Žaidimų kūrėjo profesija: jauniems žmonėms patraukli, bet dar neatrasta karjeros kryptis

Net du iš trijų jaunesnio amžiaus šalies gyventojų mano, kad žaidimų kūrimas gali būti įdomus ir perspektyvus užsiėmimas, rodo vaizdo žaidimų kūrimo studijos „Estoty Vilnius“ užsakymu atlikta apklausa. Ji taip pat parodė, kad daugelis jaunų žmonių norėtų išbandyti save kuriant žaidimus, tačiau dažniausiai net nežino, kad Lietuvoje galima ir pasirinkti su šia sritimi susijusias studijas, ir dalyvauti edukaciniuose projektuose.

Reklama

„Estoty Vilnius“ vykdomojo direktoriaus Arnoldo Žvinio teigimu, informacijos kiekis atspindi sektoriaus dydį, o jos trūkumas yra natūralus reiškinys.

„Žaidimų industrija Lietuvoje, nors ir auga, dar nėra tokia didelė – 2024 m. jos BVP siekė 274 mln. eurų (0,35 proc. Lietuvos BVP). Stiprėjant sektoriui, daugėja ir komunikacijos – svarbu, kad apie industriją kalbėtų patys jos dalyviai, pasirinkdami tinkamus kanalus ir tikslinę auditoriją. Tokiu būdu net ir turint ribotus išteklius galima pasiekti studentus“, – sako jis.

„Estoty Vilnius“ užsakymu bendrovė „Norstat“ atliko apklausą, kad geriau suprastų, kaip Lietuvos jaunuoliai vertina profesines galimybes žaidimų kūrimo srityje ir kiek jie žino apie tai.

2025 m. spalį surinkti duomenys atskleidė, kad net 64 proc. 17–35 metų respondentų žaidimų kūrimą vertina kaip perspektyvią karjeros kryptį, tačiau 71 proc. nurodė, kad Lietuvoje bei čia įsikūrusiose švietimo ir mokslo įstaigose trūksta informacijos apie šią sritį. Be to, didelė dalis jaunų žmonių (42 proc.) nežino, kad Lietuvoje apskritai galima rinktis žaidimų kūrimo srities studijas.

Sektoriaus adaptacija prie pasikeitusių sąlygų

A. Žvinys pabrėžia, kad pagrindinis talentų augimą stabdyti galintis veiksnys – ne informacijos trūkumas, o pačios industrijos stagnacija. Pastaraisiais metais sektorius rodo tam tikrą nuosmukį ne tik apimties, bet ir darbuotojų skaičiaus atžvilgiu. Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos (LŽKA) duomenimis, per piką – 2023 m. – industrijoje dirbo beveik 2,5 tūkst. žmonių, panašus skaičius fiksuotas ir 2022 m. Tačiau per praėjusius metus darbuotojų sumažėjo iki 2 172, o šių metų spalį – iki 1 953.

„Per pandemiją sektorius sparčiai augo, o 2023 m. pabaigoje–2024 m. pradžioje patyrė pasaulinį kritimą. Gyvenimui sugrįžus į įprastas vėžes, sutrumpėjo žaidimams skiriamas laikas, sumažėjo investicijos ir šios srities specialistų poreikis. „Statista“ duomenimis, 2023–2024 m. buvo atleista daugiau nei 25 tūkst. žaidimų kūrėjų visame pasaulyje. O Lietuvoje darbuotojų skaičius sumažėjo apie 10 proc. per metus, tad, palyginti su Vakarų rinkomis, nuotaikos nėra pesimistinės – sėkmingos vietinės studijos išgyvena iš savo produktų ir žaidimų, o ir pats kritimas vyksta lėčiau“, – aiškina LŽKA projektų vadovas Ričardas Jaščemskas.

Reklama

Anot A. Žvinio, jei žaidimų sektorius Lietuvoje augtų sparčiau, atsirastų daugiau galimybių jauniesiems kūrėjams. „Be to, daugelis jaunuolių vis dar nesupranta, kad žaidimus galima kurti ir patiems, kad tai viena iš startuolių rūšių, o daugelis kuria produktus be finansavimo“, – priduria jis. Sėkmingos ilgalaikės vizijos paslaptis

R. Jaščemskas pabrėžia, kad būtent ši tendencija jau stebima ir Lietuvoje: „Auga studijų, įmonių ir solo kūrėjų skaičius. Pavyzdžiui, 2024 m. rudenį startavusio „GameTech“ akceleratoriaus trijuose cikluose dalyvavo 33 studijos, dauguma – naujai įkurtos. Tai didina sektoriaus įvairovę ir rodo, kad industrija prisitaiko: žmonės planuoja karjerą, ieško savarankiškų kūrybinių galimybių, kai kurios įmonės auga, atsiranda naujų iniciatyvų. Dabartinė situacija, nors ir susijusi su darbuotojų mažėjimu, iš esmės yra pozityvus signalas“, – sako jis.

Kaip pasimatuoti žaidimų kūrėjo kėdę?

39 proc. respondentų nurodė, kad pasinaudotų galimybe nemokamai išmokti kurti žaidimus, o dar 44 proc. svarstytų tokį variantą. Tai reiškia, kad bent 8 iš 10 jaunuolių norėtų išbandyti save šioje srityje, jei tik atsirastų galimybė tai padaryti nemokamai. Kokių darbuotojų šiandien trūksta labiausiai?

Viena tokių galimybių – nuo 2023 m. vykstantis socialinis edukacinis projektas „Estoty School“, kviečiantis studentus, studijuojančius programavimo arba dizaino srityse, ir kitus norinčius susipažinti su žaidimų kūrimo sritimi, pasisemti žinių ir praktikuotis.

„Mūsų darbuotojai, profesionalai praktikai, per užsiėmimus ne tik supažindina su procesu, bet ir leidžia išbandyti savo jėgas kuriant žaidimus. Tai puiki galimybė norintiems išbandyti save šioje srityje, pamatyti, kaip atrodo darbas žaidimų studijoje iš arti, ir įgyti pakankamai žinių, kad būtų galima savarankiškai sukurti pirmą savo žaidimą. Grupės formuojamos iš 15–20 dalyvių – toks skaičius užtikrina, kad kiekvienas atėjęs gautų pakankamai dėmesio. Projekte jau dalyvavo apie 150 žmonių“, – pasakoja „Estoty Vilnius“ vykdomasis direktoriaus.

Žaidimai lenkia muzikos ir filmų sektorius

Tyrimas rodo, kad jaunimas žaidimų kūrimą labiausiai mato kaip perspektyvią kryptį dėl srities populiarumo (14 proc.) ir didėjančios paklausos (10 proc), tačiau dalis vis dar skeptiški – sako, kad rinka per maža (8 proc.), o konkurencija didelė (3 proc.). A. Žvinys pabrėžia, kad rinka tikrai nėra maža, nes ji apima visą pasaulį.

„Žaidimų industrija pagal sukuriamą vertę ir apyvartą yra didesnė nei muzikos ir filmų sektoriai kartu sudėjus. Sutinku, kad konkurencija yra didelė, todėl su mažais ištekliais reikia labai tiksliai žinoti, ką kuri ir kaip tai pristatyti rinkai. Kaip ir su kiekvienu startuoliu ar produktu, svarbu orientuotis ne į tai, kas tau patinka, o į tai, kiek vartotojų bus pasirengę tam skirti savo laiką bei pinigus“, – teigia jis.

Pasak A. Žvinio, šiuo metu žaidimų industrija konkuruoja ne tik su kitais žaidimais, bet ir su visomis kitomis medijomis ir kanalais: „TikTok“, „Instagram“, „Reels“ ir kt., kurios atima vartotojų dėmesį ir laiką. „Estoty“ pajamos per metus išaugo trečdaliu

LŽKA projektų vadovas pastebi, kad, nors rinka pastaruoju metu patyrė svyravimų, dabar matoma vis daugiau stabilizacijos ženklų. „Bendradarbiaujame su universitetais, kolegijomis ir kviečiame studentus įsitraukti į sektorių. Akademinėje pusėje susidomėjimas akivaizdžiai auga – kai kurios studijų programos pasiekia rekordinius stojančiųjų skaičius, o tai rodo ir didėjantį industrijos žinomumą. Tikimės, kad netolimoje ateityje atsiras dar daugiau galimybių naujiems talentams įsitvirtinti, nes tai – perspektyvi ir nuolat besivystanti sritis“, – sako R. Jaščemskas.

Šalies gyventojų apklausą bendrovės „Estoty Vilnius“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. 2025 m. spalio mėnesį visoje šalyje apklausta 500 respondentų nuo 17 iki 35 metų.

Geriausiu žaidimu mobiliajam įrenginiui „LT Game Awards 2024“ išrinktas „West Escape“