Lietuvos pramonininkų konfederacija. Su trečiuoju indekso leidiniu galima susipažinti čia.






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...