Paskelbta
9 mėnesiai prieš-
Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius sparčiai stiprina savo pozicijas ir tampa vienu iš svarbiausių šalies ekonomikos variklių. Naujausias tyrimas, kurį inicijavo skaitmeninių technologijų asociacija „INFOBALT“ kartu su programinės įrangos kūrėjais „Gurtam“, „Investuok Lietuvoje“ ir Inovacijų agentūra, rodo, kad per pastaruosius šešerius metus sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė padidėjo pustrečio karto, o paslaugų eksportas išaugo beveik penkis kartus.
Tyrimas, kuriam duomenys buvo surinkti 2025 m. II ketvirtį bendradarbiaujant su Valstybės duomenų agentūra bei remiantis Lietuvos banko, „Sodros“, Registrų centro ir VMI informacija, rodo, kad 2024 m. IRT sektoriaus indėlis į šalies BVP pasiekė 5,4 % – tai dvigubai daugiau nei prieš dešimtmetį. Šis augimas išsiskiria visos ekonomikos kontekste, aplenkdamas tradicines pramonės šakas ir rodydamas kryptingą judėjimą link inovacijomis grįstos ekonomikos.
„Šis tyrimas turi ypač didelę reikšmę – jis ne tik leidžia įvertinti dabartinę IRT sektoriaus būklę, bet ir padeda nustatyti strategines kryptis ateičiai. Supratimas, kokie veiksniai lemia sėkmę ir kokie iššūkiai laukia, yra būtinas norint išlaikyti Lietuvos konkurencingumą pasaulinėje technologijų arenoje ir efektyviai formuoti valstybės politiką“, – sako INFOBALT vadovas Simonas Černiauskas.
Rekordiniai pasiekimai ir kokybinis šuolis
Per pastaruosius šešerius metus Lietuvos IRT sektorius pademonstravo tiek kiekybinį, tiek kokybinį proveržį. Sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 1,52 mlrd. iki 3,79 mlrd. eurų.
Dar didesnis augimas fiksuotas eksporte: per šį laikotarpį jis padidėjo beveik penkis kartus – nuo 566 mln. iki 2,56 mlrd. eurų. 2024 m. net 67,6 % visos sektoriaus pridėtinės vertės buvo realizuota tarptautinėse rinkose, tokiose kaip JAV, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Vokietija.
Spartų augimą lydėjo ir darbo rinkos pokyčiai. Sektoriaus darbuotojų skaičius išaugo daugiau nei 50 %, daugiausia dėl programinės įrangos subsektoriaus plėtros. Taip pat augo darbo našumas – pridėtinė vertė vienam darbuotojui kilo sparčiau nei užimtumas, o tai rodo kokybinį šuolį.
Kartu sparčiai augo ir atlyginimai. Vidutinis darbo užmokestis IRT sektoriuje didėjo 2–2,5 karto greičiau nei šalies vidurkis. Ypač ryškus augimas fiksuotas kompiuterių programavimo ir konsultacijų srityje, kur bruto atlyginimai pakilo nuo maždaug 1700 iki 4300 eurų.
Išaugo ir sektoriaus indėlis į valstybės biudžetą: per ketverius metus (2020–2024 m.) sumokamų mokesčių suma padidėjo beveik dvigubai – nuo 428 mln. iki 804 mln. eurų.
„Stebimas atlyginimų augimas IRT sektoriuje yra ne tik specialistų įvertinimo ženklas, bet ir šalies ekonomikos gyvybingumo rodiklis. Investicijos į darbuotojus ir konkurencingos sąlygos yra pamatinės, siekiant pritraukti ir išlaikyti aukščiausio lygio srities talentus“, – sako telematikos sprendimų bendrovės „Gurtam“ vadovas Aliaksei Schurko.
Sėkmę lėmė ir strateginiai veiksniai – nuo 2020 m. ženkliai padidėjo tiesioginės užsienio investicijos, augo specialistų kvalifikacija, tobulėjo paslaugų kokybė. Ypač išryškėjo tarptautinių talentų pritraukimas: užsieniečių skaičius sektoriuje padidėjo penkis kartus ir 2024 m. viršijo 8000 darbuotojų. Tai rodo sektoriaus brandą ir gebėjimą greitai prisitaikyti prie globalios rinkos poreikių.
Iššūkiai ir strateginės kryptys ateičiai
Nors rezultatai rodo reikšmingą augimą, tyrimas pabrėžia, kad tolimesnei tvariai plėtrai būtina spręsti keletą esminių iššūkių: užtikrinti stabilią ir verslui palankią reguliacinę aplinką, sudaryti sąlygas prieigai prie užsienio rinkų, didinti pridėtinę vertę per inovacijas, plėsti vietinių ir tarptautinių IRT talentų ekosistemą bei strategiškai diegti dirbtinio intelekto (DI) sprendimus.
„Turime labai sveiką ir gyvybingą sektorių, kuris yra pasiruošęs kokybiniam ir kiekybiniam šuoliui. Valstybė čia turi pakloti pamatus, kad verslas toliau galėtų augti eksponentiškai -visų pirma dirbtinio intelekto taikymo srityje. Vyriausybė jau yra pritarusi dirbtinio intelekto gamyklos idėjai – centro, kuris suburtų mokslą, verslą ir skaičiavimo pajėgumus. Šiuo metu intensyviai rengiame paraišką Europos Komisijai,“ – pabrėžia Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas. LG Cargo“ ir VLRD priverstos priimti sprendimus, kurie bus žalingi valstybei
Ateityje, atsižvelgiant į prognozes, kad IRT sektoriaus specialistų skaičius iki 2035 m. gali išaugti apie 48 % (CEDEFOP duomenimis), Lietuva galėtų koncentruotis į proveržį investuojant į inovacijas. Viena iš galimų krypčių – tapti regioniniu skaitmeninių inovacijų centru. Taip pat išlieka svarbu stiprinti technologijų talentų ekosistemą ir gilinti integraciją į tarptautines vertės grandines. Dirbtinio intelekto (DI) potencialo išnaudojimas įvardijamas kaip viena svarbiausių galimybių produktyvumui didinti.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad norint maksimaliai išnaudoti atsiveriančias galimybes, būtini kryptingi strateginiai sprendimai ir bendros valstybės, verslo bei mokslo bendruomenės pastangos ir veiksmai, kurių reikia imtis jau dabar.
________________________________________
Nuoroda į tyrimą: https://infobalt.lt/2025/05/30/irt-sektoriaus-poveikis-lietuvos-ekonomikai/
________________________________________
Apie tyrimo partnerius:
INFOBALT – didžiausia Baltijos šalyse skaitmeninių technologijų asociacija, siekianti geriausių sąlygų inovacijoms, rinkos augimui, ir eksportui. Nuo 1994 m. INFOBALT padeda Lietuvos ir tarptautinėms technologijų įmonėms augti ir sėkmingai žengti į tarptautines rinkas. Lietuvos startuoliai skaičiais ir faktais
„Gurtam“, UAB – programinės įrangos kūrimo įmonė, kurianti daiktų interneto (IoT) sprendimus transporto parkų valdymui. Įmonės produktai apjungia įvairius įrenginius, naudojamus transporte, logistikoje, siuntų pristatyme, dalijimosi transportu ir kitose srityse. Sprendimai šiuo metu veikia daugiau nei 150 šalių ir yra integruoti į daugiau kaip 5 milijonus transporto priemonių bei įrenginių. Pasitikrinkite, ar neturite toksiško santykio su pinigais
Inovacijų agentūra – Lietuvos verslo konkurencingumo partneris, skatinantis verslo inovacijas, verslumą ir eksportą. Ji teikia verslo konsultacijas, padeda plėsti tarptautinius ryšius ir suteikia prieigą prie finansavimo bei tinklaveikos išteklių. Moterų vaidmuo skaitmeniniame pasaulyje
Investuok Lietuvoje – yra ne pelno siekianti tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra, skatinanti aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą šalyje Verslas siūlo Seime steigti Skaitmeninių technologijų komitetą
Kauno LEZ stebi Lietuviško kapitalo įmonių suaktyvėjimą – pritraukti 6 nauji projektai
Globalus investicijų lėtėjimas: kaip Lietuva gali laimėti permainų laikotarpiu?
Lietuvos verslas demonstruoja eksporto potencialą: duomenys rodo augančias kompetencijas ir ambicijas
Lietuva ir Jungtiniai Arabų Emyratai dar labiau stiprina ekonominius ryšius
Našumo lyderiai – Lietuvos regionai atranda nuosavas verslo stiprybes
Lietuvos startuoliai sumokėjo 17 proc. daugiau mokesčių, įdarbina 20 tūkst. talentų
Ekspertai perspėja keliaujančius su šeima: tai būtina žinoti, jei vykstate už Europos ribų
Tikslas iki 2050 m. – turtinga ir laiminga valstybė. Ar realu pasiekti?
Mentorystės diena ir pirmieji apdovanojimai – ženklas, kad mentorystės kultūra Lietuvoje stiprėja


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Reklama
Dalis žmonių su tuo gyvena tyliai. Kiti ieško sprendimų internete. Būtent čia atsiranda įmonė, kurią dabar žino tiesiog kaip Kilo....
Lietuvos paštas daugeliui asocijuojasi su paprastu dalyku – laišku ar siunta, kurią reikia išsiųsti arba atsiimti. Geltona dėžė, pažįstamas logotipas,...
Atsinaujinančios energetikos bendrovė „European Energy“ Danijoje atidarė Kvostedo (Kvosted) saulės ir energijos kaupimo sistemų (BESS) parką. Prie veikiančio 101 MW...
„Regitra“ daugeliui siejasi su dviem dalykais – vairavimo egzaminu ir automobilių registracija. Vieniems tai formalumas, kitiems – streso šaltinis. Vienur...
Vežimėlis kūdikiui dažnai tampa pirmąja „transporto priemone“, kurią šeima renkasi labai atsakingai. Parduotuvėse – dešimtys modelių. Internete – šimtai nuomonių....
Namai vaikams dažnai tampa ir žaidimų aikštele, ir kūrybine studija, ir sporto sale. Ne visada reikia išeiti į lauką ar...
Vaikų gimtadienis be žaidimų dažniausiai baigiasi tuo pačiu scenarijumi: tortas suvalgytas per dešimt minučių, dovanos išpakuotos dar greičiau, o tada...
Pagalvė dažnai atrodo smulkmena. Minkštas daiktas po galva – tiek ir tereikia. Kol vieną rytą kaklas tampa lyg medinis. Arba...
Vasara gamtoje turi savitą ritmą. Vandens kvapas, šiltas oras, ilgesni vakarai. Ir beveik visada – uodai. Jie atsiranda tyliai, bet...