Paskelbta
12 mėnesių prieš-
Įsivaizduokite jaukų namų kampelį, kur ant lentynos stovi vešlus papartis, visada žalias ir niekada nevystantis. Arba kavinę, papuoštą palmėmis, kurios nereikalauja nei laistymo, nei saulės šviesos. Dekoratyviniai dirbtiniai augalai vis dažniau puošia namus, biurus ar šventes, nes jie sujungia gamtos grožį su kasdienio gyvenimo patogumu. Jie tinka tiems, kas neturi laiko rūpintis tikrais augalais, bet nori žalios erdvės. Kodėl jie taip populiarėja? Nes tai paprastas būdas turėti grožį be vargo.
Jų istorija ilga. Senovėje egiptiečiai gamino gėles iš vaško, o kinai pynė jas iš šilko šventėms. Tik XX amžiuje, kai plastikas tapo pigus, dirbtiniai augalai išplito. Dabar jie kuriami taip kruopščiai, kad sunku atskirti nuo tikrų: lapai su smulkiomis gyslomis, spalvos natūralios, o kartais net tekstūra tokia, kad norisi paliesti. Geras dirbtinis kaktusas ar rožė gali apgauti net augalų žinovą.
Svarbiausia – jokio darbo. Tikri augalai gražūs, bet vargina: pamiršai palaistyti – lapai krenta, perlaistei – šaknys genda. Dirbtiniai augalai šių bėdų neturi. Jie puikiai tinka tiems, kas alergiškas žiedadulkėms, ar tiems, kas gyvena tamsiuose kambariuose be langų. Kavinėse ar parduotuvėse jie atrodo tobulai ištisus metus, nesvarbu, ar lauke sniegas, ar karštis. Jokio purvo ant grindų, jokių nukritusių lapų – tik gryna žaluma.
Vis dėlto yra trūkumų. Dauguma jų gaminami iš plastiko, kuris kenkia gamtai, nes suyra labai lėtai. Jie nevalo oro ir neskleidžia deguonies kaip tikri augalai. Bet sprendimų yra: atsiranda modeliai iš perdirbtų butelių ar natūralių audinių, kaip medvilnė. Renkantis verta ieškoti užrašo „ekologiškas“, kad mažiau kenktumėte. Be to, jie neturi to gaivaus kvapo, kurį turi tikros gėlės, bet kai kurie gamintojai prideda kvapius aliejus.
Interjere jie tarsi stebukladariai. Mažas sukulentas ant stalo pagyvina kambarį, o didelė dirbtinė palmė sukuria atostogų nuotaiką. Balkone jie ištveria šaltį, kur tikri augalai žūtų. Parduotuvėse žaluma traukia žmones – tyrimai rodo, kad ji skatina ilgiau užsibūti. Vestuvėse dirbtinės puokštės išlaiko grožį, nesvarbu, lyja ar kepina. Kartais jos derinamos su tikromis gėlėmis, kad būtų gražu ir pigiau.
Kaina svarbi. Pigūs augalai iš turgaus dažnai atrodo kaip plastikas – spalvos per ryškios, lapai nenatūralūs. Bet brangesni, pagaminti rūpestingai, tarnauja amžinai. Pavyzdžiui, rankų darbo bonsai gali kainuoti kaip tikras medis, bet jis niekada nesirgs. Prieš perkant pažiūrėkite nuotraukas, paskaitykite atsiliepimus. Jei pinigų mažai, pradėkite nuo vieno vazono – jis gali pakeisti visą erdvę. Derindami su tikrais augalais, gausite gyvą, bet lengvai prižiūrimą kampelį.
Ekologija kelia klausimų. Dirbtiniai medžiai ir augalai taupo vandenį ir saugo retas rūšis, bet jų gamyba naudoja energiją. Laimei, yra naujovių: augalai iš bioplastiko suyra greičiau, o kai kurie net turi švieseles, kurios imituoja augimą. Ateityje gal pamatysime dar įdomesnių dalykų, kaip kvapius lapus ar spalvą keičiančius vijoklius.
Kultūroje jie turi vietą. Japonijoje jie simbolizuoja amžinybę šventėse. Vakaruose plastikinės eglutės saugo miškus. Miestiečiams, neturintiems sodo, jie – tarsi gabalėlis gamtos. Mokslas sako, kad žalia spalva ramina, tad net dirbtinis augalas kelia nuotaiką.
Svarbiausia – išbandykite. Dirbtiniai augalai – ne tik dekoracija, o būdas sukurti jaukumą be rūpesčių. Vienas vazonas ar vijoklis ant sienos gali pakeisti kambarį. Jie leidžia turėti žalumą, net jei neturi laiko rūpintis. Kitą kartą parduotuvėje stabtelėkite – gal rasite savo žalią draugą.






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Praėjusiais metais drąsiai debiutavusi Kauno knygų mugė šiemet žengia dar vieną svarbų žingsnį. Šį rugsėjį visą „Žalgirio“ areną užims knygos,...
Silkė lietuviui dažniausiai asocijuojasi su gruodžio vakarais, eglute ir dvylika Kūčių patiekalų. Bet ar būtinai ji turi likti tik švenčių...
Lietuvos saldainių rinką papildo dar vienas prekės ženklas – į šalies parduotuvių lentynas atkeliauja Švedijoje išpopuliarėję „BUBS“ saldainiai. „Orkla Snacks...
Namų elektromobilių įkrovimo stotelės tampa vis įprastesnės, tačiau jų kaina gali skirtis kelis kartus. Vien pati stotelė gali kainuoti nuo...
Perkant būstą su paskola, bankas reikalauja jį apdrausti nuo tam tikrų rizikų, tačiau platesne turto apsauga pasirūpina dar ne visi....
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...