Nauja 15 mln. Eur parama kaupikliams: investuokite dabar, atsipirkimas vos per kelerius metus

Nuo vadinamojo BRELL žiedo atsijungusi Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis simboliškai įžengė į naują energetinės nepriklausomybės erą. Tačiau ties tuo sėkmės istorijos kūrimas nesibaigia, o prie tolimesnės energetinės laisvės prisidėti gali daugelis gyventojų. Vienas sprendimų – savo namuose įsirengti energijos kaupiklius (baterijas). Lietuviai jau pradėjo atrasti šių ilgą laiką įvairiais mitais apaugusių įrenginių naudą, kurių svarba po atsijungimo nuo BRELL tik dar labiau išaugo. Ypač dabar tinkamas metas pagalvoti apie kaupiklį, kadangi valstybė kovą ketina paskelbti antrąjį paramos etapą šiemet, kurio metu bus galima teikti mokėjimo prašymą jau patirtoms išlaidoms kompensuoti. Bendra dotacijų suma – net 15 mln. Eur.

Reklama

Lietuviai atranda kaupiklių naudą

Prieš keliolika metų lietuviai dar atsargiai žvelgė į saulės elektrines, mat jos buvo pakankamai brangios, o dėl jų naudos kilo daugiau klausimų nei atsakymų. Tačiau greitai mitai dėl saulės jėgainių efektyvumo išsisklaidė, kai pirmieji jų savininkai ėmė garsiai kalbėti apie šių įrenginių privalumus. Netrukus saulės elektrinių populiarumas šovė į aukštumas.

Tą taikliausiai įrodo skaičiai. Remiantis Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, vien per 2024 m. saulės elektrinės Lietuvoje pagamino 2,2 karto daugiau elektros energijos (1,39 TWh) nei per 2023 m. (0,63 TWh) bei 5,1 karto daugiau nei per 2022 m. (0,27 TWh). Palyginimui, 2021 m. saulės energija sudarė 0,16 TWh, 2020-aisiais – 0,11 TWh.

Kaip teigia žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ Privačių klientų segmento vadovas Augustas Junevičius, panaši istorija kartojasi ir kalbant apie energijos kaupiklius. Jų potencialą lietuviai dar tik pradeda atrasti, o spartesnę plėtrą ilgą laiką stabdė informacijos stoka bei ganėtinai aukšta šių įrenginių kaina.

„Kaupiklių rinka Lietuvoje žengia dar tik pirmuosius žingsnius. Kurį laiką lietuviai į juos žiūrėjo pakankamai skeptiškai, kadangi tai buvo mažai kam išbandyta technologija, o jos kaina – santykinai didelė. Vidutiniam namų ūkiui tinkamas kaupiklis kainuoja apie 8–9 tūkstančius eurų, tad daugelį tokia suma tiesiog atbaido nuo pirkimo.

Visgi situacija pastaraisiais metais sparčiai keičiasi, kadangi atsiranda vis daugiau sėkmingų panaudojimo pavyzdžių, o ir pati valstybė ėmė skatinti jų įsigijimą. Štai sausį vyko pirmasis šiemet paramos kaupikliams įsirengti etapas, o numatyta suma 3 mln. Eur – gyventojams buvo paskirstyta vos per mėnesį. Tai indikuoja, kad lietuviai atranda kaupiklių naudą“, – sako A. Junevičius.

Kaip konkretų pavyzdį ekspertas pateikia situacijas, kuomet Energijos skirstymo operatorius (ESO) gyventojams ne visuomet išduoda sąlygas dėl norimos galios atidavimo į tinklą dėl apkrovos ar kitų reikalavimų, tačiau šią problemą galima spręsti būtent įsirengiant bateriją.

„Tokiu atveju galima statyti didesnės galios elektrinę ir perteklinę energiją kaupti baterijoje, o ne tiekti į tinklą. Tai leidžia efektyviau išnaudoti saulės elektrinės generaciją bei sumažinti tinklo apribojimų poveikį“, – paaiškina jis.

Reklama

Namų darbus galima atlikti jau dabar

Energetikos eksperto teigimu, vos tik paskelbus apie pirmąjį šiais metais paramos etapą tautiečiai aktyviai ėmė domėtis tiek pačiais kaupikliais, tiek jų įsirengimo galimybėmis. Tiesa, paramos paskirstymo sąlygos tąkart buvo paskelbtos ganėtinai vėlai, o tai įnešė ir tam tikrų neaiškumų.

„Sulaukėme išties nemažai klientų užklausų, kurie domėjosi tiek dėl galimo gauti maksimalaus paramos dydžio, tiek dėl reikalavimų patiems kaupikliams ir kitai įrangai. Gyventojams buvo neaišku, ar norint gauti paramą būtina būti gaminančiu vartotoju, kokios talpos kaupiklį galima įsirengti, ar galiotų parama keičiant įtampos keitiklį iš standartinio į hibridinį ir t. t. Klausimų buvo pačių įvairiausių ir džiaugiamės galėję į juos atsakyti. Visgi dabar, prieš naują paramos etapą kovo mėnesį, šių klausimų, tikėtina, bus gerokai mažiau, kadangi visos sąlygos jau yra paskelbtos iš anksto“, – teigia A. Junevičius.

Jis pažymi, kad parama bus skiriama kaupiklio talpai iki 15 kWh. Dotacija sieks apie 380 Eur už 1 kWh ličio geležies fosfato, 314 Eur už 1 kWh ličio jonų kaupimo įrenginio talpą, bet paramos dydis negali viršyti 90 proc. viso kaupiklio ir įrengimo projekto vertės. Gyventojas gali įsirengti ir didesnės nei 15 kWh talpos, bet mažesnės kaip 100 kW galios bateriją, tačiau kompensuojama bus tik kaupiklio talpa iki 15 kWh.

„Nors parama turėtų startuoti kovo pabaigoje, gyventojai elektros kaupiklius gali įsirengti jau dabar ir tik vėliau pateikti paraišką dotacijai. Svarbu, kad išlaidos būsimame kvietime būtų nuo š. m. sausio 7 dienos.

Viena itin svarbi sąlyga, kad kaupikliams paramą galės gauti tik gaminantys vartotojai, t. y. turintys nuosavas saulės elektrines. Tiesa, dar vasario pabaigoje turėtų startuoti naujas valstybės 50 mln. Eur vertės kvietimas saulės jėgainėms įsirengti, tad dabar itin palankus metas gauti ženklią dotaciją ir pasirūpinti abiem įrenginiais iš karto“, – pažymi A. Junevičius.

Galimybė gauti papildomų pajamų

„Enefit“ atstovo teigimu, prieš įsirengiant energijos kaupiklį savo namuose svarbu įsivertinti tiek savo elektros suvartojimo poreikius, tiek galimybes. Įprastai vidutiniam namų ūkiui, anot energetikos eksperto, pakanka 10–15 kWh talpos kaupiklio.

„Svarbu suprasti, kad tai yra ilgaamžis įrenginys, todėl derėtų rinktis patikimų gamintojų produktus. Pavyzdžiui, „SolaX“ prekių ženklo baterijoms suteikiama net 10 metų garantija, tad gamintojas ilgam užtikrina jų kokybę. Be to, itin svarbus kriterijus yra ir jų našumas. Šiuo atveju pastarieji kaupikliai palaiko greitąjį 45 A įkrovimą ir sukurti atlaikyti net 6 000 įkrovimo ciklų, todėl klientai gali būti ramūs, kad vos po kelerių metų įrenginys nepraras savo efektyvumo“, – pasakoja A. Junevičius.

Pašnekovo skaičiavimais, priklausomai nuo pagaminamos ir suvartojamos energijos kiekio, elektros kaupiklis, pasinaudojus valstybės parama, gali atsipirkti per 2-3 metus. Be paramos šis terminas gali išsitęsti net iki keliolikos metų.

„Tačiau kaupiklių savininkams atsiperkamumo terminas gali sutrumpėti dar labiau, kadangi atsijungus nuo BRELL energetinio žiedo kaupiklius turintys gyventojai bei juridiniai asmenys galės dalyvauti balansavimo rinkoje. Tai galima padaryti bendradarbiaujant su paklausos telkėjais – įmonėmis, apjungiančiomis didesnes grupes vartotojų, naudojantis tarpininkų turimais vartojimo pajėgumais“, – atskleidžia bendrovės atstovas.