Paskelbta
23 val prieš-
Vanduo atrodo paprastas. Atsuki čiaupą, prisipili stiklinę, geri. Tačiau kuo daugiau apie jį galvojama, tuo daugiau klausimų kyla. Kvapas. Skonis. Kalkės ant arbatinuko dugno. Kartais – keistas drumstumas po stipresnio lietaus.
Būtent čia ir prasideda tema, kuri dažnai atidedama „vėliau“ – vandens filtravimas namuose. Ne laboratoriniame lygyje, ne idealiai, o tiesiog tinkamai. Taip, kad būtų ramiau.
Retas tai daro iš smalsumo. Dažniau – iš nuovargio. Nuo plastikinių butelių. Nuo kalkių, kurios gadina buitinę techniką. Nuo jausmo, kad vanduo „ne toks“.
Vandens filtravimas pačiam dažniausiai prasideda ne nuo noro viską pakeisti, o nuo noro suprasti, kas iš tikrųjų teka iš čiaupo.
Ir kartais atsakymas būna paprastas. Kartais – ne visai.
Miesto vandentiekis, šulinys, gręžinys – skamba panašiai, bet realybėje skiriasi stipriai. Miesto vanduo dažniausiai būna dezinfekuotas, su chloru ar jo junginiais. Šulinio vanduo gali turėti geležies, mangano, organinių medžiagų. Gręžinio vanduo – kietas, „sunkus“, su daug mineralų.
Todėl patarimai, kaip tinkamai filtruoti vandenį pačiam, visada prasideda nuo vieno dalyko: supratimo, ką išvis reikia filtruoti.
Be šito visi filtrai tampa loterija.
Kaip sutaisyti varvantį čiaupą?
Skamba sausai. Tačiau vandens tyrimas dažnai sutaupo pinigų ir nervų. Net paprastas bazinis tyrimas parodo, ar problema – chloras, ar geležis, ar kalkės.
Kai kurie filtrai puikiai pašalina kvapą, bet nieko nedaro su kietumu. Kiti – atvirkščiai.
Filtruoti viską iš karto dažniausiai reiškia filtruoti neefektyviai.
Smėlis, rūdys, smulkios dalelės. Tai dalykai, kuriuos galima pamatyti akimi. Mechaniniai filtrai būtent tam ir skirti.
Jie nestebuklingi. Jie nekeičia skonio drastiškai. Tačiau saugo vamzdžius, maišytuvus, kitus filtrus.
Dažnai pamirštami, bet be jų visa sistema greitai užsikemša. Tinkamai filtruoti vandenį pačiam be mechaninio etapo – trumparegiška.
Chloras turi kvapą. Kartais labai aiškų. Aktyvuotos anglies filtrai su tuo tvarkosi geriausiai.
Vanduo po tokio filtravimo tampa „minkštesnis“ pojūčiu. Arbata keičia skonį. Kava – taip pat.
Tačiau anglis nėra universali. Ji nesprendžia bakterijų, nepašalina kalkių, nesusitvarko su dideliais mineralų kiekiais.
Ir ji pavargsta. Filtrą reikia keisti, net jei vanduo vis dar atrodo skaidrus.
Beveik kas antras vilnietis geria vandentiekio vandenį
Kalkės nekenkia iš karto. Jos kaupiasi. Lėtai, bet užtikrintai.
Virduliai, skalbyklės, indaplovės tai jaučia pirmos. Žmogus – vėliau.
Minkštinimo filtrai veikia kitaip nei anglis. Jie keičia jonų sudėtį, o ne „išvalo“ vandenį. Tai subtilus procesas, turintis ir pliusų, ir minusų.
Kai kam minkštas vanduo atrodo „negyvas“. Tai skonio reikalas. Ir dar viena priežastis, kodėl nėra vieno atsakymo.
Atvirkštinio osmoso filtrai pašalina labai daug. Kartais – per daug. Vanduo tampa itin švarus, beveik be mineralų.
Vieniems tai idealu. Kitiems – ne.
Tokios sistemos reikalauja vietos, priežiūros, papildomų kasetų. Ir ne visi namai joms pritaikyti.
Tinkamai filtruoti vandenį pačiam su osmosu reiškia susitaikyti su tuo, kad tai ne „įsuki ir pamiršti“ sprendimas.
Patogumas dažnai nulemia pasirinkimą. Ant čiaupo montuojami filtrai lengvai uždedami, lengvai nuimami. Jie skirti kasdieniam naudojimui, ne visam namui.
Po kriaukle montuojamos sistemos – diskretiškesnės, talpesnės, dažnai efektyvesnės. Bet ir brangesnės.
Abu variantai turi vietą. Klausimas – ko tikimasi iš vandens.
Filtras nėra amžinas. Net jei vanduo atrodo geras, viduje gali vykti visai kiti procesai.
Keitimo intervalai nurodomi ne šiaip sau. Perlaikytas filtras gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Tinkamai filtruoti vandenį pačiam reiškia ne tik pasirinkti filtrą, bet ir prisiminti apie jį vėliau.
Kai kuriais atvejais vanduo yra pakankamai geras be papildomo filtravimo. Kai kuriais – filtravimas būtinas.
Sprendimas retai būna absoliutus. Dažniau – kompromisas tarp skonio, kainos, priežiūros ir ramybės jausmo.
Ir kartais užtenka paprasto sprendimo, kad vanduo vėl taptų tuo, kuo ir turėtų būti – nepastebimu kasdienybės elementu.


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Vilniaus rytas, apie pusę aštuonių. Prie sankryžos trumpam sustoja tamsiai pilkas „Toyota Prius“, vairuotojas akies krašteliu žvilgteli į telefoną. Dar...
Mieste, kuriame automobiliai stovi daugiau nei juda, CityBee atsirado tarsi šiek tiek netvarkinga, bet laiku pasirodžiusi idėja. Ne revoliucija su...
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje atsinaujinančios energetikos plėtra įgavo reikšmingą pagreitį: sparčiai daugėjo saulės ir vėjo elektrinių, augo jų įrengtoji...
Lietuvos geležinkeliai šiandien retai suvokiami kaip viena monolitinė įmonė. Dažniau – kaip platus tinklas, kuriame telpa ir infrastruktūra, ir kroviniai,...
Jeigu Lietuvoje paklaustumėte atsitiktinio žmogaus gatvėje, kuri transporto įmonė jam pirmiausia šauna į galvą, atsakymas dažniausiai būtų tas pats. Girteka....
Matematikos egzaminas retai kelia abejingumą. Vieniems tai aiški struktūra ir taisyklės, kitiems – įtampa, formulės, kurios išgaruoja netikėčiausiu momentu. Dažniausiai...
Kompiuteris dažnai laikomas savaime veikiančiu daiktu. Kol įsijungia – vadinasi, viskas gerai. Tačiau laikui bėgant net ir tvarkingas įrenginys pradeda...
Vanduo atrodo paprastas. Atsuki čiaupą, prisipili stiklinę, geri. Tačiau kuo daugiau apie jį galvojama, tuo daugiau klausimų kyla. Kvapas. Skonis....
Momentinis fotoaparatas šiandien gyvena keistame laike. Viena vertus – skaitmeninė fotografija, telefonai, filtrai, neribota atmintis. Kita vertus – popierinė nuotrauka,...
Energijos efektyvumo klasės dažnai pastebimos tik tada, kai reikia pirkti naują buitinį prietaisą. Ant šaldytuvo, skalbyklės ar televizoriaus – spalvota...