Verslo ir vartotojų nuotaikos vasarą: Lietuvių pasitikėjimas ekonomine situacija gerokai lenkia ES vidurkius

Birželio pabaigoje paskelbti naujausi Europos Komisijos (EK) verslo ir vartotojų apklausos (angl. Business and Consumer Survey) rezultatai atskleidžia gerokai besiskiriančias nuotaikas Lietuvoje ir likusioje ES. Kol bendra ekonominė aplinka Europoje išlieka vangoka ir labiau orientuota į atsargumą, Lietuvoje fiksuojamas pozityvesnis tonas tiek vartotojų, tiek verslo lūkesčių atžvilgiu.

Reklama

„EK ataskaitos duomenimis, bendras ekonomikos nuotaikų rodiklis (ESI – Economic Sentiment Indicator) birželį ES sumažėjo iki 94 punktų, o euro zonoje – iki 94,0 (nuo 94,8 gegužę), o tai yra gerokai žemiau ilgalaikio 100 punktų vidurkio. Šis rodiklis rodo silpnėjantį tiek vartotojų, tiek pagrindinių sektorių – pramonės, paslaugų, mažmeninės prekybos – pasitikėjimą ekonomine perspektyva. Nors kritimas nėra drastiškas, jis signalizuoja, kad tiek namų ūkiai, tiek įmonės laikosi atsargesnės pozicijos vertindami artimiausio laikotarpio ekonominę raidą“, – teigia „European Merchant Bank | EMBank“ generalinis direktorius Sarp Demiray.

Banko vadovas papildo, kad vartotojų pasitikėjimo indeksas (CCI – Consumer Confidence Index) euro zonoje taip pat išliko neigiamas ir sumažėjo iki –15,3, palyginti su –15,1 gegužę. Vartotojai toliau išreiškia susirūpinimą dėl ekonominės padėties, kainų lygio ir asmeninės finansinės situacijos, kas natūraliai stabdo jų polinkį didesniems pirkiniams ar investiciniams sprendimams.

Lietuva lenkia ES vidurkį

Jei ES ir euro zonos vidurkis siekia neigiamą reikšmę arba buvo mažėjantis, tai Lietuvos rezultatai gerokai išsiskiria šiame ekonominių nuotaikų paveiksle. Dirbtinis intelektas tampa autonomiškas

„Lietuvoje situacija atrodo gerokai pozityvesnė. Ekonomikos nuotaikų rodiklis (ESI) mūsų šalyje pakilo iki maždaug 101,6 punkto, taip peržengiant 100 punktų ilgalaikį vidurkį. Tai signalizuoja apie aukštesnį nei vidutinį pasitikėjimą ekonomikos raida. Taip pat rodo, kad tiek verslo, tiek gyventojų vertinimu, artimiausia ateitis yra stabili arba gerėjanti.

Dar įdomesnė situacija stebima vartotojų pasitikėjimo rodiklyje. Lietuvoje CCI birželį siekė apie 0,0 punkto – t. y. buvo neutralus arba nežymiai teigiamas. Tai yra išskirtinis rezultatas, žvelgiant į visos Europos foną, kuriame dauguma šalių vis dar fiksuoja pesimistiškas gyventojų nuotaikas. Lietuvos gyventojai, panašu, jaučia stabilumą – tai gali būti siejama su nuosekliu ekonomikos augimu, gerėjančia darbo rinka, augančiomis realiosiomis pajamomis bei lėtesne infliacija, lyginant su ankstesniais metais“, – sako S. Demiray.

Šie duomenys leidžia daryti kelias reikšmingas išvadas. Pirma, bendra ES ekonomika vis dar kovoja su iššūkiais – geopolitiniu neapibrėžtumu, griežtesnėmis finansavimo sąlygomis ir silpna paklausa. Dėl to tiek vartotojai, tiek verslas vis dar elgiasi atsargiai. Antra, Lietuva rodo atsparumą – ekonomikos sentimentas gerėja, vartotojų pasitikėjimas stabilus, o tai gali reikšti, kad šalies vidaus rinka išlieka stipri, o gyventojų lūkesčiai – subalansuoti.

Baltijos šalyse pozityviausios nuotaikos – Lietuvoje

2025 m. birželio duomenys rodo, kad Baltijos šalių verslo ir vartotojų nuotaikos smarkiai skiriasi. Lietuva išsiskiria kaip ekonomiškai atspariausia regione, o Estijoje fiksuojamas gilus pesimizmas. Latvijos pozicija – tarp šių dviejų polių.

Palyginimui, Latvijoje ESI siekia 99,1, artėja prie neutralumo ribos, bet dar nesiekia pasitikėjimo lygio, o vartotojų pasitikėjimas tebėra neigiamas ir siekia −11,1 punkto, rodančio atsargų požiūrį į ateitį.

Tuo tarpu Estijoje situacija žymiai prastesnė – ESI sumažėjo iki 87,2, o vartotojų pasitikėjimas išlieka itin žemas ir siekia −35,6 punkto, rodančio gilų nepasitikėjimą ir verslo, ir gyventojų lygmenyje.

Anot „EMBank“ vadovo, duomenys leidžia teigti, kad Lietuva šiuo metu pirmauja pagal pasitikėjimo ekonomika lygį Baltijos regione, o Estijai tenka spręsti struktūrinius lūkesčių iššūkius, kurie gali stabdyti investicijas ir vartojimą. Latvija, nors ir lėtai, juda link stabilumo, tačiau dar neperžengė neigiamų nuotaikų slenksčio.

Nors bendras ES fonas nėra ypač optimistiškas, Lietuvos pavyzdys rodo, kad esant tikslingam fiskaliniam valdymui ir pozityviai vidaus dinamikai, galima užtikrinti gyvybingą ekonominę aplinką net ir nepalankesniame tarptautiniame kontekste. Vis dėlto išlieka klausimas, ar šis pozityvumas Lietuvoje bus tvarus, jei ES mastu vartojimas ir investicijos išliks vangūs.

Artimiausiais mėnesiais bus svarbu stebėti, ar Lietuvos pozityvumas yra laikinas svyravimas, ar struktūrinio stabilumo ženklas. O Europos mastu – ar verslo ir vartotojų nuotaikos sugebės atsigauti, kai palūkanų normos mažės, o infliacija stabilizuosis.

Didėjantis verslo ir gyventojų finansinis aktyvumas

Pozityvias ekonomines nuotaikas ir vartotojų pasitikėjimą finansine situacija indikuoja verslo bei gyventojų finansinis aktyvumas. Pastaruoju laikotarpiu Lietuvos bankas (LB) fiksuoja pasidėjusį skolinimąsi. Socialinių tinklų populiarumui mušant rekordus, jaunimo pasitikėjimas jais tik krenta

Gyventojai gerokai aktyviau skolinasi, ypač būsto segmente. Pirmąjį šių metų ketvirtį naujų būsto kreditų suteikta apie 10 proc. daugiau nei pernai. Vartojimo paskolų metinis augimas siekia daugiau nei 35  proc., o tai rodo gana stabilų gyventojų pasitikėjimą savo finansine ateitimi.

„Verslo paskolų rinka taip pat auga – smulkios ir vidutinės įmonės didina finansavimą, o paskolų portfelis plėtojasi vidutiniškai 4–6  proc. Tuo metu metinis verslo paskolų augimas perkopė 16 proc. LB duomenys rodo, kad gerokai mažiau įmonių vertina, kad galimybės gauti paskolą yra apribotos. Taip manančių įmonių skaičius nuo maždaug 50 proc. sumažėjo iki 30  proc. Tai reiškia, kad finansavimo sąlygos verslui tampa palankesnės. Taip pat pastebima tendencija, kad verslas labiausiai renkasi trumpalaikes paskolas be įkeičiamo turto, rodydamas augantį finansinio lankstumo poreikį ir drąsą investuoti. „Realco“ apie sostinės pirminę NT rinką

Itin svarbu, kad tiek gyventojų, tiek verslo paskolų kreivės kyla stabiliai, o tai atspindi sąlyginį ekonomikos tvirtumą, subalansuotą paskolų valdymą ir pasitikėjimą ateitimi. Tam įtakos turi daug kriterijų, tačiau vieni pagrindinių – ekonominės prognozės, nuosekliai augantys atlyginimai bei mažėjančios bazinės palūkanų normos. Visgi tam, kad ekonomika funkcionuotų, reikia, kad pinigai cirkuliuotų, todėl gerėjančios galimybės pasiskolinti yra vienas iš žingsnių į nuoseklų augimą“, – tvirtina  S. Demiray.

Atsargiai pozityvios prognozės

Lietuvos banko, Europos Komisijos ir Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, 2025 m. šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti apie 2,8  proc., o 2026 m. paspartėti iki 3,1 proc.. Pagrindiniais augimo veiksniais išlieka gyventojų vartojimas ir investicijos, kurias skatina tiek augančios pajamos, tiek ES fondų lėšos. Blogėjančios nuotaikos tarptautinėje arenoje Lietuvos kol kas nepaveikė

Pasak „European Merchant Bank“ atstovo, infliacija, nors ir lėtėjanti, išlieka palyginti aukšta – prognozuojama apie 3,1–3,3  proc., tačiau 2026 m. tikimasi jos sugrįžimo į tikslinį intervalą. Darbo rinka rodo tolesnį stiprėjimą – nedarbas mažėja ir metų pabaigoje turėtų siekti apie 6,8 proc., o vėliau – dar mažėti. Nors gyventojų skaičius nedidėja, darbo paklausa išlieka aukšta.

Prognozėse taip pat išskiriamos rizikos kaip geopolitinis neapibrėžtumas, galimi išoriniai sukrėtimai (pvz., energijos kainų svyravimai ar prekybos įtampos) bei vidaus fiskaliniai iššūkiai. Vis dėlto bendras ekonomikos paveikslas rodo, kad Lietuva išlaiko augimo kryptį, o gyventojų bei verslo lūkesčiai išlieka palankūs. Infliacija Europoje krenta greičiau nei prognozuota