Paskelbta
1 metai prieš-
Rinkdamiesi būstą lietuviai vis didesnį dėmesį skiria ne tik jo kokybei ar patogiai lokacijai, bet ir stipriai bei draugiškai bendruomenei. Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atliktos apklausos duomenys rodo, kad darni ir saugi kaimynystė yra svarbi 4 iš 5 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų, o daugiau nei trečdaliui (36 proc.) tai yra itin svarbus aspektas.
Leidžia greičiau išspręsti problemas
Anot vieno populiariausių gyvenamųjų namų projekto sostinėje „Naujasis Skansenas“ bendruomenės pirmininko Justo Vžesniausko, gyvenant draugiškoje ir aktyvioje bendruomenėje galima ne tik jaustis saugiau, bet ir greičiau išspręsti įvairias kylančias problemas, paprasčiau įgyvendinti prie gyventojų gerovės prisidedančius projektus.
„Mūsų bendruomenė yra gana didelė, tad natūralu, kad joje – įvairūs žmonės. Vieni aktyviau įsitraukia, o kiti labiau vertina privatumą ir rečiau dalyvauja bendruomenės reikaluose. Visgi, jei kas nors pastebi problemą, jos nepamiršta ir praneša apie ją bendruomenės grupėje socialiniuose tinkluose ar tiesiogiai man. Gyventojai taip pat prisideda prie kitų svarbių gerovę gerinančių veiksmų – pavyzdžiui, nusprendėme projekte įsirengti daugiau vaizdo stebėjimo kamerų, kad padidintume saugumą. Ateityje tikimės įgyvendinti bendruomenės idėją kvartale įrengti saulės jėgaines. Šį projektą kol kas teko sustabdyti, bet, pasikeitus reguliavimui, galėsime prie jo sugrįžti. Svarbiausia, kad tokios idėjos ateina iš pačios bendruomenės ir sulaukia didelio palaikymo. O su juo galima nuveikti išties daug“, – įsitikinęs J. Vžesniauskas. Mokslininkė: ar galime sustabdyti smurto perdavimą iš kartos į kartą?
Bendruomenė – viena priežasčių, dėl kurios nenori kraustytis kitur
„YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago teigimu, vystant būsto projektus svarbu iš anksto apgalvoti bendruomenės erdvių įrengimą. Projektuojant būtina numatyti patrauklias poilsio erdves ir jaukius vidinius kiemus, kuriuose gyventojai galės ne tik rasti vietą atokvėpiui ar pasivaikščiojimams, bet ir organizuoti bendruomenės susitikimus ir renginius. Kiek kainuoja reklama Facebook?
„Daugelyje mūsų projektų yra susibūrusios išties stiprios ir iniciatyvios bendruomenės, su kuriomis palaikome ryšius, atsižvelgiame į jų pasiūlymus, padedame įgyvendinti dėmesio vertas idėjas. Stipri bendruomenė dažnai yra viena iš priežasčių, dėl kurios žmonės tame pačiame mūsų projekte neretai įsigyja ne po pirmą būstą. Pavyzdžiui, persikelia į erdvesnį pagausėjus šeimai ar įsigyja investicijai. Bendruomeniškumo suteikiama vertė yra neabejotina, o mūsų miestų plėtros filosofijoje šiam kokybiško gyvenimo aspektui tenka svarbus vaidmuo“, – pažymi K. Vanagas.
Kaip rodo atlikto tyrimo duomenys, daugiau nei ketvirtadaliui (27 proc.) didmiesčių gyventojų bendruomenei skirtos erdvės bei infrastruktūra yra ir vienas svarbiausių tvarumo aspektų. Jų svarba dar labiau išauga 31-40 metų amžiaus grupėje, kurioje bendruomenei skirtas erdves, kaip itin svarbias tvarumui, išskyrė 34 proc. apklaustųjų. Kraustytis taip lengva, kai geros mintys planu iš karto tampa
Bendruomeniškumo jausmą kuria bendros patirtys
Bendruomenės pirmininko teigimu, kaimynystės ryšių stiprinimui neabejotinai padeda bendros patirtys – kvartalo šventės ir renginiai. Vieną tokių J. Vžesniauskui pavyko suorganizuoti dar praėjusią vasarą. „Tele2“ tinklo apsaugos ataskaita
„Į šventės organizavimą įsitraukė kvartalo vystytojas, o renginyje netrūko įvairių veiklų ir pramogų: nuo batutų ir spragėsių mažiesiems iki kinologo užsiėmimų šunų mylėtojams bei floristės vestų kūrybinių dirbtuvių balkonų dekoravimo tema. Taip pat šventėje buvo maisto furgonų, būgnų šou, o renginį vainikavo bendruomenę suvienijęs koncertas. Per mūsų kvartalą vingiuoja unikalus bėgimo takas, tad norintieji taip pat galėjo sudalyvauti smagioje šeimų estafetėje. Organizuojant tokią šventę svarbu atsižvelgti į skirtingus gyventojų pomėgius, pasiūlyti įvairių veiklų ir suaugusiems, ir jų vaikams. Tokio pobūdžio šventė gali tapti puikia proga susiburti, susipažinti, drauge smagiai praleisti laiką“, – pasakoja J. Vžesniauskas.
Tvarumo barometro tyrimas praėjusių metų liepą atliktas apklausus 1005 Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų gyventojus, kurių amžius – nuo 20 iki 74 metų. Tyrimą tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas.
Į kūdikio besilaukiančios V. Poderytės kalėdinį vakarą susirinko gausus būrys žinomų svečių
Sostinėje užbaigtos modernių „Kia“ ir „Škoda“ automobilių namų statybos
Investicijos į nekilnojamąjį turtą: kada verta rinktis būstą, o kada – komercines patalpas
„YIT Lietuva“ pradeda antrąjį „Matau Kauną“ etapą: Aleksote kyla dar vienas kokybiškas namas
„YIT Lietuva“ baigė statyti 8,8 mln. eurų vertės „Onninen“ logistikos centrą Kauno LEZ
„Piliamiestis“ švenčia 10-metį: nuo pramoninės zonos iki vieno geidžiamiausių kvartalų Kaune – pristatomas naujas plėtros etapas
Įspūdingas žinomo TV projekto vakarėlis – be laidos vedėjos: kodėl šventėje nepasirodė V. Poderytė?
„YIT Lietuva“ pristato naują gyvenamąjį projektą „Sutartinės“ – išskirtinis būstas centrinėje sostinės dalyje
„YIT Lietuva“ pradeda naujo logistikos pastato Kaune statybas, projekto vertė – 16 mln. eurų






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...