Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams, o ne automobiliams

Jei įsivaizduojate tipinį daugiabučių rajono kiemą, tikriausiai mintyse iškyla asfaltuotos automobilių aikštelės vaizdas. O žiemą apsnigtuose daugiabučių kiemuose vietos automobiliams net neužtenka, todėl vairuotojai palieka juos ant takų ar pievelių. Ar gali kiemas būti kitoks? Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ didmiesčiuose įgyvendina Suomijoje gimusią koncepciją „Daugiau gyvybės kiemuose“, kurioje dėmesys tenka ne automobiliams, o žmonėms ir kaimyniškam bendruomeniškumui.

Reklama

Automobiliai svetainėje

„YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atlikta šalies didmiesčių gyventojų apklausa parodė, kad 76 proc. didmiesčių gyventojų nurodė, kad jiems svarbi yra darni ir saugi kaimynystė, bendruomeniškumas.

„Žmogaus įpročiams ir jo gyvenimui didelę įtaką daro jo aplinka. Tankėjant miestams, mažėja gyvenamasis plotas. Atsiranda jausmas, kad gyveni mažame butelyje atskirtas nuo visų. Tačiau, jei kiemas – jaukus ir skatinantis susiburti, šią erdvę galima pratęsti, o jame pasijusti bendruomenės dalimi“, – sako „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Projektuodami daugiabučius „YIT Lietuva“ remiasi Suomijoje jau sėkmingai taikoma jaukesnių kiemų koncepcija. Dešimtys seminarų, susitikimai ir diskusijos su gyventojais, kūrybinės dirbtuvės su skirtingų sričių specialistais išgrynino funkcionalaus, kaimynystę ir bendrumą puoselėjančio bei ištisus metus gyvybės pilno kiemo viziją.

„Kiemas visais metų laikais gali tapti gyvenamosios erdvės pratęsimu. Tai lyg gamtos apsupta svetainė, kurioje sutinkame draugus, kaimynus, bendraujame, ilsimės ar smagiai leidžiame laiką. Ši erdvė turėtų būti jauki, žalia ir traukianti būti joje visais metų laikais. Juk ir namuose stengiamės, kad svetainė būtų tvarkinga, patogi namiškiams ir, žinoma, joje nestatome automobilių“, – apie skandinavišką kiemų supratimą pasakoja K. Vanagas.

Skirtingoms veikloms – skirtingos erdvės

Suomijoje atlikti tyrimai parodė, kad kiemą reikėtų suskirstyti tam tikromis zonomis: socialinė erdvė, aktyvaus laisvalaikio erdvė ir tylioji, poilsio zona. Automobilių stovėjimo vietos prie gyvenamųjų namų turėtų būti įrengiamos požeminiuose garažuose. Taip suprojektuota erdvė traukia įvairaus amžiaus ir poreikių kaimynus: vyresni ateina pailsėti ramioje gamtos aplinkoje, vaikai ir jaunimas – sportuoti, pažaisti krepšinį, pasivažinėti riedlentėmis, riedučiais, suaugę – pailsėti, pajudėti ir, žinoma, visi ateina bendrauti, susitikti draugus, kaimynus.

Gyvybės pilnų kiemų idėja pradedama taikyti ir kai kuriuose gyvenamųjų namų kvartaluose, tokiuose kaip “Naujasis Skansenas” ar „Matau Vilnių“, Kaune vystomuose daugiabučių projektuose “Piliamiestis” bei „Matau Kauną“.

„Bendruomenes telkiantys kiemai keičia gyventojų įpročius – vis dažniau norisi išeiti į lauką, užsimezga draugystė su kaimynais ir formuojasi tradicija vis daugiau laiko praleisti ne užsidarius bute, o susitikti kieme“, – kalbėjo K. Vanagas.

Pagal šią skandinavų kiemų koncepciją, gyventojai turėtų jaustis savo kiemo šeimininkais ir dalyvauti savo kiemo kūrime, todėl taikomas 60/40 principu. 60 proc. konkretaus kiemo projekto pasiūlo projektuotojai, o 40 proc. idėjų į kiemo infrastruktūrą pasiūlo gyventojai. Šiuo kiemo kūrimo principu vadovaujasi ir „YIT Lietuva“.

Pasak K. Vanago, naujai kuriamuose projektuose svarbus unikalumas, nes kiekviena vietovė, kur kuriasi naujakuriai, yra skirtinga – kiemas taip pat turėtų keistis pagal gyventojų poreikius.

„Gyventojai nebenori, kad kiemus užimtų automobiliai ar būtų naudojami tik komunalinėms funkcijoms. Žmonių sąmoningumas auga, kartu keičiasi ir kokybiško gyvenimo kriterijai. Tikimasi, kad kiemas bus bendruomenės erdvė, kur galės sportuoti, ilsėtis, žaisti. Tokius pilnus gyvybės kiemus, kur kiekvienas gali atrasti tai, kas jam įdomu, stengiamės ir kurti“, – įsitikinęs „YIT Lietuva“ vadovas.