Paskelbta
7 metai prieš-
By
Raminta V.Pasaulio ūkio augimas tebėra tvirčiausias per pastaruosius keletą metų, tačiau sustiprėjusios rizikos, visų pirma tarptautinėje prekyboje, ima neigiamai veikti globalios ekonomikos „garvežius“: Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Kinijos ir euro zonos ekonomikos artimiausiais metais augs lėčiau, nei anksčiau tikėtasi. Apie didėjančias rizikas ir būtinybę rengtis jas atremti Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kalbės Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko metiniuose susitikimuose Nusa Dua (Indonezija). Pasaulio ekonomika ruošiasi sudėtingai ir dinamiškai 2024 m. pabaigai
„Nors šiandien pasaulio ūkio raida tebėra augimo fazėje, ekspertų analizės rodo, kad ekonomikos padangėje ima formuotis debesys, kurie ypač sparčiai tirštėja tarptautinės prekybos srityje“, – sako V. Vasiliauskas.
Jis atkreipia dėmesį, jog „būtų neapdairu tikėtis, kad išaugusios tarptautinės rizikos aplenks Lietuvą ar bet kurią kitą atvirą ekonomiką“, todėl būtina tinkamai pasirengti akistatai su galimu šalies ūkio augimo sulėtėjimu. Lietuvos banko vadovo teigimu, dėl besiformuojančių naujų aplinkybių reikia, visų pirma, ypatingo dėmesio atsakingai fiskalinei politikai ir nuosekliam finansinių rezervų kaupimui. Europinis reguliavimas turi būti pagrįstas pasiteisinusiomis nacionalinėmis praktikomis
Naujausios TVF prognozės optimizmu netrykšta – palyginti su balandžio mėn. vertinimu, mažinamas tiek šių, tiek ir ateinančių metų pasaulio ekonomikos plėtros tempas (abiejų metų prognozės sumažintos vienodai – nuo 3,9 iki 3,7 %). Daugėja ženklų, kad didžiosios ekonomikos pasiekė ciklinio augimo piką – plėtra praranda pagreitį ir kai kuriais atvejais bus mažesnė, nei prognozuota pavasarį. Lėčiau, nei anksčiau manyta, šiais ir 2019 m. turėtų augti Lietuvai strategiškai svarbios rinkos, tokios kaip euro zona, įskaitant ir Vokietiją. Be to, kitais metais ūkio plėtra bus nuosaikesnė ir dviejose didžiausiose pasaulio ekonomikose – JAV ir Kinijoje (abiejų šalių prognozės sumažintos po 0,2 proc. p.).
Viena esminių lėtėjančio augimo priežasčių – sustiprėjusios protekcionistinės nuotaikos. Padidėję prekybos apribojimai ir neapibrėžtumas dėl ateities neigiamai veikia tarptautinę prekybą, kurios plėtra šiemet sudarys 4,2 proc. ir bus 1,0 proc. p. mažesnė nei pernai. Kiti rizikos veiksniai kyla daugiausia iš tarptautinės finansų sistemos. Vykstant JAV pinigų politikos normalizavimo procesams, staigaus pasaulinių finansinių sąlygų sugriežtėjimo perspektyva tampa vis realesnė, o tai greičiausiai dar labiau apsunkintų besivystančių rinkų (pvz., Turkijos ar Argentinos) padėtį. Kodėl pavasarį namuose dūžta langai
TVF vertinimu, Lietuvos ūkio augimas šiais metais išliks spartus ir sudarys 3,5 proc. (palyginti su balandžio mėn. prognozėmis, augimo tempai padidinti 0,3 proc. p.), tačiau kitais metais numatoma nuosaikesnė – 2,9 proc. – plėtra (0,1 proc. p. mažiau, nei prognozuota pirmoje šių metų pusėje).
Didelis Lietuvos ekonomikos atvirumas lemia tai, kad padėtis mūsų šalies ūkyje reikšmingai priklauso nuo pasaulio ekonomikos būklės. Tai reiškia, kad tarptautinėje erdvėje besikaupiančios rizikos, tikėtina, neigiamai atsilieps ir Lietuvai. Todėl itin svarbu iš anksto rengtis galimiems sukrėtimams ir kaupti finansinius rezervus, ekonomikos sulėtėjimo atveju galinčius atlikti „pagalvės“ vaidmenį. Lėčiausiai nuo krizės laikų augančiai pasaulio ekonomikai būtina skubi pagalba
Lietuvos banko vadovas yra TVF valdančiosios valdybos narys ir dalyvauja du kartus per metus organizuojamuose TVF susitikimuose. Juose pasaulio centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai aptaria ekonomikos aktualijas ir ieško jos augimo spartinimo būdų. Šio vizito metu V. Vasiliauskas dalyvaus TVF Tarptautinio pinigų ir finansų komiteto posėdžiuose bei Šiaurės ir Baltijos šalių susitikime. Taip pat numatyti dvišaliai susitikimai su Ukrainos nacionalinio banko pirmininku, TVF atstovais ir komercinių bankų atstovais. Kaip rengtis turint stačiakampio formos figūrą?
Autorius:
Vitas Vasiliauskas
Lietuvos banko valdybos pirmininkas
Ką žinome apie darbo užmokesčio nelygybę Lietuvoje?
Bendrasis kainų lygis, beveik dvejus metus nesikeitęs, sausio mėnesį staiga šovė į viršų
Lietuviškų nemineralinių produktų eksportas nesustoja augti – jau du ketvirčius iš eilės
Verslui apie apvalinimą – svarbiausia informacija apie pokyčius, kuriuos privalote žinoti
2024 m. valdžios sektoriaus deficitas tikėtina buvo mažesnis nei suplanuota biudžete
Smulkiam verslui svarbi žinia: Lietuvos bankas atskleidžia mokėjimo paslaugų įkainius
Lietuvos bankas bendrovei „Nter Asset Management“ suteikė AKISVĮ licenciją
Lietuvos banko konsultaciniai priežiūros renginiai: šių metų akcentai – tvarumas ir sukčiavimo prevencija
Emitentams, prekiaujantiems savomis akcijomis, – rekomendacijos, kaip valdyti rizikas
Įperkamo elektromobilio vertė Lietuvoje per metus padidėjo beveik 14 procentų – kone septintadaliu. Augantys atlyginimai ir mažėjančios palūkanos šiemet lėmė...
Lietuvos paštas pradeda paštomatų tinklo plėtrą Baltijos regione, siekdamas užtikrinti patogų siuntimą klientams visose trijose šalyse. Nuo rugsėjo vidurio iki...
Greta Ilekytė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Išankstiniai Valstybės Duomenų Agentūros duomenys rodo, kad per metus kainų augimas kiek paspartėjo ir siekia...
Darbuotojų įsitraukimas ir gerovė šiandien tampa vienais svarbiausių veiksnių, lemiančių organizacijų sėkmę. Kiekvieno žmogaus patiriama prasmė darbe tiesiogiai veikia jo...
Jau 5 kartą organizuotas „Spiečiaus“ verslo bendruomenės renginys „Spiečiamės“ šiemet subūrė rekordinį dalyvių skaičių. Rugsėjo 26 d. vykusiame susitikime iš...
Prasidėjus mokslo metams daugelis studentų susiduria su klausimu, kaip gyventi turint itin ribotą biudžetą ir nepritrūkti pinigų nei kasdienėms išlaidoms,...
Ruduo – dosniausias metų laikas, kuomet sodus ir daržus užpildo rudens derlius. Natūralu, kad dalis žmonių šiomis gėrybėmis nori pasidalyti...
Saugumo poreikiai nuolat auga – nebeužtenka vien tik stebėti uždarą erdvę ar fiksuoti įėjimus. Dažnas susiduria su iššūkiu: kaip suvaldyti...
Kiekvieną rugsėjį gatvėse išaugantis moksleivių skaičius atneša ir papildomų iššūkių eismo saugumui. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, penktadalis...
Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės Lietuvoje dažnai naudodavo vadinamuosius „majakus“ ar „švyturėlius“ – paskambindavo ir iškart nutraukdavo skambutį, taip perduodami...