Naujas tyrimas: Lietuva tarp kibernetinio saugumo lyderių

Kibernetinio saugumo sprendimų kompanija „Surfshark“, išleido šeštą metinį skaitmeninio gyvenimo kokybės indeksą (angl. Digital Quality of Life Index), kuriuo siekiama paskatinti diskusiją, kur pasaulio valstybės gali tobulėti skaitmeninėje erdvėje. Indekso viršuje rikiuojasi Vokietija, o Lietuva užėmė 15-ą vietą iš 121 vertintų valstybių, užnugaryje palikdama gerokai didesnes pasaulio valstybes – Belgiją, Norvegiją, Izraelį, Lenkiją, Pietų Korėją ar net JAV.

Reklama

„Skaitmeninio gyvenimo kokybės indeksas kasmet sulaukia didelio pasaulio žiniasklaidos ir technologijų ekspertų dėmesio. Nauji rezultatai kelia diskusijas bei skatina mūsų valstybę nesustoti tobulėti skaitmeninėje erdvėje, ypač kai kibernetinio saugumo srityje užimame itin aukštą vietą“, – teigė „Surfshark“ IT saugumo vadovas, Tomas Stamulis.

Siekiant nustatyti skaitmeninio gyvenimo kokybės indeksą atsižvelgiama į penkias pagrindines kategorijas: interneto įperkamumą, interneto kokybę, e. infrastruktūrą, kibernetinį saugumą ir e. valdžios paslaugas.

Lietuva tarp kibernetinio saugumo lyderių

Iš penkių indeksą sudarančių kategorijų Lietuva geriausiai pasirodė kibernetinio saugumo srityje. Šioje kategorijoje buvo vertinama šalies duomenų apsaugos įstatymų pažanga ir atsparumas kibernetinėms grėsmėms.

„Lietuva jau trečius metus iš eilės užėmė antrą vietą kibernetinio saugumo kategorijoje ir šiais metais nusileido tik Belgijai. Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia 118 valstybių, ir yra toje pačioje vietoje su Estija. Toks šalies reitingas suteikia valstybei prestižą, padeda pritraukti investicijas ir stiprina pasitikėjimą tiek vietos, tiek tarptautiniu lygiu. Tai reiškia, kad valstybė turi stiprią infrastruktūrą, didina kibernetinio saugumo brandą, stengiantis užtikrinti duomenų apsaugą tiek piliečiams, tiek įmonėms“, – komentavo T. Stamulis. Jo teigimu, ši kategorija yra viena iš sričių, kurioje Lietuva turi itin didelį potencialą.

Indekse Lietuva lenkia Latviją, bet atsilieka nuo Estijos

Šiais metais Lietuva bendroje indekso lentelėje neteko dviejų pozicijų, tačiau aplenkė Latviją (28 vieta) ir tik keliomis vietomis atsiliko nuo Estijos (10 vieta). Pastaroji buvo 7-oje vietoje ir šiais metais krito per tris pozicijas žemyn. Lyginant praeitų ir šių metų rezultatus, Latvija yra vienintelė Baltijos regiono valstybė, kuri išlaikė savo ankstesnę poziciją.

Lietuva ypač pasistūmėjo e. valdžios kategorijoje, kurioje kilo keturiomis pozicijomis ir užėmė 26 vietą, žemiau lentelėje palikdama valstybės kaip Lenkiją, Maltą, Latviją ar net Italiją.

„Nuolat investuojame į viešųjų skaitmeninių paslaugų plėtrą, todėl jų kokybė ir prieinamumas sparčiai gerėja. Šiuo metu mūsų šalies skaitmeninės valdžios paslaugomis naudojasi apie 72% gyventojų, o 26 vieta tarp 121 šalies rodo, kad einame teisingu keliu. Toliau sieksime didinti skaidrumą, modernizuoti sistemą ir užtikrinti, kad kiekvienas gyventojas bei verslas galėtų patogiai naudotis inovatyviais sprendimais“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

Jis pridūrė, kad Lietuva išlieka tarp stipriausių skaitmeninės plėtros lyderių, nepaisant didelės konkurencijos tarptautinėje arenoje.

Palyginti su kitomis šalimis, internetas Lietuvoje yra lengvai įperkamas

Žvelgiant į kitas indekse vertintas kategorijas, Lietuva pakilo dar dviejose iš penkių. Šalis sėkmingai tobulėja interneto įperkamumo bei kokybės srityje. Tyrimas parodė, kad Lietuviai turi dirbti 1 val. 15 min. per mėnesį, kad galėtų įsigyti namų internetą mėnesiui ir tik 31 minutę 11 sekundžių per mėnesį, kad galėtų turėti mobilųjį internetą. Tai 2 kartus daugiau nei Angoloje, kurioje mobilusis internetas yra įperkamiausias pasaulyje, tačiau beveik dvigubai mažiau nei mūsų kaimyninėje Latvijoje. Latvijos gyventojas vidutiniškai turi dirbti beveik valandą, t.y., 55 min., kad galėtų apmokėti mobiliojo interneto mėnesinę sąskaitą.

Metodologija:

2024 m. skaitmeninio gyvenimo kokybės indekse (angl. Digital Quality of Life Index) 121 šalis vertinama pagal penkias kategorijas, kurias sudaro 14 rodiklių. Tyrimas grindžiamas Jungtinių Tautų, Pasaulio banko ir kitų atvirų šaltinių duomenimis. Pilną Lietuvos profilį 2024 m. DQL indekse ir interaktyvią šalių palyginimo priemonę galima rasti čia: https://surfshark.com/research/dql/country/LT