Ekonomika
Europa ruošiasi „China Shock 2.0“: pigių Kinijos prekių banga kelia grėsmę Europos gamintojams
Europos Sąjunga vis rimčiau kalba apie vadinamąjį „China Shock 2.0“ – sparčiai augantį pigių Kinijos pramonės prekių srautą, kuris didina spaudimą Europos gamintojams.
Reklama
Reuters duomenimis, ES prekių prekybos deficitas su Kinija 2025 metais viršijo 370 mlrd. eurų, o 2026 metais gali perkopti 400 mlrd. eurų.
Tai reiškia, kad Europa iš Kinijos importuoja gerokai daugiau prekių nei pati ten eksportuoja.
Didžiausia problema – dalis Europos pramonės teigia nebegalinti konkuruoti su pigesne Kinijos produkcija.
Kodėl kalbama apie „China Shock 2.0“?
Pirmasis „China Shock“ terminas buvo naudojamas apibūdinti laikotarpiui, kai Kinijos įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją smarkiai padidino pigių kiniškų prekių eksportą į Vakarų rinkas.
Dabar situacija kartojasi nauju mastu.
Kinija turi didžiulius gamybinius pajėgumus elektromobilių, baterijų, saulės modulių, chemijos, metalo, plastiko ir mašinų gamybos sektoriuose.
Kai vidaus paklausa Kinijoje auga lėčiau, gamintojai dar aktyviau ieško eksporto rinkų.
Europa tampa viena pagrindinių krypčių.
ES svarsto daugiau apsaugos priemonių
Europos Komisija intensyvina antidempingo ir antisubsidijų tyrimus.
Didžioji dalis šiuo metu vykdomų tyrimų susiję būtent su Kinija.
Svarstomi įvairūs instrumentai:
- papildomi muitai;
- importo kvotos;
- apsaugos priemonės konkretiems sektoriams;
- tiekimo grandinių diversifikavimas;
- parama Europos gamintojams.
Tarp sektorių, kurie gali sulaukti daugiau dėmesio, minimos cheminės medžiagos, plastikai, mašinos, žemės ūkio ir maisto produktai bei galbūt farmacija.
Europa nenori visiško prekybos karo
ES šalys nėra vieningos.
Viena vertus, pigios Kinijos prekės mažina kainas vartotojams ir verslams.
Kita vertus, jeigu vietos gamintojai negali konkuruoti, Europa praranda gamyklas, darbo vietas ir technologinius pajėgumus.
Todėl ES bando derinti dvi kryptis – derėtis su Pekinu, bet kartu išlaikyti galimybę greitai taikyti prekybos apsaugos priemones.
Ką tai reiškia Lietuvos verslui?
Lietuvos įmonėms situacija dvejopa.
Importuotojams pigios Kinijos prekės gali būti gera žinia.
Tai gali mažinti savikainą ir leisti pasiūlyti konkurencingesnes kainas.
Tačiau Lietuvos gamintojams, konkuruojantiems su Kinijos produkcija, spaudimas gali augti.
Ypač tai aktualu:
- metalo gaminiams;
- plastikams;
- elektronikos komponentams;
- baldų ir interjero prekėms;
- chemijos produktams;
- įvairiai pramoninei įrangai.
Gali atsirasti ir naujų galimybių
Jeigu ES pradės aktyviau riboti Kinijos importą, Europos tiekėjai gali gauti daugiau užsakymų.
Tai gali būti galimybė Lietuvos gamintojams, kurie gali pasiūlyti europinę kilmę, greitesnį pristatymą ir mažesnę tiekimo riziką.
Ypač svarbus gali tapti „nearshoring“ – gamybos ir tiekimo perkėlimas arčiau galutinės rinkos.
Lietuva šiuo atveju turi pranašumą būdama ES bendrosios rinkos dalimi.
Ką stebėti 2027 metais?
Jeigu ES prekybos politika Kinijos atžvilgiu griežtės, tai gali būti vienas svarbiausių pokyčių Europos verslui.
Įmonėms verta sekti ne tik muitus, bet ir naujas tiekimo grandinių taisykles, kilmės reikalavimus bei subsidijų tyrimus.
„China Shock 2.0“ gali tapti ne vien politiniu terminu, o realiu Europos pramonės pertvarkos veiksniu.
Reklama
