Šarūnas Stanaitis. Draudimas kaupikliuose, vėjo ir saulės jėgainėse naudoti kinišką programinę įrangą – pačiu laiku ir vietoje

Pačiu laiku. Taip galima apibūdinti Seimo sprendimą uždrausti naudoti Kinijos gamintojų programinę įrangą ar debesijos paslaugas didesniuose nei 100 kilovatų (kW) saulės ir vėjo jėgainių parkuose, elektros kaupimo įrenginiuose ir keitikliuose. Apie tai, kad kiniška įranga gali kelti pavojų kalbama jau eilę metų. Ir ne tik Europoje, bet ir JAV ar Australijoje. Taigi, kodėl toks sprendimas, kurį priėmė Lietuvos valdžia yra naudingas bei kodėl taip pat naudinga pasielgti būtų ir daugumai kitų šalių?

Reklama

Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 1 tūkst. didesnių nei 100 kW saulės ir vėjo elektrinių bei kelios tokios pat galios baterijos. Na, o valdžios argumentai drausti kinišką įrangą buvo daugiau nei aiškūs – šie pokyčiai reikalingi atsižvelgiant į naują geopolitinę realybę ir kylančias grėsmes.

Apie grėsmes jau kalbėta ne tik Europoje, bet ir kitose pasaulio dalyse

Lietuvos sprendimas yra savalaikis ir nė kiek neperskubėtas, visų pirma dėl to, kadangi apie Kinijos keliamą grėsmę per energetikos prizmę yra kalbama jau eilę metų. Be to, ne tik pačioje Lietuvoje ar Europoje.

Štai, pavyzdžiui, dar 2018-aisiais JAV žiniasklaidoje buvo naujienų apie valdžios perspėjimus, jog užsienyje gaminami saulės elektrinių inverteriai kelia grėsmę JAV elektros tinklui. Pabrėžta, kad reikia imtis veiksmų, jog JAV priešiškos valstybės, pavyzdžiui, Kinija ir Rusija, nepasinaudotų tiekimo grandinės pažeidžiamumu. Ir tai, jog reikia nustatyti visos pramonės kibernetinio saugumo ir inverterių gamybos standartus ir atidžiai tikrinti užsienio vyriausybių kontroliuojamus ar valdomus inverterių gamintojus.

Pernai tai, kad tampa vis labiau priklausoma nuo Kinijos, susirūpino ir Australija, kuri pasiskaičiavo, kad Kinijos bendrovėms priklausė beveik 60 proc. Australijoje esančių išmaniųjų inverterių. Be to, pastebėta, kad turima per mažai priemonių, kurios neleistų piktavaliams pasinaudoti inverteriais ir sutrikdyti saulės energijos tinklo darbą.

O kas jeigu…?

Jeigu vis tiek galvotumėte, kad mūsų valdžios sprendimai drausti Kinijos programinę įrangą energetikoje yra „iš piršto laužti” arba tiesiog skamba kaip eilinis bei nepagrįstas politikavimas, klystumėte.

Štai, pavyzdžiui, šiemet „Politico” viename savo straipsnių analizuojant ES priklausomybę nuo Kinijos saulės energetikoje pastebėjo, kad šiuo metu, preliminariais skaičiavimais, ES daugiau kaip 80 proc. saulės energijai generuoti skirtos įrangos yra įtaisyti komponentai iš Kinijos. Lietuva šiuo klausimu irgi nėra išimtis. Tai reiškia, kad ir kinietiška programinė įranga yra labai plačiai naudojama.

Na, o tam, kad dar geriau suprasti, kodėl toks įstatymas, kurį priėmė Lietuvos Seimas yra naudingas, pasvarstykime – ką konkrečiai galėtų kinai padaryti mūsų energetikai?

Pirma, tai dėl Kinijos įtakos gali kilti trumpalaikai energetikos sistemos griuvimai. Įsivaizduokite – vasara, iš saulės elektrinių pagaminama daugiau elektros energijos, negu tuo metu yra poreikis visoje Lietuvoje. Tarkime, tuo momentu visa energija gaminama tik iš saulės. Tokiu atveju, Kinija gali tiesiog išlaukti momento, kai kiti šaltiniai dėl saulės gaminamos energijos gausos bus pristabdyti ir tuomet – pasinaudodami tuo, kad valdo programinę įrangą, staigiai sustabdyti elektros gamybą.

Kas nutiktų? Kadangi būtų neišlaikytas reikiamas elektros tinklo dažnis, tinklas griūtų, o jam atstatyti prireiktų nemažai laiko.

Bet tai dar ne viskas. Kuomet atstatomas tinklas ir pradeda veikti kiti generaciniai elektros šaltiniai, tada kinai vėl staiga paleidžia visu pajėgumu saulės elektrinių energiją. Tuomet jau gaunasi elektros energijos perviršis bei gali būti labai daug gedimų – sudegti pastotės, transformatorinės ir t.t. Tokiu atveju tinkle elektros energijos būtų per daug, tad įtampa elektros energijos tinkle staigiai šoktų į viršų. Elektronikos prietaisai, kurie gali atlaikyti maždaug 10 proc. didesnę įtampą nei numatyta, ir kurie tuo metu yra pajungti prie tinklo, irgi sudegtų įtampos neatlaikydami.

Be to, įtaka gali būti ir per neakivaizdžius dalykus. Neakivaizdūs, kai, pavyzdžiui, nuotoliniu būdu pakeičiama inverterių programinė įranga, per juos daroma įtaka, o niekam net nebūtų aišku iš kur ir kas vyksta, nes nebūtų matoma akivaizdžiai, plika akimi. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, tai vis tiek gali sudeginti tam tikrą įrangą ir t.t.

Ar bus kuo pakeisti kinišką programinę įrangą?

Pastaruosius metus europiečiai aktyviai žengia į atsinaujinančią energetiką, kurdami programinę bei įrenginių valdymo įrangas, kurios pilnai atstoja, o kai kur net ir siūlo daugiau funkcionalumų už kiniečių sukurtus sprendimus. Čia vertėtų išskirti ir Lietuvos bendroves, kurios laimi tarptautinius apdovanojimus už inovacijų diegimą kaupiklių, vėjo ir saulės jėgainių valdyme, priežiūrioje.

„Inion Software” vadovas, Dr. Šarūnas Stanaitis