Saulės elektrinė verslui: kada ji realiai pradeda atsipirkti?

Daugeliui gamybos, logistikos ar prekybos įmonių saulės elektrinė verslui nebėra tik „žalias“ įvaizdžio sprendimas. Dažniausiai tai gana aiškiai paskaičiuojama investicija: elektrinė atsiperka per 5–8 metus, o moduliai dirba apie 25–30 metų. Kitaip tariant, didelę dalį įrangos tarnavimo laiko įmonė elektrą gaminasi gerokai pigiau nei pirkdama ją iš tinklo.

Reklama

Po energijos kainų šuolio šis klausimas tapo aktualus net toms įmonėms, kurios anksčiau apie nuosavą elektrinę negalvojo. Kai elektra tampa viena sunkiau prognozuojamų sąnaudų eilučių, verslui svarbu ne tik mažesnė kaina, bet ir didesnis kontrolės jausmas.

Ką sužinosite?

Šiame straipsnyje trumpai aptarsime:

• kada saulės elektrinė verslui atsiperka greičiausiai;
• kodėl svarbus elektros vartojimo grafikas;
• kada rinktis elektrinę ant stogo, o kada ant žemės;
• kaip kaupikliai keičia atsiperkamumo skaičiavimą;
• nuo kokių duomenų verta pradėti, jei norite įsivertinti investiciją.

Kodėl verslui elektros kaštai tapo jautresni?

Versle elektros kaina retai būna tik paprasta sąskaita mėnesio gale. Ji daro įtaką gamybos savikainai, sandėliavimo kaštams, prekybos patalpų išlaikymui, biuro eksploatacijai ir ilgalaikiam biudžeto planavimui.

Kai energijos kaina svyruoja, finansų planavimas tampa mažiau tikslus. Vieną mėnesį sąnaudos telpa į biudžetą, kitą jau tenka koreguoti maržas arba ieškoti, kur taupyti. Nuosava generacija dalį šios rizikos sumažina, nes elektra, kurią įmonė pasigamina ir suvartoja vietoje, tampa susieta ne su biržos kaina, o su pradinės investicijos dydžiu.

Tai nereiškia, kad verslas visiškai atsijungia nuo tinklo. Tačiau kuo didesnę dalį elektros pavyksta pasigaminti ir sunaudoti pačiam, tuo mažiau verslas priklauso nuo rinkos svyravimų.

Kada saulės elektrinė verslui atsiperka greičiausiai?

Geriausią grąžą dažniausiai gauna tos įmonės, kurios daug elektros sunaudoja dienos metu. Tai gali būti gamybos cechai, prekybos centrai, šaldymo sandėliai, biurai ar kitos veiklos, kurių pagrindinis elektros poreikis sutampa su saulės elektrinės generacijos laiku.

Tokiu atveju saulės elektrinė verslui tampa ne teoriniu tvarumo projektu, o praktišku finansiniu sprendimu. Jo naudą galima įsivertinti dar prieš montavimą, remiantis realiais suvartojimo duomenimis.

Atsiperkamumą labiausiai lemia trys dalykai:

• kiek elektros įmonė suvartoja per metus;
• kokia suvartojimo dalis tenka dienos laikui;
• kokią elektros kainą verslas šiuo metu moka tiekėjui.

Paprastai kalbant, kuo daugiau elektros sunaudojama tuo metu, kai elektrinė gamina, tuo greičiau investicija pradeda dirbti įmonės naudai.

Pavyzdžiui, 50 kW elektrinė Lietuvos sąlygomis per metus gali pagaminti apie 45–50 MWh elektros. Jei verslas didžiąją šios energijos dalį sunaudoja vietoje, sutaupymas per metus gali siekti kelis tūkstančius eurų. Tiksli suma priklauso nuo konkrečios elektros kainos, vartojimo grafiko ir pasirinkto elektrinės dydžio.

Elektrinė ant stogo ar ant žemės?

Dauguma įmonių pirmiausia vertina stogo plotą. Tai logiška, nes stogas jau yra turima infrastruktūra, kuriai nereikia papildomo sklypo. Ypač palankūs būna plokšti pramoninių pastatų, sandėlių ar prekybos patalpų stogai.

Vis dėlto ne kiekvienas stogas tinka. Reikia įvertinti jo plotą, konstrukciją, dangos būklę, šešėliavimą, orientaciją ir galimą apkrovą. Kartais atrodo, kad vietos daug, bet realiai dėl konstrukcinių ar techninių apribojimų tenka rinktis mažesnę galią.

Ant žemės montuojamos elektrinės dažniau pasirenkamos tada, kai:

• reikia didesnės galios;
• stogo plotas per mažas;
• stogo konstrukcija netinkama;
• įmonė turi laisvą žemės plotą šalia veiklos vietos.

Tipinė komercinė elektrinė Lietuvoje dažnai patenka į 30–100 kW intervalą, bet vien tik pagal šį skaičių spręsti nereikėtų. Per didelė elektrinė nebūtinai yra geresnis pasirinkimas. Jei pagamintos energijos perteklių sunku panaudoti, atsipirkimo laikas gali pailgėti. Todėl geriausias dydis yra ne „kuo daugiau“, o „kiek realiai apsimoka pagal vartojimą“.

Kaip kaupikliai keičia skaičiavimą?

Be kaupiklio verslas daugiausia naudoja tą elektrą, kuri pagaminama realiu metu. Saulėtą dieną tai veikia puikiai, bet vakare, naktį ar debesuotomis valandomis dalį elektros vis tiek tenka pirkti iš tinklo.

Kaupiklis leidžia dienos metu pagamintą perteklių pasilikti vėlesniam laikui. Tai ypač aktualu įmonėms, kurių vartojimas nėra tolygus arba kurioms svarbus elektros tiekimo tęstinumas dingus įtampai.

Kaip pažymi Reenpro specialistai, kaupiklio nauda labiausiai išryškėja tada, kai verslo vartojimo grafikas nesutampa su saulės generacija. Pavyzdžiui, jei dalis įrangos veikia vakare arba elektros poreikis padidėja ne tik vidurdienį, baterija gali padėti geriau išnaudoti savo pagamintą energiją.

Vis dėlto kaupiklis nėra universalus atsakymas kiekvienam verslui. Jo atsiperkamumą verta skaičiuoti atskirai, pagal valandinį elektros suvartojimą, tarifus ir veiklos specifiką.

Parama gali sutrumpinti atsipirkimo laiką

Verslui periodiškai skiriama parama saulės elektrinėms ir kaupikliams. Jos sąlygos, kvietimų datos ir finansavimo intensyvumas keičiasi, todėl prieš priimant sprendimą verta pasitikrinti aktualią informaciją.

Parama gali ženkliai pagerinti investicijos grąžą, tačiau jos nereikėtų laikyti vieninteliu argumentu. Daugeliu atvejų elektrinė gali būti naudinga ir be paramos, jei įmonė turi pakankamą elektros suvartojimą dienos metu ir tinkamą montavimo vietą.

Nuo ko pradėti?

Pirmas žingsnis turėtų būti ne komercinis pasiūlymas, o duomenys. Verslui verta susirinkti:

• elektros suvartojimą pagal mėnesius;
• jei įmanoma, valandinį vartojimo grafiką;
• dabartinę elektros kainą;
• informaciją apie stogo arba sklypo plotą;
• planuojamus veiklos pokyčius, kurie gali didinti elektros poreikį.

Turint šiuos duomenis, galima daug tiksliau paskaičiuoti, kokios galios elektrinė būtų racionali, kiek energijos įmonė suvartotų pati ir per kiek metų investicija galėtų atsipirkti.

Apibendrinimas

Saulės elektrinė verslui šiandien pirmiausia yra finansinis sprendimas. Tvarumo nauda svarbi, bet dažniausiai verslą įtikina ne gražūs pažadai, o konkretūs skaičiai: kiek elektros suvartojama, kada ji vartojama ir kokią dalį galima pasigaminti pačiam.

Jei įmonė daug elektros naudoja dienos metu, atsipirkimas dažnai telpa į 5–8 metų laikotarpį. O kadangi pati įranga tarnauja kelis dešimtmečius, po atsipirkimo ji dar ilgai mažina elektros sąnaudas.

Tiksliausias atsakymas vis tiek priklauso nuo konkrečios veiklos. Todėl geriausia pradėti nuo savo vartojimo duomenų ir tik tada vertinti, kokia elektrinės galia, montavimo būdas ar kaupiklis būtų ekonomiškai prasmingiausi.