Paskelbta
2 metai prieš-
Šiandien, mūsų planetai susiduriant su precedento neturinčiais aplinkosaugos iššūkiais, tvarumo klausimus spręsti imasi ne tik didžiosios organizacijos – į pirmąsias gretas iškyla ir pavieniai asmenys. Šie inovatoriai, dažnai vadinami tvarumo ambasadoriais, vaidina milžinišką vaidmenį skatinant dialogą visuomenėse, verčiantį ieškoti sprendimų klimato kaitos, gamtosaugos ir kitose tvarumo srityse. Kas jie tokie? Kaip juos atpažinti? Ar jų turime Lietuvoje? Kokie veidai vis dar lieka paraštėse?
„Tvarumo ambasadoriai – tai žmonės, kurie rodo nepalaužiamą atsidavimą aplinkosaugos klausimams, pasisako už tvarų veikimą, politiką ir gyvenimo būdą. Jų įtaka pasireiškia skirtingose veiklos srityse, įskaitant klimato kaitos švelninimą, gamtos išteklių išsaugojimą ir tvarių technologijų skatinimą. Šiandien visiems puikiai pažįstami pasaulinio lygio veidai, tokie kaip Greta Thunberg, Elonas Muskas, popiežius Pranciškus, kurių įtaka tvarumui pasaulyje pasireiškia ne tik retorika, bet ir apčiuopiamais veiksmais – novatoriškomis iniciatyvomis, įtakingų judėjimų skatinimu ar tvarios praktikos integravimu į atitinkamas sritis“, – sako „Baltic Sustainability Awards“ atstovas Kristapas Cirulis.
Pasak eksperto, tvarumo ambasadorius galima atpažinti iš kelių dalykų. Visų pirma, tai – nuoširdus rūpestis ir užsidegimas spręsti tvarumo keliamus iššūkius. Taip pat šių asmenų daroma įtaka yra matoma plačiai – nacionaliniu, regioniniu ar pasauliniu mastu.
„Jiems būdingas ir tarpdiscipliniškumas – kad paskatintų pokyčius, tvarumo ambasadoriai veikia vadovaudamiesi holistiniu požiūriu, geba vertinti klausimų aktualumą skirtinguose lygmenyse. Šie ambasadoriai aktyviai prisideda prie visuomenės informavimo ir švietimo, jie skatina ir patys imasi įgyvendinti inovatyvius sprendimus rinkoje“, – pagrindinius bruožus vardija K. Cirulis
Veidai slepiasi paraštėse
„Baltic Sustainability Awards“ atstovas akcentuoja, jog nors pasaulinius veidus puikiai pažįstame, Baltijos regione aktyviai veikiantieji dažnai vis dar lieka paraštėse: „Už tvarumo idėjas aktyviai kovojantieji visuomenėje neretai laikomi keistuoliais ir maištininkais. Šiandien populiaru sakyti, kad pokyčiai prasideda nuo kiekvieno iš mūsų, tačiau pastebime, jog tokią atsakomybę prisiimti gali toli gražu ne kiekvienas. Keistuolius, kurie išdrįsta garsiai ir drąsiai išsakyti savo idėjas ir imtis realių veiksmų, siekiame atrasti bei parodyti „Baltijos tvarumo apdovanojimuose“, – pasakoja iniciatyvos atstovas K. Cirulis.
„Baltic Sustainability Awards“ jau trečius metus inicijuoja tvarumo ambasadorių rinkimus, siekdami pagerbti regione aktyviausius ir metų ambasadoriaus titulo vertus veidus.
Šių metų „Tvarumo ambasadorių“ nominacijos finalininkais Lietuvoje tapo Jurgis Kazimieras Staniškis – profesorius, technologijos mokslų daktaras, aplinkosaugininkas, kurio mokslinė ir švietėjiška veikla pasauliniu lygiu prisideda prie atsparesnės, teisingesnės ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos; Rugilė Matusevičiūtė – didelį dėmesį skirianti aplinkosauginio sąmoningumo didinimui per turinį socialinėje ir tradicinėje žiniasklaidoje ir ką tik sulaukusi kvietimo Oksfordo universitete studijuoti Klimato žurnalistikos programoje; Paulius Chockevičius – miesto bitininkystės ir biologinės įvairovės propaguotojas, organizuojantis mokomuosius seminarus ir skatinantis žaliąją infrastruktūrą.
Kas taps metų tvarumo ambasadoriumi paaiškės „Baltic Sustainability Awards“ apdovanojimų ceremonijoje Rygoje, gruodžio 7 d.
„Ekonominė aplinka susiduria su daugybe iššūkių, kurių daugelis susiję su naujais aplinkosaugos ir visuomenės iššūkiais ir galimybėmis. Pripažindami ir pagerbdami tvaria praktika besirūpinančių asmenų pasiekimus, „Baltijos tvarumo apdovanojimai“ inicijuoja teigiamus pokyčius, siųsdami žinią, kad inovacijos ir tvarumas yra neatsiejami nuo verslo sėkmės dabartinių pasaulinių ir ekonominių iššūkių akivaizdoje“, – sako strateginės apdovanojimų metodologijos partnerės „EY Baltic“ atstovas Janis Kaulinšas.
Iš viso „Baltic Sustainability Awards“ apdovanojimuose bus pagerbti reikšmingi pasiekimai tvarumo inovacijų srityje net šešiose kategorijose: klimato inovacijų; žiedinės ekonomikos; energetikos technologijų; socialinių iniciatyvų; miesto plėtros ir tvarumo ambasadorių.
Paskelbti Baltijos tvarumo lyderiai: tarp nugalėtojų – Lietuvos atstovai
Dirbtinis intelektas – ne baubas: kaip jį „pasikinkyti“ aplinkos išsaugojimui?
Tvarumo mitas bliūkšta: Baltijos tvarumo lyderių rinkimus temdo niūros prognozės
PPC „Ozas“ tapo dar tvaresnis: per metus pasigamins 431 tūkst. kWh žaliosios energijos, o ant stogo įkurdino bites
Nuo bičių ant stogo iki saulės elektrinės – „BIG Vilnius“ įgyvendina tvarius sprendimus
Metų tvarumo renginio atomazga: lietuviams – du apdovanojimai
J. Sestakauskaite: tvarūs verslo sprendimai yra ilgalaikė investicija į ateitį
Kai 2006 metais kino teatruose pasirodė filmas „The Pursuit of Happyness“, daugelis žiūrovų manė, kad tai tik dar viena gražiai...
Kas bendra tarp geriausių viešbučių vestibiulių ir mūsų svetainių? Pasirodo, panašumo yra, o viešbučiuose naudojami sprendimai, pritaikyti, intensyviam naudojimui, paprastai...
„Biržų duonos“ kepykla užbaigė antrąjį nuosavo saulės elektrinių parko plėtros etapą. Įdiegus naują 550 kW galios elektrinę, bendras Biržuose įsikūrusio...
Ne tik filmas – tai veidrodis finansų pasauliui Kai 2013-aisiais pasirodė „Volstryto vilkas“, daugelis žiūrovų laukė tik gero kino seanso....
Lietuvos darbo rinka išgyvena transformaciją, kurią žymi du esminiai pokyčiai: didėjantis aukštos kvalifikacijos talentų poreikis ir dirbtinio intelekto (DI) proveržis,...
Nauji mokslo metai – ne tik pradžia, bet ir didelis iššūkis suderinti namų gyvenimą su mokyklos reikalavimais. Neretai tėvai jau...
Paskutinį spalio sekmadienį, kartu su milijonais europiečių vėl persuksime laikrodžius. Šiandien jau retas kuris žino, tačiau du kartus per metus...
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje užfiksuota beveik 8 tūkst. finansinio sukčiavimo atvejų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys....
Šiandien daug diskutuojama apie mokytojo vaidmenį – ar jis yra tik žinių perteikėjas, ar bendruomenės kūrėjas? Ar mokinys turi pasyviai...
Net 65 proc. gyventojų jaučia pastaruoju metu padidėjusį nerimą ir įtampą, atskleidė naujausia bendrovės „Spinter tyrimai“ visuomenės apklausa. Įtampa ir...